18:04 2019 Gruodžio 12
Tiesioginis eteris
  • USD1.1137
  • RUB70.0885
    Amerikiečių tankai Abrams geležinkelio stotyje Lietuvoje, archyvinė nuotrauka

    Bėgte karo link: Lietuva priešakinėje "karinio Šengeno" linijoje

    © AP Photo / Mindaugas Kulbis
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    111

    Vilnius paskirtas atsakingu už nevienareikšmišką projektą, kuriuo siekiama modernizuoti NATO galimybes Europoje. Lietuvos "karinio Šengeno" šalininkams praktiškai teks išbandyti jo potencialą

    Šiaurės Atlanto aljanso šalių gynybos ministrai nusprendė pradėti "karinio Šengeno" programą su Lietuva priešaky gegužės 14 dieną Briuselyje. Per dvejus metus planuojama susitarti dėl supaprastintos karinių vienetų ir įrangos judėjimo Europoje tvarkos, parengti išankstinių leidimų sistemą — be demokratiškų diskusijų apie kiekvieną epizodą nacionaliniuose parlamentuose.

    Vilnius jau turi patirties sutrumpinant NATO užsienio vienetų perdavimo į Lietuvos teritoriją koordinavimo laikotarpį. Lietuvos gynybos ministerijos vadovas Raimundas Karoblis pabrėžė, kad sąjungininkų pastangos šioje srityje pelnė aukštą įvertinimą. Šiandien "karinio Šengeno" programoje dalyvauja 14 šalių: Austrija, Belgija, Bulgarija, Ispanija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Švedija, Kroatija, Čekija ir Estija.

    Numatoma, kad valstybines sienas bus leidžiama kirsti įprasta tvarka — per penkias paras, skubos tvarka — per parą, ypatingais atvejais (greitojo reagavimo padaliniams) — nedelsiant. Pažymėtina, kad dabartinių žaibiškų konfliktų sąlygomis penkios dienos — visa amžinybė (čia daugelis prisimins 2008 metų rugpjūčio mėnesį Pietų Osetijoje vykusį "penkių dienų karą"). Tačiau problema yra ne laike, bet erdvėje — geografinėje ir politiškai-karinėje.

    Greitesni už stirnas

    Kažkodėl Lenkijos nematyti dabartiniame "karinio Šengeno" sąraše. Taip pat nėra Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos. Jei šias šalis pažymėtume žemėlapyje, paaiškėtų, kad pagrindinė Europos dalis nesiveržia užtikrinti užsienio kariuomenės judėjimo laisvės. Jiems valstybės suverenumas yra artimesnis ir brangesnis už virtualią "Rusijos grėsmę". O ir pati idėja — tikrai ne Europos.

    "Karinio Šengeno" idėjos autorius — buvusio JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodžesas (Ben Hodges), kuris prieš trejus metus sakė, kad sąjungininkų pajėgos ir karinė įranga turi judėti "greitai, kaip migrantai". Palyginimas pasirodė esąs labai nesėkmingas: europiečiams migrantai jau įgriso iki gyvo kaulo, ir bėga greičiau už stirnas jie nuo karo, o ne į karą. Tikriausiai Hodžesas įvertino tik greitį, o ne proceso esmę.

    Europiečiai ilgai galvojo apie paradoksalią JAV generolo iniciatyvą, tačiau vasario mėnesį šalys- NATO narės vis dėlto sutiko sukurti "karinį Šengeną". Manau, kad Lietuva neatsitiktinai atsidūrė "priešakinėje linijoje" — Vilnius vienas pirmųjų karštai palaikė Beno Hodžeso pasiūlymą. Be to, Lietuva kasmet vis pakyla keliais punktais pasaulio karinės galios reitinge, tuo parodydama išskirtinį militarizacijos pavyzdį. Logika paprasta: jei kompromisų nepripažįstantys lietuviai to nepadarys, niekas ES nesiims šios iniciatyvos.

    Siekinys — keturi procentai BVP

    Žinoma, amerikiečiai tik žodžiais rūpinasi europiečių saugumu, saugo savo "ginklanešius" nuo "žalingų" Rusijos dujų ir "bauginančios" Kremliaus politikos įtakos. Tačiau britams, prancūzams, vokiečiams, italams ir netgi lenkams, ko gero, kyla įtarimų: ką tokio amerikiečiai gali padaryti Europoje, ko nepajėgūs atlikti jie patys, aborigenai? Apmėtyti žemyną branduoliniais užtaisais?

    Naujausios zenitinės raketų sistemos S-400 Triumf
    © Sputnik / Отдел информационного обеспечения Балтийского региона

    Be to, taikūs europiečiai patys nieku gyvu nesugalvotų kasmet karinėms išlaidoms skirti keturis procentus BVP, pasitraukti iš branduolinių raketų sutarčių komplekso, senas JAV atomines bombas pakeisti naujomis "išmaniosiomis" — su GPS navigatoriais, "GoPro" kameromis ir prieiga prie interneto.

    ES infrastruktūros potencialas (vamzdynai, keliai, tiltai, geležinkelio stotys, prieplaukos) yra sukurtas ir skirtas ekonominei sąveikai ir žmonių bei prekių, o ne užsienio karių ir sunkiosios karinės įrangos, judėjimui. Tankiai apgyvendintose Europos šalyse taikus gyvenimas ir karinės operacijos yra savaime nesuderinami dalykai.

    Anksčiau planą sukurti "karinį Šengeną" komentavo Rusijos Federacijos užsienio reikalų ir Gynybos ministerijos. Pasak diplomatų ir karo ekspertų, Briuselio sprendimas liudija "tiesioginį NATO šalių pasirengimą galimam karui su Rusija". Tačiau Pentagonas nebėra tolimųjų tikslumo ginklų monopolistas. "Karinis Šengenas" Europoje jau įgyvendintas du kartus — 1814 metų kovo mėnesį ir 1945 metų gegužės mėnesį. Ir visai ne taip, kaip buvo numatyta.

    NATO pajėgos Baltijos šalyse
    © Sputnik /
    NATO pajėgos Baltijos šalyse

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Dar šia tema

    Rusijos URM: Rusija ir NATO visiškai nutraukė bendradarbiavimą
    Lavrovas paragino NATO sustabdyti konfrontaciją Europoje
    "Karo banginiai ir krevetės": NATO kuria naujas pasakas apie Rusiją Baltijos jūroje
    Istorikas: Baltijos šalys gali tapti pagrindiniu NATO sustiprinimo regionu
    Tegai:
    karinis Šengenas, Europa, NATO, Vilnius

    Svarbiausios temos