22:38 2019 Liepos 18
Tiesioginis eteris
  • USD1.1216
  • RUB70.6478
    Priešrinkiminė agitacija Ukrainoje, archyvinė nuotrauka

    "Petro epochos" pabaiga: kokie bus Lietuvos santykiai su "naujuoju Kijevu"

    © Sputnik / Стрингер
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    Vladimiras Matvejevas
    Ukrainos prezidento rinkimai — 2019 (101)
    10620

    Lietuva atidžiai stebėjo Ukrainos prezidento rinkimus. Geriausias Lietuvos rusofobų ir asmeniškai Dalios Grybauskaitės draugas, kol kas dar einantis Ukrainos prezidento pareigas, Petro Porošenko per pirmąjį rinkimų turą triuškinamai pralaimėjo

    Porošenko turi minimalius šansus antrajai kadencijai pasilikti prezidento kėdėje. Po balandžio 21 dienos Vilnius, greičiausiai, turės iš naujo kurti santykius su oficialiu Kijevu. Tačiau šį klausimą nagrinės jau naujas Lietuvos prezidentas, kurio vardas paaiškės gegužės pabaigoje.

    Du geriausi draugai-rusofobai — Petro Porošenko ir Dalia Grybauskaitė — beveik vienu metu gaus "buvusio prezidento" statutsą. Grybauskaitė neabejotinai išeis į pensiją šios vasaros pradžioje, tačiau Petro Porošenko dar turi galimybę pakovoti už antrą kadenciją antrojo rinkimų turo metu. Tiesa, jo šansai yra minimalūs. Atotrūkis tarp Porošenko ir jo pagrindinio oponento Vladimiro Zelenskio po pirmojo turo yra toks didelis, kad tik stebuklas ar pasaulinė provokacija gali išgelbėti dabartinį Ukrainos prezidentą.

    "Su mumis Lietuva!"

    Sunku nuvertinti aistringos šiuolaikinių Ukrainos ir Lietuvos vadovybių draugystės reikšmę. Simboliška, kad ji prasidėjo 2013 metų rudenį Vilniuje vykusiame Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime. Būtent po šio žlugusio aukščiausiojo lygio susitikimo Lietuvos sostinėje, kur Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius atsisakė pasirašyti asociacijos susitarimą su Europos Sąjunga, Ukrainos radikalams buvo suteikta galimybė jėga perimti valdžią.

    Lietuvos politikai taip pat buvo pirmieji, kurie nuvyko į Kijevo Maidaną. "Slava Ukraine!" — šaukė Seimo pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė, o buvęs premjeras Andrius Kubilius palaikė Ukrainos valdžią ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Būtent jis sugalvojo Ukrainos "Maršalo planą", kuris numatė didelę finansinę paramą Ukrainos ekonomikos plėtrai ir... karo veiksmams Donbase. O svarbiausia tam, kad toliau būtų vykdomas politinis pasipriešinimas Rusijai. Tiesa, Kubiliaus planas taip ir liko "ant popieriaus".

    O štai Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė perėjo nuo žodžių prie realių veiksmų. Jos tiesioginiu įsaku Lietuva buvo pirmoji pasaulio valstybė, kuri atvirai aprūpino Ukrainą mirtinais ginklais ir šaudmenimis. Ir visais pasaulio politikos lygmenimis Lietuva išdidžiai pristatinėjo save kaip pagrindinį Ukrainos vedlį ES ir NATO struktūrose. Kijevas tuo labai didžiavosi ir išnaudodavo bet kokią progą dar kartą priminti ukrainiečiams: "Su mumis Lietuva! Taigi, mes einame teisingu keliu!"

    "Petro Lietuva"

    Lietuvą taip pat myli šiuolaikinė Ukraina. Šiltų Petro Porošenko ir Dalios Grybauskaitės santykių dėka ukrainiečiai vis dažniau pradėjo rinktis Lietuvą ne tik turizmo tikslais, bet ir dėl papildomo uždarbio. Šiandien Lietuvos socialiniuose tinkluose pilna Ukrainos "turistų" skelbimų apie darbo ir buto paieškas. Pažymėtina, kad visi šie skelbimai parašyti rusų kalba ir skelbiami rusakalbėse grupėse.

    Lietuvos migracijos valdyba oficialiai pripažino, kad ukrainiečių diaspora tapo didžiausia šalyje. Daugiau nei 13 tūkst. Ukrainos piliečių ieško geresnio gyvenimo Lietuvos platybėse. Už bevizį režimą jie dėkoja Petro Porošenko. Pirmajame prezidento rinkimų ture 35 proc. Lietuvoje balsavusių Ukrainos piliečių balsavo už dabartinį prezidentą, o kaimyninėje Latvijoje dauguma ukrainiečių balsavo už Zelenskį.

    Ir dabar, matyt, baigėsi "Petro epocha" Lietuvoje.

    Nauji draugai

    Simboliška, kad abu prezidentai, Ukrainos ir Lietuvos, palieka savo pareigas beveik vienu metu. Kaip toliau susiklostys Vilniaus ir Kijevo santykiai? Štai kur klausimas.

    Į Lietuvos prezidentus konservatoriai atkakliai stumia Ingridos Šimonytės kandidatūrą — beveik tikslią Dalios Grybauskaitės kopiją. Savo priešrinkiminėje programoje Šimonytė nedviprasmiškai pareiškė, kad ji neturės jokių reikalų su Rusija. Vladimiras Zelenskis taip pat sako, kad jis "susitiks su Putinu" tik po to, kai Krymas grįš į Ukrainą ir kai Kijevas gaus piniginę kompensaciją už "karą Donbase". Atrodo, kad du pagrindiniai Ukrainos ir Lietuvos prezidento kandidatai sutaria dėl santykių su Rusija.

    O kaip bus realybėje? Tai nuspręs Baltieji rūmai ir Briuselis. Jei ES ir NATO įsakys naujiems Lietuvos ir Ukrainos vadovams ir toliau "kariauti su Rusija", Vilnius ir Kijevas atiduos pagarbą ir kariaus iki paskutinio kraujo lašo. O jei lieps "draugauti" — atsakingai įvykdys ir šį įsakymą. Tačiau visa tai paaiškės artimiausią rudenį, kai Kijevo Banko gatvėje ir Vilniaus Daukanto aikštėje bus suformuotos naujos Ukrainos ir Lietuvos prezidentų administracijos. Tuomet viščiukus ir suskaičiuos...

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

    Temos:
    Ukrainos prezidento rinkimai — 2019 (101)

    Dar šia tema

    Ukrainos URM nemano, kad ukrainiečių masinė migracija į užsienį yra katastrofa
    Be skiepų — jokio užsienio: Lietuva svarsto, ką daryti su tymais Ukrainoje
    Susikukavo trise: kaip Lietuva, Lenkija ir Ukraina atskleidė "karinę paslaptį"
    Tegai:
    Ukraina, Lietuva

    Svarbiausios temos