00:37 2018 Lapkričio 19
Tiesioginis eteris
  • USD1.1346
  • RUB74.9036
    Tekila

    Lietuvius pražudo ne alus: kodėl valdžia įjungė žalią šviesą stipriam alkoholiui

    © Photo: Depositphotos HandmadePicture
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    Aleksandr Lipovec
    44 0 0

    Lietuvos aludariai griežtai sukritikavo vyriausybės planus sustiprinti kovą su prekyba alkoholiu. Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas pavadino tai politiniu ir ekonominiu eksperimentu. O įprasti Lietuvos piliečiai apeina draudimus, nuvykdami alkoholio į Lenkiją ir Latviją

    Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) metinėmis ataskaitomis, Lietuva pasaulyje yra lyderė ne tik pagal savižudybių skaičių, bet ir alkoholio vartojimą. Pirmavimas, švelniai tariant, ne iš malonių.

    Savanoriškai suveda sąskaitas su gyvenimu 29 iš 100 tūkstančių lietuvių. Daugelis – iš nevilties. Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas, nuo jauno iki pagyvenusio, suvartoja daugiau kaip 16 litrų spirito, esančio įvairiuose alkoholiniuose gėrimuose. Kažkas iš viso negeria, o kažkas suvartoja trigubą normą.

    Abu rodikliai (savižudybės ir alkoholio) rodo, kad gyvenimo atmosfera šalyje nėra pati geriausia. Ir jeigu savižudybėms užkirsti kelią labai sunku, tai alkoholio vartojimo rodiklius galima sumažinti bent "popieriuje".

    Kovą už tautos blaivumą nuo pirmųjų atėjimo į valdžią dienų paskelbė savo prioritetu valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Kartu su eiliniu akcizų alkoholiui padidinimu prasidėjo ir kitos ribojamosios priemonės. Garsiausia – tai alkoholio pirkėjų amžiaus apribojimas (nuo 21) ir alkoholinių gėrimų pardavimo laikas (darbo dienomis nuo 10:00 iki 20:00, sekmadienį – nuo 10:00 iki 15:00).

    Ir štai yra nauji valdančiųjų dideli planai. Dabar jie susiję su alumi – tradiciniu gėrimu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Siūloma apriboti stipraus alaus, kuriame alkoholio kiekis yra didesnis nei 7,5%, pakuotes.

    Patys aludariai jau skeptiškai įvertino vyriausybės planus ir pavadino juos populistiniais. Juk, kaip pasakė Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas, po visų naujovių vyriausybė ne sumažino alkoholio vartojimo lygį šalyje, o tik pakeitė Lietuvos alkoholio rinką.

    "Politikų kova su alkoholiu duoda rezultatus – dabar Lietuvoje alkoholinių gėrimų perkama mažiau. Tačiau mažai tikėtina, kad ir suvartojama mažiau. Atrodo, kad jėgos turi būti pritaikytos tam, kad pakeistų gyventojų įpročius. Tačiau vietoj to vykdoma kova su pardavimu. Todėl keičiasi ne alkoholio vartojimo įpročiai, o tik jo pirkimai", – cituoja Galadausko žodžius leidinys "Obzor".

    Remiantis pagrindinio Lietuvos aludario duomenimis, šiandien nestiprių alkoholinių gėrimų pardavimo dalis mažėja ne dėl vyriausybės pastangų, o dėl ​​gana objektyvių priežasčių. Stipraus vyno ir stipraus alaus vartotojai "ne sumažina apyvartą", o tik keičia savo įpročius – jie pereina prie stiprių alkoholinių gėrimų vartojimo.

    "Rašalo" vartotojai, kaip pranešime spaudai pavadinti žmonės, linkę į alkoholizmą, staiga netapo blaivininkais – jie tik pakeitė savo pageidavimus ir įpročius. Kainodaros politika privertė juos pakeisti pabrangusius spirituotus vynus ir alų į dar stipresnius gėrimus – daugiausia degtinę, kuri tapo prieinamesnė dėl kainos.

    Beje, Lietuvos alkoholio rinkoje pasirodė stiprus žaidėjas – Ukrainos degtinės gamintojai, kurie dempingu konkuruoja su vietiniais gamintojais.

    "Paprastai civilizuotose valstybėse piliečiai raginami pasirinkti silpnesnius alkoholinius gėrimus, atitinkamai šis kvietimas paremiamas, pasitelkus mokesčių sistemą. Tačiau Lietuva nuėjo priešinga kryptimi", – pažymėjo Galadauskas.

    Pasirodo, kad vyriausybė, kovodama už tautos blaivumą, priverčia savo gyventojus gerti daugiau degtinės, viskio ir kitų stiprių gėrimų, vietoj nestiprių – alaus ir vyno. Štai ir naujoji iniciatyva dėl stipraus alaus pakuotės apribojimo tik padidins kainą, o tai reiškia, kad sumažės jų pardavimai.

    "Anksčiau mes, aludariai, patys pritarėme apimties ir stiprumo apribojimams, nors Europos Komisija priešinosi tam. Tačiau tolimesnius apribojimus jau sunku sujungti su sveiku protu, kadangi dvigubai stipresnis vynas gali būti litro pakuotėje, o penkis kartus stipresnę degtinę galima nusipirkti ir dviejų litrų talpos buteliuose. O štai alaus pakuotė turi būti kaip galima mažesnė. Kodėl? Jei šių draudimų tikslas yra tas, kad kuo daugiau žmonių vartotų stiprius alkoholinius gėrimus, tada kova su stipriu alumi tampa logiška. Tačiau norisi tikėti, kad valdžios tikslai kiti", – apibendrino savo mintis Galadauskas.

    Svarbiu Lietuvos alaus ir vyno pardavimų kritimo veiksniu tapo atviros Šengeno erdvės ir Europos Sąjungos sienos. Kaimyninės Lenkijos ir Latvijos prekybininkai atidžiai stebi Lietuvą ir daro išvadas. Kaimynų pasienio parduotuvėse auga lenkiško ir latviško alaus didmeniniai pardavimai. Ir jeigu Lietuvos kovotojų už blaivumą stropumas neatvės, tai greitai apie lietuvišką alų bus rašoma istoriniuose memuaruose, o šalies biudžetas bus pildomas tik Ukrainos degtinės ir Škotijos viskio sąskaita.

    Apie pergales Lietuvos alkoholizmo fronte bus galima spręsti ne iš Lietuvos mokesčių inspekcijų ataskaitų, o tik po to, kai PSO paskelbs naują savo tyrimą apie alkoholio vartojimą pasaulyje, ir Lietuva šiame tyrime nusileis iš apgailėtinai garbingos pirmosios vietos.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

    Dar šia tema

    "Lietuvoje geria masiškai": žurnalistė papasakojo apie girtavimą Baltijos šalyse
    Verslininkai reikalauja atšaukti du prekybos alkoholiu draudimus
    PSO pavadino alkoholio vartojimą pagrindine mirties priežastimi pasaulyje
    Paaugliai pradėjo vartoti mažiau alkoholio, bet vis tiek rodikliai vis dar aukšti
    Tegai:
    alkoholizmas, alkoholis, Lietuva
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos