07:25 2018 Gruodžio 12
Tiesioginis eteris
  • USD1.1379
  • RUB75.5225
    Statybininkas, archyvinė nuotrauka.

    Lietuvos ekonomiką ir demografiją pagerins ukrainiečiai

    © Photo: Depositphotos
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    Aleksandr Lipovec
    5630

    Lietuvos migracijos departamentas paskelbė naujus duomenis apie darbo jėgos srautą iš Ukrainos šalyje; vien per pirmąjį šių metų pusmetį beveik 25 000 Ukrainos piliečių gavo oficialų leidimą dirbti ir gyventi Lietuvoje; neregistruotų uždarbiautojų skaičius gali būti du ar net tris kartus didesnis

    Štai ir išsisprendė pagrindinė Lietuvos ekonomikos problema — darbo jėgos migracija iš Lietuvos į Vakarus. Prieš metus vyriausybė griebėsi už galvų dėl kitų Statistikos departamento pateiktų duomenų, kurie parodė, kad daugiau nei 50 000 darbingo amžiaus žmonių kasmet išvyksta iš šalies. Šių nuostolių nebuvo įmanoma atlyginti. Dabar šį balansą su kaupu išlygino ukrainiečiai. Tik per pirmąją metų pusę Lietuvoje beveik 6,5 tūkst. Ukrainos piliečių gavo leidimą gyventi ir beveik 18 tūkstančių gavo darbo vizas.

    Skaičiai tikrai įspūdingi. Dėkui "euromaidanui", chaosui Ukrainos ekonomikoje ir bevizio režimo Ukrainos piliečiams įvedimui, prie kurių Lietuvos valdžia taip pat pridėjo savo ranką.

    Prieš metus Ukrainos prezidentas Petro Porošenko džiaugėsi, kad jo tautiečiai be vizų gali savaitgaliais keliauti į Europą pavalgyti Paryžiaus kruasanų ir aplankyti operos premjerą Vienoje. O patys ukrainiečiai džiaugėsi tuo, kad Lietuvos statybvietėse ir Lenkijos braškių plantacijose jie gali uždirbti kelis šimtus eurų, kad išmaitintų šeimą.

    Didžiausias srautas uždarbiautojų užplūdo Lenkiją. Tačiau ir Lietuvai teko nemaža dalis pigios Ukrainos darbo jėgos. Dėl aktyvių Kijevo siekių integruotis į Europą ir Lietuvos politikų bei prezidentės Dalios Grybauskaitės audringo palaikymo, ukrainiečiams susidarė įspūdis, kad lietuviai — jų geriausi draugai. Vadinasi, Vilniuje juos pasitiks išskėstomis rankomis ir mokės tikrus europietiškus atlyginimus.

    Bet tikrovė pasirodė esanti ne tokia romantiška. Žinoma, palyginti su vidutiniu Ukrainos atlyginimu, vidutinis 700 eurų atlygis atrodo gana patrauklus. Bet nepamirškime, kad ir už būstą ir maistą uždarbiautojai Lietuvoje moka Europos kainomis. Todėl jie visur turi taupyti. Apgyvendinami Ukrainos darbininkai pigiuose nakvynės namuose ar bendrabučiuose su vienu dušu ir tualetu 10-20 žmonių. Ir parduotuvėse jie atidžiai žiūri į prekes ir kainų etiketes žemai išdėstytose lentynose, kuriose sudėliotos pigiausios prekės ir maisto produktai.

    O Lietuvos darbdaviai iš ukrainiečių "išspaudžia visas sultis". Jie elgiasi su jais taip pat, kaip anglai ūkanoto Albiono darbo rinkoje elgėsi su pirmaisiais atvykusiais laimės ieškoti lietuviais. Tualetų plovimas ir plytų tampymas statybvietėje, tai pirmosios darbo vietos, kurias užėmė lietuviai Anglijoje. Dabar šį vaidmenį, tačiau jau Lietuvos žemėje, atlieka daugybė beteisių ukrainiečių. Juk pagal bevizio režimo taisykles jiems draudžiama oficialiai dirbti Europos Sąjungos teritorijoje.

    Tačiau verslūs Lietuvos ir Ukrainos "kelionių į Europą" organizatoriai suranda ES migracijos įstatymų spragas. Ukrainos miestuose registruojamos jungtinės Lietuvos ir Ukrainos įmonės, o darbininkai siunčiami į Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos statybvietes. Akivaizdu, kad tokie tarpininkai iš uždirbto euro turi mokėti kyšius "už stogą". O kas nenori dalytis, eina į Europos erdvę savo pačių rizika. Socialiniai tinklai yra pilni skelbimų apie uogų surinkimą Skandinavijoje ir Lenkijoje, dirba indų plovėjais kavinėse, Baltijos pajūryje.

    Ukrainiečiai, atvykę į Lietuvą pagal bevizį režimą, pradeda ieškoti darbo per tuos pačius socialinius tinklus. Tačiau tokiems ieškotojams vietos gyventojai greitai primena, kad ukrainiečių likimas yra neteisėtas darbas be jokių socialinių ir teisinių garantijų. O be elementarių valstybinės kalbos žinių nėra galimybės gauti net nekvalifikuoto darbo.

    Lietuvos policijos ataskaitose vis dažniau mirga Ukrainos mergaičių, atvykstančių į Vilnių užsidirbti pinigų "naktinėmis plaštakėms", vardai ir pavardės. Prisiskaičiusios istorijų apie turtingą gyvenimą Europoje, jos atvyksta į Lietuvą, išsinuomoja butą ir žemomis kainomis už savo paslaugas sudaro rimtą konkurenciją Lietuvos "meilės deivėms".

    "Per artimiausius kelerius metus, Ukrainos piliečių, atvykstančių į Lietuvą skaičius, tik augs. Tai įtakoja darbo jėgos trūkumas Lietuvoje ir bevizis režimas Ukrainos piliečiams. Jei imigracija augs tokiu pačiu tempu kaip ir dabar, mes galime tikėtis, kad per artimiausius metus ukrainiečių atvyks 30-50% daugiau nei šiemet ", — sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

    Tačiau yra dar vienas didelis, ko gero, svarbiausias pliusas dėl uždarbiautojų iš Ukrainos. Atvykdami į Lietuvą, ukrainiečiai padės ne tik Lietuvos ekonomikai, bet ir demografijai. Kaip žinote, Lietuva ir kitos Baltijos šalys (Latvija ir Estija) yra Europos Sąjungos lyderės pagal gyventojų skaičiaus mažėjimą. Baltija nyksta dėl nuolatinio emigrantų srauto į Vakarus. Ir štai jų pakeisti į Baltijos pakrantę važiuoja ir skrenda ukrainiečiai — jau beveik europiečiai.

    Ir kaip dainuojama vienoje dainoje, "Žmonės susitinka, žmonės įsimyli, susituokia…". Taigi, susikurs naujos lietuvių-ukrainiečių šeimos, gims vaikai, bus užpildyti vaikų darželiai ir mokyklos. O ten, žiūrėk, po kelių metų Lietuvoje vėl užtrauks beveik pamirštą dainą: "Mes čempionai! Mūsų trys milijonai!"

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Dar šia tema

    Penki užsieniečiai pasidalino savo lūkesčiais Brexit
    Europa maitina lietuvius likučiais nuo savo stalo
    Politikai nevykdo savo pažadų dėl neįgaliųjų integracijos į darbo rinką
    Lietuvos mokesčių reforma pavadinta bandymu sukurti "išrinktųjų kastas"
    Naujas ukrainiečių džiaugsmas: traukinys iš Kijevo į Taliną

    Svarbiausios temos