06:07 2019 Rugsėjo 17
Tiesioginis eteris
  • USD1.1031
  • RUB70.6403
    Valerijus Ivanovas, archyvinė nuotrauka

    Istorikas Ivanovas: Paleckis ir aš patekome į rusofobijos kampaniją

    © Sputnik / Алексей Стефанов
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    6910

    Lietuvių disidentas ir rusų istorikas Valerijus Ivanovas papasakojo Sputnik, kaip jis buvo suimtas pagal šnipinėjimo bylą, išleistas jau pagal ginklų laikymo bylą, o ikiteisminis tyrimas jau vykdomas pagal "techniškai sugedusį revolverį"

    Pasikalbėjome su Lietuvos rusų rašytojų ir menininkų sąjungos "Rarog" pirmininku Valerijumi Ivanovu Vilniaus Senamiestyje. Tiesa, iš pradžių, susitikę Gedimino kalno papėdėje, ilgą laiką važiavome jo automobiliu kažkur už miesto ribų. Atrodė, kad buvęs disidentas ir judėjimo už TSRS išsaugojimą "Vienybė" lyderis veltui mėto pėdas. Bet jau kitą rytą Sputnik Lietuva vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste. Ir dabar jau atrodo, kad saugumo priemonės buvo reikalingos.

    Lietuva bijo manęs

    "Tai jau penkta baudžiamoji byla prieš mane. Turėjau mirti dar 1991 metų sausio 13 dieną šalia Vilniaus televizijos bokšto. Turėjau eiti ten, bet paskutinę minutę planai pasikeitė. Ir ten buvo nušautas vyras, kaip du vandens lašai panašus į mane — dviem šūviais. Dabar, kai aš einu į kapines, aš visuomet padedu gėlių ant jo kapo — juk jis, iš esmės, išgelbėjo mane", — sakė Valerijus Ivanovas, kai mes pagaliau atvykome.

    Valerijus Ivanovas kilęs iš Kauno. Jis nenorėjo išvykti iš šalies, bet ir nesugebėjo gauti Lietuvos pilietybės — jis turėjo prašyti Rusijos pilietybės. Aktyviai dirbo judėjime "Vienybė". 1991 metų lapkričio mėnesį jis pirmą kartą pateko į kalėjimą, kur, kaip primena Ivanovas, ilgą laiką buvo mušamas, nes atsisakė liudyti prieš savo draugus.

    "Vėliau gydžiausi visą mėnesį, atsigavau, paprašiau, kad įleistų motiną. Šis prašymas buvo įvykdytas, ir per ją aš pateikiau prašymą, kad norėčiau gauti Rusijos pilietybę. Tik tai išgelbėjo mane nuo sunaikinimo — kitaip niekas nesužinotų, kur mano kapas", — sakė Valerijus Ivanovas.

    Tačiau trejus su puse metų griežtojo režimo pataisos namuose už "antivalstybinę veiklą" 1994 metais jis visgi gavo. 1997 metais Ivanovas vėl buvo nuteistas — šį kartą metams, nes savo knygoje "Lietuvos kalėjimas" neigė lietuvių mirtį nuo sovietų karių rankų. 2007 metais vėl nubaustas — šį kartą sąlyginai nuteistas metams. Kaip sako disidentas, "už tai, kad sustabdžiau provokatorių, kuris pažeidė viešąją tvarką, kai buvo išlaisvintas pirmasis Komunistų partijos centrinio komiteto sekretorius, 12 metų už nieką praleidęs kalėjime, Mykolas Burokevičius".

    Be to, 2013 metais Ivanovas buvo nubaustas už tai, kad gegužės 9-ąją atėjo prie Raudonosios armijos kareivių memorialo ir atnešė Stalino, Žukovo ir Rokosovskio portretus: "Dabar galima vaikščioti su portretais per "Nemirtingojo pulko" akciją, o tada vienas žurnalistas išdavė mane, ir man teko sumokėti didelę baudą už sovietinės simbolikos demonstravimą".

    "Ar nebijote visa tai sakyti žurnalistui iš Rusijos? Kas žino, kas gali atsitikti po to?" — dėl viso pikto paklausiau istoriko.

    "Ar aš bijau? — pyktelėjęs klausia Valerijus Ivanovas. — Tai Lietuvos valstybė manęs bijo. Na, ką jie gali padaryti man — nužudyti? Man 72 metai. Pakilsiu į dangų, susitarsiu su Dievu. Patys matote sau, jau penktą kartą jie užpuola, bet vis negali susidoroti su manimi".

    Šnipai turi eiti lauk

    Paskutinis straipsnis, dėl kurio buvo apkaltintas Valerijus Ivanovas, buvo daug rimtesnis nei ankstesni — šnipinėjimas Rusijos naudai. 2018 metų gruodžio mėnesį istoriko namuose atliktos kratos...

    "Gruodžio 18 dienos rytą nuskambėjo durų skambutis, ant pirštų galų nutipenau iki durų. Laiptinėje stovėjo trys vyrai, jų veiduose didžiulėmis raidėmis buvo užrašyta: "Mes iš valstybės saugumo tarnybos". Aš juos greitai galiu atpažinti, turiu didelę patirtį. Pasakiau savo draugei Valiai, kad netriukšmautų, pats išjungiau kompiuterį ir pradėjau visiems rašinėti, jog pas mane atėjo. Parašiau ir Rusijos ambasadai, juk aš Rusijos pilietis. Taip jiems viską ir sugadinau", — prisimena Ivanovas.

    Bet visgi turėjo atidaryti duris, kai paaiškėjo, kad kitaip jos bus atidarytos specialiomis priemonėmis. Kratų metu Ivanovo bute, spintoje, rado revolverį.

    "Dar 2005 metais sėdėjome su vienu draugu kaime. Jis klausia: kaip gyveni? Aš jam pasiskundžiau, kad limpa visokie idiotai. O jis sako: laikyk žaisliuką, išgąsdinsi, jei kas užpuls. Aš pasiėmiau revolverį, kitą dieną išbandžiau: jis startinis, neveikiantis. Juk reikėjo suprasti, ar galiu šaudyti, o jei nužudysiu ką netyčia. Ne, čia paprastas žaislinis pistoletas. Atsivežiau namo ir padėjau į spintą. Užmiršau visai, o čia staiga jie surado", — pasakojo Ivanovas.

    Pasak Rusijos istoriko, apklausos metu jis sužinojo, kad Lietuvos kairiųjų politikas Algirdas Paleckis jau šešis mėnesius sėdi kalėjime, jis kaltindamas šnipinėjimu Rusijai naudai (šiandien Paleckis vis dar sulaikytas — Sputnik).

    "Aiškiai norėjo paskirti man ryšininko tarp Paleckio ir Maskvos vaidmenį, bet nesuveikė netikėtumo efektas — man pavyko pranešti apie savo areštą. Priešingu atveju, niekas nesužinotų, jog esu pas specialiąsias tarnybas. Todėl byloje ir liko vienas revolveris. Valstybės saugumo departamentui teko tą dieną, kai paleido mane, surengti spaudos konferenciją ir atskleisti šnipinėjimo bylos aplinkybes", — juokiasi Ivanovas.

    Tikėjimas Nausėda

    Ivanovas netiki, kad Paleckis ir visi jo byloje dalyvaujantys žmonės yra kalti: "Juk tai buvo rinkimų išvakarėse, o Paleckis — ryškus asmuo, jis galėjo tapti tarybos nariu. Jis buvo tiesiog fiziškai neutralizuotas".

    Gegužės 16 dieną prasidėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžiai dėl kaltinimų Valerijui Ivanovui "neteisėtu šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymu". "Man sakoma, kad revolveryje rasti 9 mm šoviniai, ir kad jie skirti dujiniams revolveriams. Bet juk turėjau startinį revolverį, be to, neveikiantį. Tai net užfiksuota kaltinamajame rašte: "Tyrimui pateiktas revolveris yra techniškai sugedęs ir iš dalies tinkamas šaudymui". Bet tai nieko nejaudina, nekaltumo prezumpcija neveikia, o byla tęsiasi", — piktinosi Valerijus Ivanovas.

    Kas nutiks toliau, istorikas nesako. Jis neatmeta galimybės, kad visgi pateks į kalėjimą arba neteks leidimo gyventi Lietuvoje ir bus išsiųstas. Tada, kaip jis mano, "valdžia parodys silpnumą, dar kartą įrodys, kad ne aš jų bijau, o jie manęs".

    "Aš tikrai niekur neišvažiuosiu iš Lietuvos, čia yra mano močiutės, motinos, tėvo, žmonos kapai. Mano sūnus čia gyvena. Kur aš galiu bėgti? Viena viltis liko — Nausėda (naujasis Lietuvos prezidentas — Sputnik). Jei jis nori pagerinti santykius su Rusija, jis turėtų bent jau sustabdyti šį marazmišką procesą. Esu tikras, kad Paleckis ir aš patekome į bendrą rusofobinę kampaniją, kurią atėjo laikas užbaigti", — sakė Valerijus Ivanovas.

    Dar šia tema

    "Nužudytas šūviu į nugarą". Lietuvoje bijoma tiesos apie sausio 13-osios įvykius
    Šnipinėjimu "Rusijos naudai" apkaltintas vyras nuteistas kalėti 7 metus
    Rusijos ambasada: Lietuvos piliečiai persekiojami dėl politinių motyvų
    Tegai:
    šnipinėjimas, Algirdas Paleckis

    Svarbiausios temos