14:20 2019 Birželio 19
Tiesioginis eteris
  • USD1.1187
  • RUB71.8787
    Linas Linkevičius ir Saulius Skvernelis

    Lietuvos užsienio politikai — "planą-chuliganą"!

    © Flickr/ Lithuanian Ministry of Foreign Affairs
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    Algis Januška
    15820

    Ponui Sauliui Skverneliui latviai ne broliai. Tokią žinią Lietuva siunčia artimiausiai kaimynei Latvijai. O štai baltarusiams Saulius Skvernelis pasiūlė tokį "planą-chuliganą", kurio, ministro pirmininko manymu, neįmanoma atsisakyti

    Lietuvos kaimynė Baltarusija tyli. Neapsisprendžia, kaip suprasti, kaip vertinti tokį "planą-chuliganą". Kaip Sauliaus Skvernelio rinkiminės prezidento kampanijos pokštą?

    S. Skvernelis Baltarusijai pasiūlė Astrave statyti ne atominę, o dujų jėgainę, ir joje naudoti per Klaipėdą tiekiamas dujas.

    Jos Ekscelencija netyli

    Jos Ekscelencija Dalia Grybauskaitė netyli — juk prezidentė Lietuvoje pagal Konstituciją atsakinga už Lietuvos užsienio politiką. Tą ji garsiai priminė visiems, tame tarpe ir ministrui pirmininkui.

    Prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį pareiškė, kad premjero Sauliaus Skvernelio pasiūlymas Baltarusijai dėl Astravo atominės elektrinės yra antikonstitucinis, nes pagrindiniame šalies įstatyme svarbiausi užsienio politikos klausimai priskirti spręsti prezidentui.

    "Konstitucija numato, kad sprendimus priima tik prezidentas, užsienio politika vykdoma kartu su Vyriausybe. Tai kadangi nebuvo derinta ši tema, o tai yra strateginis užsienio politikos tikslas, manau, kad tai antikonstitucinis veiksmas", — žurnalistams Vilniuje sakė šalies vadovė.

    D. Grybauskaitė aštriai sukritikavo S. Skvernelį, primindama ir apie dar vieną premjero pareiškimą. Pastarasis prakalbo, kad latviai Lietuvai — ne broliai.

    "Paskutinį kartą sugebėta grįžti iš Izraelio su nota iš Palestinos. Sugebėta pasakyti kai ką apie artimiausius kaimynus. Reikia didelių gebėjimų daryti tokią tarptautinę gėdą iš premjero pusės", — kalbėjo D. Grybauskaitė.

    Prezidentei labai gėda dėl tokio ministro pirmininko, kuris daro gėdą Lietuvai prieš visą pasaulį. Prieš artimas ir tolimas kaimynes. Gal net prieš "teroristinę" valstybę Rusiją.

    Tačiau prieš Rusiją Jos Ekscelencijai gal ir ne gėda. Nes Rusija nėra Lietuvos kaimynė. Rusijos iš viso nėra. Na, gal kur kitoje planetoje. Tai negi dabar gėdinsies prieš tą, kurio nėra.

    Ar yra kokia nors Lietuvos užsienio politika?

    Plačiu žvilgsniu Lietuvos užsienio politikos kosmosą pabandė apžvelgti Egidijus Bičkauskas, Lietuvos nepriklausomybės Kovo 11-osios Akto signataras, pirmasis nepriklausomos atkurtos Lietuvos ambasadorius Rusijos Federacijoje.

    Proga tam tinkama — Kovo 11-osios minėjimas. Daug gerbiamų svečių. Tarp jų ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

    Egidijus Bičkauskas jokių pareigų neužima, niekur nesibalotiruoja, nieko nekonsultuoja, niekam ir nuo nieko nepriklauso. Todėl signataras iš aukštos Seimo tribūnos sau leido atvirai pasakyti, ką galvoja apie Lietuvos "užsienio politiką", apie Lietuvos nacionalinį saugumą.

    Egidijus Bičkauskas su liūdesiu konstatavo, kad Lietuvoje jau du dešimtmečius nėra dalykiškos diskusijos užsienio politikos ir tarptautinio saugumo klausimais. Jokios diskusijos.

    Per iškilmingą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo minėjimą Seime Kovo 11-osios Akto signataras E. Bičkauskas teigė, kad mažos šalys turi kurti "išmintingą, santūrią, ne nuolankią, bet orią politiką".

    Signataras taip pat sakė nenorįs ginčyti skiriamos krašto apsaugai 2 proc. sumos, tačiau, teigė jis, skeptiškai žiūri į politinius pareiškimus dėl didėsiančių išlaidų ateityje.

    "Kokios bebūtų tolesnės išlaidos savarankiškos gynybos prasme, jos nesukurs adekvatumo, o todėl, mano požiūriu, jos paprasčiausiai perteklinės (...) Manau, jog toks procesas — tai tik kaip pasaka be galo (geriausiu atveju), o blogiausiu — veda į tyčinio ar netyčinio (kad ir techninio) konflikto galimybę ir parodo mūsų politikų nepajėgumą ar tiesiog nenorą spręsti susidarančių situacijų politinėmis priemonėmis arba, o tai dar blogiau, tolesnę ir nekintančią politinę kryptį, beje, gal ir netiesiogiai, tačiau skatinant ta kryptimi eiti ir kitus", — sakė jis.

    Signataras Egidijus Bičkauskas ragino vengti karo grėsmės propagandos. Kvietė kalbėti ir veikti taip, kad to karo būtų išvengta.

    Diskusija neįvyko

    Tokį pokalbį galima būtų vadinti diskusija. Tačiau tokia diskusija neįvyko. Nei Seimo salėje, nei už jos sienų.

    Tačiau į nuosaikią, konceptualią, į nacionalinį šalies interesą orientuotą signataro Egidijaus Bičkausko kalbą komjaunuoliškai aistringai sureagavo buvęs LLKJS CK Propagandos skyriaus vedėjas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

    L. Linkevičius nesutiko su E. Bičkausko kalboje išsakytu priekaištu, kad Lietuvos užsienio politikoje trūksta diskusijų. "Sakyti, kad nėra diskusijų, būtų netiesa. Kiekvienas turi teisę sakyti tai, ką mano, ir aš nenoriu dėl to ginčytis, kiekvienas turi savo nuomonę, tačiau sakyti, kad (užsienio politikoje) nesikalbame ar nesusikalbame, tai būtų pernelyg neteisinga", — "Žinių radijui" sakė L. Linkevičius.

    L. Linkevičius skeptiškai įvertino ir E. Bičkausko teiginį, kad pagrindinės grėsmės Lietuvos nepriklausomybei šiuo metu kyla ne tiesiogiai iš Lietuvos santykių su Rusija, tačiau "iš didžiųjų pasaulio galių tarpusavio santykių ir galimų konfliktų tarp jų".

    L. Linkevičius pabrėžė, kad dabartinė Lietuvos situacija, lyginant ją su geopolitine padėtimi tarpukario laikotarpiu, iš esmės pasikeitė. Kartu, akcentavo jis, euroatlantinė narystė Lietuvai garantuoja kur kas didesnį saugumą, nei, pavyzdžiui, jį turi Ukraina, Sakartvelas ar Moldova.

    "Mūsų situacija dramatiškai skiriasi nuo tokių šalių kaip Sakartvelas, kaip Moldova, kaip Ukraina, kurios yra paraštėje tų didžiųjų kovų, ir mes matome pasekmes", — apibendrino L. Linkevičius.

    Galbūt ministras neatidžiai klausėsi signataro, nes tuo metu kažką linksmai aptarinėjo su ministru pirmininku. Gal Sauliaus Skvernelio "planą-chuliganą" Baltarusijai, Latvijai?

    Signataras Egidijus Bičkauskas nedviprasmiškai įspėjo, jog dabartinė Lietuvos užsienio politika Lietuvą gali paversti pafrontės teritorija. O tai jau gresia ne kokiomis nors "chuliganų" išdaigomis. Ar išgirdo signatarą už Lietuvos užsienio politiką, už jos nacionalinį saugumą atsakingi asmenys?

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

    Dar šia tema

    Lietuvos prezidentė ir premjeras susiginčijo dėl Astravo AE "plano-chuligano"
    Minskas atsisakė komentuoti Lietuvos premjero "planą-chuliganą"
    Grybauskaitė padėkojo Austrijai už paramą Lietuvai dėl Astravo AE
    Tegai:
    Latvija, Saulius Skvernelis, Lietuva

    Svarbiausios temos