21:09 2018 Rugsėjo 21
Tiesioginis eteris
  • USD1.1759
  • RUB78.5108
    NATO vėliava, archyvinė nuotrauka

    Tarp dviejų gaisrų: Lietuva neramiai laukia NATO viršūnių susitikimo sprendimų

    © REUTERS / INTS KALNINS
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    Vladimiras Matvejevas
    4111

    NATO viršūnių susitikimas Briuselyje dar kartą kelia sunkią padėtį Lietuvai: iš vienos pusės, Vilnius visada laikė save JAV vykdomos politikos sekėju; iš kitos — narystė ES įpareigoja Lietuvą laikytis Briuselio kurso, kuris vis labiau linksta į konfrontaciją su Donaldo Trampo administracija

    Lietuvos noras tapti tarpininku tarp Europos Sąjungos ir JAV atrodo "neadekvatus savęs vertinimas".

    Lietuvos vadovės Dalios Grybauskaitės bandymai sėdėti ant dviejų kėdžių gali baigtis galutiniu kritimu tarp šių kėdžių. Lietuvos lyginamasis svoris  Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto aljanse yra nereikšmingas, siekiant pretenduoti į esminių klausimų sprendimą. Viena viltis — parduoti savo "lygiateisį balsą" brangiau. Tačiau kas jį pirks?

    Likus kelioms dienoms iki aukščiausiojo lygio susitikimo prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad Lietuva galėtų labai prisidėti prie ES ir JAV įtampos mažinimo.

    "Žinome, kad tie tarptautiniai ir transatlantiniai santykiai dabar išgyvena tam tikrą įtampą. Tos įtampos rėmuose Baltijos šalys, Lietuva, turime rasti savo vietą ir galbūt net būti ta grandimi, kuri mėgintų ieškoti to santykių švelninimo ir įtampų mažinimo", — sakė šalies vadovė, susitikusi su Lietuvos ambasadoriais.

    Toks ambicingas teiginys sako tik tai, kad Vilnius neadekvačiai vertina savo vaidmenį pasaulio politikoje. Globalius Europos saugumo klausimus Donaldas Trampas spręs ne su Grybauskaite, o su Angela Merkel ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, su kuriuo susitiks liepos 16 dieną. Ten ir bus nulemta ne tik Baltijos regiono, bet ir viso pasaulio ateitis. Šio susirinkimo Europa labai bijojo. Pasak analitikų, tai gali paskatinti karinio Aljanso skilimą.

    O štai savo NATO partneriams Trampas jau pareiškė, kad pagrindinė aukščiausiojo lygio susitikimo tema bus finansinė Šiaurės Atlanto aljanso dalis. "Ištrauk ir padėk du procentus BVP gynybos išlaidoms".

    Ir dar vieną griežtą sąlygą ketina Donaldas Trampas iškelti savo partneriams. Maža to, kad gynybai reikia skirti ne mažiau nei du procentus BVP, bet dar 20 proc. šios sumos reikia skirti apsiginklavimo modernizavimui ir atnaujinimui. Būtina pirkti ginkluotę iš didžiausio ginklų gamintojo — JAV.

    Pagal pagrindinį rodiklį (du procentai BVP), Lietuva jau yra Aljanso avangarde. Ir Vilnius labai didžiuojasi. Juk praėjusiais metais tik penkios NATO šalys gynybai skyrė du ar daugiau procentų BVP. Karinių išlaidų lyderė yra JAV, kurios vis dar išleidžia gynybai daugiau nei kiti partneriai.

    Pasak "Washington Post", 2017 metais Vašingtonas šioms reikmėms paskyrė 3,57 proc. BVP, o Europos šalys — vidutiniškai 1,45 proc. 2018 metais Latvija, Lietuva ir Rumunija savo išlaidomis pasiekė reikalaujamą lygį.

    Tiesa, nominaliai du procentus Lietuvos BVP ir tos pačios Vokietijos net juokinga lyginti. Tačiau vietoj pinigų Vilnius yra pasirengęs pasiūlyti Aljansui šį tą daugiau — savo teritoriją, nemokamai, amžiams. Ir ne tik savo, bet ir kaimynų.

    Likus savaitei iki aukščiausiojo lygio susitikimo interviu Italijos leidiniui "Corriere della Sera" Dalia Grybauskaitė sakė, kad Baltijos valstybėms ir Lenkijai reikalingi NATO nauji "Patriot" kompleksai apsaugai nuo "agresyvios Rusijos".

    Įrengti šias raketas, pasak Grybauskaitės, galima tiek Baltijos valstybių, tiek Lenkijos teritorijoje, bei… ant povandeninių laivų. Taip drąsiai ir kategoriškai kalbėti Latvijos, Estijos ir Lenkijos vardu — geležinės Lietuvos ponios stilius. Bet kaip įdiegti mobilias "žemė-oras" raketų sistemas ant povandeninių laivų?

    Savo žiniomis apie taktinius ir techninius šiuolaikinių ginklų duomenis Grybauskaitė prirėmė inžinierius prie sienos. O gal ji išdavė šiuolaikinių NATO ginklų paslaptį? Kol rusai laukia galimo "Patriot" smūgio iš Lietuvos teritorijos, raketos bus paleistos iš jūros. Netyčia išplepėjo? Už tai NATO nepaglostys.

    Liepos 11 dieną prasidėjusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Lietuva, tikriausiai, taps viena iš tų, kurias Donaldas Trampas nurodys kaip pavyzdį už du procentus BVP skirtus gynybai. Dalia Grybauskaitė šypsosis ir išdidžiai linkčios galvą.

    Per porą dienų ta pati Grybauskaitė, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir kiti Lietuvos vyriausybės ministrai skųsis Europos Parlamentui dėl sudėtingos finansinės padėties ir prašys subsidijų iš ES konsoliduoto biudžeto. Nesunku prognozuoti, ką Vilniui atsakys Briuselis.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

    Dar šia tema

    Stoltenbergas pasakė, kiek sąjungininkai gali dar išleisti gynybai
    Stoltenbergas perspėjo, kad NATO gresia skilimas
    Linas Linkevičius apie Lietuvos užsienio politiką – ir mūsiškiams, ir jūsiškiams
    Tegai:
    išlaidos gynybai, NATO, Europos Sąjunga, JAV, Lietuva
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos