10:53 2018 Gruodžio 13
Tiesioginis eteris
  • USD1.1346
  • RUB75.2467
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    Andrius Petrinis
    38 0 0

    "Liberalų sąjūdis" byra. Ar tai reiškia, kad liberalizmas neturi politinės ateities Lietuvoje? Ne visai.

    Pagrindinė liberali politinė jėga Lietuvoje "Liberalų sąjūdis" pastaruoju metu dėl įvairių skandalų išgyvena ne pačius geriausius laikus. Tačiau vietoj to, kad sutelktų gretas, ji byra.

    Apie tai, kad palieka partiją, pranešė Seimo narė Aušrinė Armonaitė ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, kuris kitais metais dalyvaus sostinės vadovo rinkimuose su visuomeniniu komitetu. Tą patį padarė ir liberalų Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Armonaitė paaiškino savo sprendimą tuo, kad liberalizmas turi būti atviras naujovėms ir gerbti įvairovę, o šiandieninis "Liberalų sąjūdis" nepadeda įgyvendinti šių tikslų.

    Liberalų sąjūdžio būstinė, archyvinė nuotrauka.
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    "Partijos vadovybės dėmesys nukreiptas į priešininkų (o gal priešų) paieškas bendražygių gretose, tarpusavio santykių aiškinimąsi žiniasklaidoje, partinė biurokratija buvo pajungta bendražygiams silpninti. Ką jau kalbėti apie tai, kad dalies Seimo liberalų frakcijos "valstietiška" linija yra toliau palaikoma", – konstatavo Armonaitė, pabrėždama, jog, nepaisant liberalų nesutarimų, liberalizmas "kaip oras reikalingas Lietuvai".

    Iš tokių sprendimų ir pareiškimų matyti, kad visas lietuviškas liberalizmas yra kupinas asmeninių ambicijų, rietenų ir tuščių kalbų. Jeigu niekas nepasikeis, politinės ateities Lietuvoje jis neturi, nes su tokia dispozicija atsilaikyti prieš galingus konkurentus, kurie tik ir laukia klaidos, neįmanoma.

    Skaudžios politinės pamokos

    Seniai, labai seniai egzistavo partija, kuri vadinosi "Liberalų sąjunga", o vėliau – "Liberalų ir centro sąjunga". Jos nariai buvo žinomi šalies politikai, ir ji pakankamai sėkmingai dalyvavo savivaldos bei nacionaliniuose rinkimuose. Tačiau 2006 metais nuo jos atsiskyrė "Liberalų sąjūdis", kas aiškiai parodė, kaip asmeniniai nesutarimai gali devalvuoti vienijančią idėją.

    Partinis skilimas dažnai baigiasi greita politine naujadaro mirtimi, tačiau mūsų atveju atsitiko priešingai. Skaitome "Liberalų sąjūdžio" tinklapįį 2015 metų pabaigoje (iki Seimo rinkimų likus mažiau nei metams): ""Liberalų sąjūdis" stabiliai laikosi reitingų viršūnėje. "Liberalų sąjūdžio" reitingas nuo metų pradžios laikosi apie 14 procentų. "Liberalų sąjūdžio" pirmininkas Eligijus Masiulis, pasak apklaustųjų, vienas iš labiausiai tinkančių premjero pareigoms. Gruodį paskelbtos apklausos duomenys rodo, jei rinkimai į Seimą vyktų kitą sekmadienį, didžiausio palaikymo sulauktų valdantieji socialdemokratai – už juos balsuotų 22,4 proc. respondentų. "Liberalų sąjūdis" sulauktų 14,6 proc. palaikymo, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) žengia treti (10,6 proc.)".

    Pastarasis momentas – žemesnė konservatorių pozicija – galimai, tapo lemiamas liberalų likime. Vieną dieną jie galėjo nuspręsti, kad tapo pagrindine dešiniąja Lietuvos partija, pretenduojančia į sisteminės politinės jėgos statusą. Ir tuomet prasidėjo Masiulio ir "MG Baltic" skandalas.

    Rinkėjas sureagavo žaibiškai: 2016 metų gegužę "Liberalų sąjūdžio" populiarumas sumažėjo iki 6,6 proc., tuo tarpu balandį už jį norėjo balsuoti 15,5 proc. respondentų. Elektorato neįtikino net naujojo pirmininko, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, pasiaiškinimas, kad korupcijos skandalas su partija nesusijęs.

    Istorijos moralas – jeigu nusprendėte kariauti su konservatoriais, jie peršals Jūsų laidotuvėse. Dabartinė suirutė liberalų partijoje jau panaši į agoniją. Klausimas – ar įmanomas atgimimas?

    Kas toliau?

    Tam, kad partija gyvuotų, nepaisydama krizių, reikalinga daugiau ar mažiau stabili socialinė paramos bazė, kuriai artima jos ideologija. Šiame kontekste galima teigti, kad Lietuvoje egzistuoja liberalus rinkėjas, kuris norėtų turėti savo partiją (jis nėra gausus, bet tikrai egzistuoja).

    Ta, kuri yra, nepateisina jo lūkesčių dėl dviejų klasikinių priežasčių. Pirma, vidiniai ginčai; antra, konkurentų spaudimas. Jeigu pavyktų išspręsti pirmą problemą, būtų žymiai lengviau susitvarkyti su antrąja.

    Žinoma, galima prisiminti, kad atsiskyręs nuo motininės organizacijos "Liberalų sąjūdis" buvo sėkmės viršūnėje. Tačiau Šimašius ir Armonaitė vargu ar ką nors pasieks. Šitai turėtų parodyti Vilniaus mero rinkimai. Tiems, kas liko partijoje, irgi gresia užmarštis, bet socdemų su Gintautu Palucku priešakyje pavyzdys (po skilimo kylantys reitingai) rodo, jog atgimimas įmanomas.

    Pirmiausia, būtina vienaip ar kitaip susitaikyti su konservatoriais, kuriems praverstų parama kovoje su "valstiečiais". Be abejo, tokiu atveju vėl teks bent jau kurį laiką žaisti antruoju numeriu, bet tai geriau negu praleisti "pasaulio čempionatą" (neįveikti 5 procentų barjero 2020 metų Seimo rinkimuose).

    Tiesa, galima toliau bandyti išsikapstyti savarankiškai. Tačiau padaryti tai bus žymiai sunkiau. Po kurio laiko rinkėjai, greičiausiai, pamirš korupcijos skandalą, bet tada jau gali būti per vėlu sugrįžti, nes politikos traukinys nieko nelaukia.

    Trumpai sakant, liberali idėja Lietuvoje turi dirvą klestėti – tiesiog vietiniai liberalai dėl per didelių ambicijų, komplikuojančių tarpusavio santykius ir dialogą su potencialiais partneriais, nesugeba jos tinkamai išnaudoti. Todėl, jeigu "Liberalų sąjūdis" nepradės protingiau elgtis šiandien, rytoj jo gali nebelikti, ir lietuviškas liberalizmas taps našlaičiu.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Tegai:
    Lietuva, Liberalų sąjūdis
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos