20:11 2018 Liepos 19
Tiesioginis eteris
  • USD1.1588
  • RUB73.5585
    Baltijos šalys, Lenkija ir EK pasirašo sutartį dėl elektros tinklų sinchronizavimo, archyvinė nuotrauka

    Kaip BRELL Vilnių su Talinu supykdė

    © Photo: Lietuvos Respublikos Prezidentė
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    Andrius Petrinis
    Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (41)
    54 0 0

    BRELL elektros energijos sistemos dienos yra suskaičiuotos. Pagrindinis Baltijos šalių klausimas — kaip gyventi toliau? Lietuva nori susijungti su Lenkija. Estija neskuba daryti išvadų. Kodėl?

    Birželio pabaigoje Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris, o taip pat Baltijos ir Lenkijos atstovai pasirašė politinį susitarimą pradėti Baltijos regiono elektros tinklų su Vakarų Europa sinchronizavimo projektą. Taigi Lietuva, Latvija ir Estija pareiškė ketinančios iki 2025 metų visiškai pasitraukti iš vieningo su Rusija ir Baltarusija BRELL energijos žiedo.

    Tačiau pagrindiniai žodžiai šioje byloje yra "politinis susitarimas". Paprasčiau tariant, visi Baltijos šalyse sutinka, kad būtina palikti BRELL ir prisijungti prie Europos, tačiau nėra vieningos nuomonės, kaip tai padaryti. Visų pirma, neaiškios abejonės kankina Estiją.

    Dėl ko kyla ginčas

    Lietuva palaiko Baltijos šalių sinchronizavimą su kontinentine Europa per Lietuvos ir Lenkijos elektrinį tiltą "LitPol Link", teigdama, kad vargu ar pasitaikys naudingesnė galimybė. Tačiau Estija ir Latvija tuo abejoja, o kompromisas šiuo klausimu kol kas nepasiektas.

    Ypač spyriojasi Talinas, besivadovaudamas principu "pasitikėk, bet patikrink". Kaip pabrėžė Estijos premjeras Juri Ratas, šalis bus pasirengusi susitarti tik dėl sprendimo, kuris Estijos vartotojams užtikrins aukštą elektros tiekimo stabilumą, nesukeldamas didelių papildomų išlaidų.

    "Jei papildomų tyrimų metu paaiškės, kad kintamosios srovės linija ir nuolatinės srovės kabeliai to negarantuoja, turėsime pasverti kitus sprendimus. Mūsų prioritetai yra elektros energijos tiekimo patikimumas ir kaina vartotojui", — teigė Ratas. Labiausiai intriguoja žodžiai apie "kitus sprendimus"…

    Ne viskas auksas, kas auksu blizga

    Apskritai estus galima suprasti. Kartą lietuviai jau pažadėjo jiems "aukso kalnus" Visagino atominės elektrinės, kurios projektas pasirodė esąs nepagrįstas, pavidalu. Todėl, kai šiandien Vilnius vėl kviečia juo pasitikėti, Talinas turi priežasčių abejoti.

    Antra, energija yra strateginis sektorius, ir kuo jame mažesnė priklausomybė nuo kitų šalių, tuo geriau. Jei Estija pasirašys lietuvišką scenarijų, jai teks turėti reikalų su Lenkija, Lietuva ir Latvija. Ar jai to reikia (ypač dabar, kai Baltijos vienybė jau seniai yra tik mitas)?

    Bet tada kyla pagrįstas klausimas — ar yra alternatyva, tas "kitas sprendimas"?

    Yra. Ir ne vienas.

    Pirma, mažai Estijai nereikia daug elektros, o didžiąją dalį jau sukuria vidiniai ištekliai. Todėl galima tobulinti, pavyzdžiui, alternatyvią energiją. Antra, pašonėje yra patikimas partneris — Skandinavija (visų pirma — Suomija). Trečia, Latvija neskuba atsisakyti Astravo atominės elektrinės energijos, o Estija taip pat gali apsvarstyti šią galimybę.

    Trumpai tariant, ties "LitPol Link" pasaulis nesibaigia, ir Lietuva tai puikiai supranta. O nervinasi todėl, kad iš rankų slysta "didžiulė žuvis". Visus taškus ant "i" sudėlios ekspertizė, kurios pagrindu (o ne dėl Lietuvos raginimų) racionalūs estai priims galutinį sprendimą.

    Šiuo atžvilgiu, jiems galima tik pavydėti, nes jų valdžia skaičiuoja pinigus, bent jau šioje srityje stengiasi galvoti apie paprastus vartotojus, ir neseka aklai paskui Lietuvą, kuri ne tik pati laikosi nuostolingos energetikos politikos išsigalvotų grėsmių pagrindu, bet ir kitus nori priversti daryti tą patį, bandydama jų lėšomis išspręsti savo problemas.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Temos:
    Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (41)

    Dar šia tema

    Ilgas atsisveikinimas su BRELL: Lietuvos vartotojų laukia nemalonios staigmenos
    Ekspertas papasakojo, kodėl Latvija pasirengusi likti be BRELL, nepaisydama Lietuvos
    Baltijos šalys prašo ES apmokėti jų atsijungimą nuo BRELL
    Lietuva išsigando, kad Rusija paliks BRELL žiedą anksčiau nei Baltijos šalys
    Tegai:
    energetika, BRELL, Estija, Lietuva
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos