02:05 2019 Rugsėjo 18
Tiesioginis eteris
  • USD1.1026
  • RUB70.7241
    JAV raketų sistemos Patriot

    Rusofobų fronte nieko naujo: Nausėda prašo NATO raketų

    © AP Photo / Mindaugas Kulbis
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    Lietuva — NATO dalis (176)
    14501

    Iš pradžių "savarankišką" užsienio politiką žadėjusią, bet iš tikrųjų ilgus rusofobijos ir šuniško klusnumo JAV metus davusią Dalią Grybauskaitę keičia naujuoju prezidentu išrinktas Gitanas Nausėda

    Nenuostabu, kad, kaip anksčiau iš Grybauskaitės, taip dabar iš jo dalis Lietuvos piliečių tikisi permainų. Deja, užsienio politikos baruose tokia perspektyva — vargiai tikėtina.

    Daugiau oro gynybos

    Penktadienį, birželio 14-ąją dieną, dar tik liepos 12 dieną įvyksiančios inauguracijos laukiantis Nausėda jau spėjo telefonu pasikalbėti su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu.

    O kalbėjo jie tikrai ne apie orą ir, juo labiau, ne apie taiką ar nusiginklavimą. "Mes sakėme, kad oro gynyba yra svarbi ir mes norėtume jos daugiau", — pasakojo Nausėdos atstovas spaudai Aistis Zabarauskas. Greta Pabaltijyje dislokuotų NATO naikintuvų, šitai reiškia dar ir raketų sistemas, konkrečiai — raketas "Patriot".

    Kiek visa tai atsieitų iš mokesčių mokėtojų kišenių surenkamam valstybės iždui — nekomentuojama. Pakanka to, kad, kaip anksčiau, taip dabar "rusai puola". Ir panašu, kad toliau tiktai "puls". Tuo tarpu mūsų politikieriai greta auksinių tualetų ir šaukštų galės pirktis dar ir raketas...

    Lietuva — šalis, "pavyzdingai vykdanti įsipareigojimus"...

    Tačiau NATO vadovybės požiūriu, vargu, ar tai bus problema. "Lietuva yra svarbi ir vertinama sąjungininkė, pavyzdingai vykdanti Aljanso įsipareigojimus", — teigė Stoltenbergas. Kiek toji Lietuva svarbi ar vertinama, dar klausimas, bet dėl taip vadinamo "įsipareigojimų vykdymo" negali būti abejonės!

    Iš tiesų Lietuva, anot profesoriaus Zenono Norkaus, — viena iš Jungtinių Valstijų "mandagiai sąjungininkais vadinamų vasalų", kurie po 2016 metų į valdžią atėjusio prezidento Donaldo Trampo pareiškimų sutinka mokėti didesnę duoklę savajam ponui. Konkrečiai — 2% BVP (kas, pavyzdžiui, 2018 metais reiškė apie 13% metinio biudžeto) skirti kariniams reikalams, iki 2030 metų siekiant sumą pakelti iki 2,5% BVP (kas reikštų 18-20% metinio biudžeto).

    O tokie vasalai — dalykas išties vertingas. Pirma, dėl jų finansinio indėlio į NATO karo mašiną. Antra, o tai Lietuvos atveju neabejotinai svarbiau — dėl strategiškai reikšmingos savo geografinės padėties. Čia tai reikštų būtent Lietuvos priklausymą ne kokiai "Šiaurės Europai" (kaip pastaraisiais metais išsigalvojo ES biurokratai), bet Rytų Europos regionui, skiriančiam Vidurio Europą nuo Rusijos.

    Parako kvapas daržuose: NATO nenori palikti ramybėje paprastų lietuvių >>

    Čia karo su Rusija atveju eitų nepaprastai svarbi buferinė zona, kurios pagrindinė paskirtis būtų atlikti amerikiečius bei Vakarų Europos kraštus pridengsiančio gyvo skydo funkciją.

    Abu ekonomistai  

    Nausėda pažymėjo su Stoltenbergu nesunkiai radęs bendrą kalbą dėl juos abu siejančio ekonomisto išsilavinimo. "Pasakiau, kad mes gerai suprantame vienas kitą ne tik dėl to, kad esame sąjungininkai, bet ir todėl, kad abu — ekonomistai. Dar vienas bendras vardiklis, padedantis sklandžiai susikalbėti", — pabrėžė jis.

    Detalė, turint omeny patį Nausėdą, išties įdomi. Anksčiau buvęs skandinavų bankinio kapitalo (konkrečiai — SEB banko) atstovu Lietuvoje, dabar Nausėda savo kaip finansininko patirtį ketina pritaikyti įsiteikdamas šeimininkams iš Vakarų. O įsiteikti šiuo atveju yra ko...

    Pavyzdžiui, 2018 metų pabaigos duomenimis, per 390 tūkst. Lietuvos žmonių gyvena žemiau absoliučios skurdo ribos. Kas pagal oficialų gyventojų surašymą reikštų kas septintą gyventoją! Dar daugiau, 2019 metais pati ES įvardija Lietuvą kaip 25-ą iš 28-ių ES valstybių pagal gebėjimą spręsti socialinės atskirties problemas. Situacija — tikrai apverktina.

    Rusofobų fronte nieko naujo

    Tačiau Nausėda čia didesnės problemos tikriausiai nemato. Rinkimai juk baigėsi, o su jais — ir būtinumas dalyti liaudžiai demagoginius pažadus. Socialinėms problemoms spręsti didesnių pinigų sumų veikiausiai nereikia. Pakaks "vienyti tautą" senu geru Grybauskaitės metodu — klykte klykiant apie "puolantį rusą" ir į pagalbą ateinantį "amerikoną".

    Vaizdas aiškus. Naujoms NATO raketoms Rusijos panosėje bus skiriama dar daugiau pinigų. O kiek procentų nuo BVP ar valstybės metinio biudžeto tai pareikalaus — nė motais. Svarbu, kad būtų išlaikyta ligšiolinė politinė trajektorija, valstybine rusofobija stiprinant krašto militarizaciją.

    Žodžiu, rusofobų fronte nieko naujo. Kaip buvo prie Dalios, taip, atrodo, bus ir prie Gitano. Ką tai atneš pačiai Lietuvai — parodys tik laikas.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

    NATO pajėgos Baltijos šalyse
    © Sputnik /
    NATO pajėgos Baltijos šalyse
    Temos:
    Lietuva — NATO dalis (176)

    Dar šia tema

    Ekspertas: pratybos leidžia NATO išlaikyti savo pajėgas Baltijos šalyse
    Rusijos URM vadovo pavaduotojas: NATO primeta dirbtinę karinę-politinę darbotvarkę
    Karo ekspertas: Rusija neliks abejinga, žinodama apie NATO žvalgybą prie savo sienų
    Baltijos laivyno pajėgos kontroliuoja situaciją NATO pratybų teritorijoje
    Kongresui pateiktas Rusijos "sutramdymo" įstatymo projektas Baltijos regione
    Tegai:
    JAV, Gitanas Nausėda, Dalia Grybauskaitė, NATO, Lietuva

    Svarbiausios temos