00:57 2018 Lapkričio 19
Tiesioginis eteris
  • USD1.1346
  • RUB74.9036
    Dujovežis, archyvinė nuotrauka.

    Auksinis terminalas: kiek faktiškai Vokietijai kainuos SGD iš JAV

    © Photo: facebook / Lietuvos energija
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    Boris Marcinkevič
    8750

    "Wall Street Journal" pastangomis Donaldas Trampas gali garsiai kalbėti apie tai, kad Vokietija "palūžo" ir sutiko su jo reikalavimais pirkti amerikietiškas suskystintas gamtines dujas.

    Spalio 22 dieną vienu metu kelios naujienų agentūros paskelbė informaciją su nuoroda į leidinį "Wall Street Journal" apie tai, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel išreiškė norą dalyvauti JAV tiekiamų SGD perdirbimo terminalo statybų finansavime.

    Naujiena tapo sensacija dėl to, kad anksčiau Vokietijos lyderė ne kartą pabrėžė, jog Amerikos SGD kaina yra daug didesnė už siūlomą Rusijos "Gazprom" siūlomą, todėl JAV tiekimas nėra ekonomiškai naudingas. Tačiau dabar viskas pasikeitė. Vokietija pasidavė JAV diktatui, todėl netolimoje ateityje galima tikėtis konkurencijos tarp JAV SGD ir Rusijos dujotiekių dujų.

    Šią naujieną noriai palaikė JAV prezidentas Donaldas Trampas, ir kalbėdamas su žurnalistais jis pareiškė: "Pažvelkite, kas vyksta su Vokietija dujotiekio "Nord Stream-2" klausimu, ji panoro pirkti mūsų dujas, tai puiku. Atkreipkite dėmesį į tai".

    Dujų terminalas, panašus į "Skrajojantį olandą"

    Donaldo Trampo troškimas išsipildė — žurnalistai pasistengė atkreipti į tai dėmesį, belieka tik pasidžiaugti jų operatyvumu. Tačiau net paprasčiausias sensacijos turinio patikrinimas kelia daug klausimų.

    "WSJ", paskelbdamas savo medžiagą, nurodė "nežinomus šaltinius, artimus Angelos Merkel vyriausybei" — nei vardų, nei pareigų. Nėra išsamios informacijos apie terminalą, išskyrus šią frazę: "Tarptautinis investuotojų konsorciumas — Australijos investicinė bendrovė Macquarie", "Chinese Harbour Engineering" ir JAV "DowDuPont" — kreipėsi dėl valstybės paramos ir terminalo prijungimo prie Vokietijos dujų tinklų. Neoficialus sprendimas patvirtinti prašymą jau buvo pateiktas, tačiau oficialiai jis bus priimtas iki metų pabaigos".

    Koks yra planuojamas terminalo pajėgumas? Kur jis geografiškai turėtų būti išsidėstęs? Kada gali būti pradėta statyba, kada bus baigta? Ar yra susitarimų su būsimais SGD tiekėjais? Nėra jokios informacijos, bet sensacija sklando naujienų portaluose.

    Pabandykime, pasitelkę skaičiuoklę ir akcijų kainą, patikrinti, teisūs ar neteisūs yra tie, kurie tvirtina, jog SGD, pagamintos JAV teritorijoje, Europos dujų rinkoje nepajėgios konkuruoti su Rusijos dujotiekio dujomis.

    Vidutinė Rusijos dujų, eksportuojamų į Europą 2018 metų pirmoje pusėje, kaina buvo 195 JAV dolerių už 1 000 kubinių metrų. Vokietija, kaip didžiausias "Gazprom" klientas ES, galėtų gauti papildomą nuolaidą, tačiau tai gali būti parašyta skliausteliuose.

    Straipsnis parašytas, remiantis skaičiuotuvo rodikliais

    Amerikos dujų rinkos taisyklės, apie kurias "Sputnik Lietuva" ne kartą rašė, yra žinomos. Įmonė, turinti Susitarimą dėl suskystintų gamtinių dujų su "Cheniery Energy", kuriai priklauso "Sabine Pass" SGD gamykla, privalo savarankiškai įsigyti reikalingą dujų partiją nacionalinėje dujų biržoje "Henry Hub", o vėliau papildomai sumokėti 15 procentų už dujų pristatymą į gamyklą.

    Pavyzdžiui, spalio 16 dieną "Henry Hub" pardavimo kaina buvo 116,78 JAV dolerių už 1 000 kubinių metrų. Atsižvelgiant į transporto paslaugų kainą, "įėjimą" į "Sabine Pass" technologines linijas, kaina buvo 134,30 USD. "Sabine Pass" paslaugų kaina taip pat žinoma ― 90 JAV dolerių už 1 000 kubinių metrų suskystintų dujų, tai yra, SGD tankerio dujų transporteryje, pavertus kubiniais metrais, kainuoja 224,30 JAV dolerių už 1 000 kubinių metrų. Lieka paskutinė operacija ― SGD pristatymas per Atlanto vandenyną.

    Remiantis tarptautinės agentūros "S&P Global Platts" duomenimis, vien šių metų rugsėjį specializuotų dujų vežėjų krovinių vežimo išlaidos padidėjo 40 proc., vadinasi, šiuo metu laivams, vežantiems 170 000 kubinių metrų SGD, tai kainuoja 130-140 tūkstančių dolerių per dieną, tai atitinka 145 mln. kubinių metrų dujų.

    Kaip atrodo transportavimas, jei nesigilintume į detales?

    1. SGD uoste pakraunamas į tanklaivį (tai užtrunka apie dvi dienas).

    2. Tanklaivis plaukia į paskirties uostą (kreiserinis greitis atvirame vandenyje yra apie 18 mazgų).

    3. Kelyje dujų vežėjas naudoja SGD (0,1-0,15 proc. sunaudojama per dieną, priklausomai nuo naudojamos jėgainės ir galimybių iš naujo suskystinti garintas dujas).

    4. Paskirties uoste dujovežis iškraunamas, paliekant "minimalų" SGD likutį tanklaiviui sugrįžti į išvykimo uostą ir trijų dienų atsargų rezervą.

    5. Tanklaivis plaukia atgal.

    Nesigilindami į jūrų technines detales (uosto rinkliavas, draudimą, laivų patikrinimą, kuro sąnaudas, dujų šalinimo išlaidas ir kt.), mes paskaičiuojame galutines transportavimo išlaidas — dabartinėmis sąlygomis jos sudaro 41,04 dolerį už 1 000 kubinių metrų. Vadinasi, galutinė JAV pagamintų SGD kaina  Europos pakrantėse bus 265,34 dolerių už 1 000 kubinių metrų, tai yra 36 procentais didesnė nei Rusijos dujotiekių dujų kaina.

    Kadangi nėra duomenų apie tai, kokia regazifikacijos technologija bus naudojama hipotetiniame Vokietijos terminale, negalime apskaičiuoti papildomų dujų nuostolių, kurie neišvengiami šiame procese. Logiška manyti, kad bus naudojama naujausios kartos įranga, kur šie nuostoliai neviršija vieno procento, kurį galima ignoruoti.

    Šypsokis, Donaldai, šypsokis!

    Pateikti skaičiavimai tėra preliminarūs, kruopštūs vokiečiai atsižvelgia į daug daugiau parametrų, tačiau visi jie tik padidina galutinę Amerikos produkto kainą. Akivaizdu, kad, pavyzdžiui, būtina atsižvelgti į investicijų sumą, reikalingą terminalo statybai, jo techninės priežiūros išlaidoms ir pan.

    Išleisti pinigus iš valstybės biudžeto, kad padėtų verslininkams sukurti "mechanizmą", pagal kurį Vokietijos dujų vartotojai išleis 40 proc. daugiau? Nėra ekonominio tikslo, išlieka tik politinis, susijęs su JAV elgesiu.

    Tiesą sakant, ką mes matome už "sensacijos", kurios šaltinis niekam nežinomas, ribų? "Wall Street Journal" pastangomis Donaldas Trampas galėjo garsiai pasakyti, kad Vokietija "palūžo" ir sutiko su jo reikalavimais pirkti SGD, pagamintas JAV. Kada gali prasidėti tiekimas, kokiu mastu, ar jis iš viso prasidės — visai nesvarbu. Svarbu garsiai paskelbti "pergalę prieš Vokietiją" spalio 22 dieną, likus dviem savaitėms iki JAV Kongreso tarpinių rinkimų.

    "Wall Street Journal" teigia, kad Angelos Merkel vyriausybė iki šių metų pabaigos paskelbs galutinį sprendimą dėl terminalo projekto finansavimo. Tai reiškia, kad iki lapkričio 6 dienos niekas nelaukia papildomų naujienų. Ar toks sprendimas bus priimtas ar ne, galų gale, neturi jokios reikšmės. Žurnalistai sugebėjo pakelti nuotaiką Donaldui Trampui ― štai kas buvo svarbiausia, paskelbiant šią "sensaciją".

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Europos šalių priklausomybė nuo Rusijos dujų
    © Sputnik /
    Europos šalių priklausomybė nuo Rusijos dujų

    Dar šia tema

    JAV Senatas siūlo finansuoti Europos siekius atsisakyti Rusijos dujų
    Latvija, Estija ir Suomija susitarė sukurti dujų rinką be Lietuvos
    Energetikos ministerija ruošasi pirkti SGD laivą-saugyklą
    "Užjūrio dovanėlė": Lenkija ieško SGD vartotojų Azijoje
    Lietuvoje išbandomas pirmasis suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomas vilkikas
    EK patvirtino Lietuvos paramą Klaipėdos SGD terminalui
    Tegai:
    suskystintos gamtinės dujos (SGD), Vokietija, Donaldas Trampas, The Wall Street Journal
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos