10:22 2019 Gruodžio 11
Tiesioginis eteris
  • USD1.1077
  • RUB70.4627
    Vilnius

    Kaip tas trečias brolis Jonas: ar tikrai migruojantys lietuviai tokie kvaili

    © Sputnik/ Владислав Адамовский.
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    104

    Pasakose savo namuose Jonas laikomas kvailiu, bet kai trečiasis brolis išvyksta į pasaulį, ieškodamas laimės, tai yra, emigruoja, paaiškėja, jog jis nėra kvailas, jis tampa įdomus savo "nestandartiniu" ryžtingumu

    Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostatas duomenys rodo, kad 29,6 proc. Lietuvos gyventojų gyvena ant skurdo ribos. Tai vienas didžiausių rodiklių Europoje. Palyginti su 2009-aisiais, jų dalis padidėjo beveik 1,5 procentinio punkto. Santykinai daugiau tokių žmonių yra tik Bulgarijoje (38,9 proc.) ir Rumunijoje (35,7 proc.). Latvijoje ant skurdo ribos gyvena 28,2 proc. žmonių, Estijoje — 23,4 proc., o vidutiniškai ES — 22,5 procento. Pagal tyrimo metodiką, skurdo rizikai priskiriami žmonės, kurių pajamos nesiekia 60 procentų šalies vidurkio.

    Taigi gyvenimas per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje nepagerėjo. Bet kalbų apie rūpestį paprastu žmogumi nesumažėjo. Tokių kalbų, debatų ir pasakojimų pikas buvo pasiektas pavasarį. Pavasarį vyko rinkimai. Savivaldos tarybų, merų, Europos Parlamento ir Lietuvos prezidento. Rinkimai baigėsi. Grįžome į realybę.

    Ar iš tiesų Jonas kvailas?

    Lietuvių, kaip ir kitų Europos tautų pasakose trečias brolis neretai vadinamas kvailiu. Ar iš tiesų jis kvailas?

    Pasakos apie trečią brolį Joną, kuris parodomas nekokioje šviesoje, turi pamokomą prasmę. Vadinamasis trečias brolis rodomas kaip kvailelis, nežinantis, ką daro, ir dėl to išjuokiamas bei smerkiamas. Bet kodėl tas brolis yra kvailas? Jis tiesiog elgiasi nestandartiškai, ne taip, kaip dauguma — likę du broliai. Jis yra vienas, todėl tampa mažuma. (Su LGBT tai nieko bendro neturi).

    Savo namuose Jonas laikomas kvaileliu, bet kai trečiasis brolis išeina į pasaulį laimės ieškoti, tai yra, emigruoja, jis nėra kvailas, jis yra įdomus savo ryžtingu "nestandartiškumu". Jo pavyzdžiu anksčiau ar vėliau paseka ir kiti. O kai Jonelis grįžta su karalaite, tai yra, žmoniškai užsidirbęs, tada ir namiškiams jis tampa nebekvailas ir savas.

    Pasakos apie gerą gyvenimą Lietuvoje

    Pasakos yra mąstymo, meno, kultūros modelis. Pasakose užkoduotas suvokimas savęs pasaulyje ir pasaulio savyje. Pasakos kinta. Šiandien mums gali papasakoti, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja. Mes galim bandyti tuo tikėti. Tačiau realybė tikėjimo neskatina. Gal pasakoriai yra atitrūkę nuo realybės?

    Vilniaus senamiestis, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Ankstyvą pavasarį po šalies miestus ir kaimus keliavo ne tik rinkimų agitatoriai, ankstyvą pavasarį atkeliavo ir pirmoji šiais metais parama maisto produktais. Vargingieji gavo 400 gramų kiaulienos konservų indelį ir puskilogramį sausų pusryčių. Toks šiemet buvo pirmasis maisto davinys vargstantiems. Kaip priedą varguoliai-rinkėjai dar gavo pažadą apie neišvengiamą šviesų rytojų. 

    Tuomet pamatę tokius maisto paketus žmonės neslėpė apmaudo ir pykčio. Skurstančiuosius tuomet guodė — birželio mėnesį paketai bus gausesni. Mažas pajamas gaunantys gyventojai gaus ne 2, o net 7 produktus.

    Tačiau birželio mėnesį gavo tik 5 produktus: kiaulienos konservų, miltų, konservuotų žaliųjų žirnelių, konservuotos burokėlių sriubos ir desertui saldžių sausų pusryčių.

    Ir dar, kad Jonines pasitiktų nusiprausę ir švarūs, 5 skirtingų rūšių higienos priemonių: muilo, šampūno, skalbimo skysčio, dantų pastos, dantų šepetėlių.

    Iš viso birželio mėnesį maisto parama pasiekė beveik 180 tūkst. skurdžiausiai gyvenančių Lietuvos žmonių.

    Ne visi gali gauti paramą maisto produktais ir higienos prekėmis.

    Maisto produktus ir higienos prekes 2019 metais gali gauti tik tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio per mėnesį, tai yra, 183 eurų. Tokia realybė, tokia aritmetika.

    Tuo tarpu gyventojų šalyje vis mažiau

    Birželį paskelbtos naujos pasaulio šalių gyventojų prognozės. Jungtinių Tautų (JT) ataskaita rodo, jog šio šimtmečio pabaigoje Lietuvoje gyvens 1,5 mln. gyventojų. Sparčiau nyksta tik kariaujanti Sirija ir Puerto Rikas.

    Lietuvos valdžia jau dabar turėtų skelbti ekstremalią padėtį bei imtis visų įmanomų priemonių, kurios sumažintų emigraciją, didintų gyventojų pajamas ir skatintų lietuvius susilaukti daugiau vaikų.

    Atlyginimai Lietuvoje didėja ne tokiu greičiu, kad skatintų žmones likti šalyje.

    Emigracijai, pagrindiniam gyventojų skaičiaus mažėjimo veiksniui, mažinti reikia realių pajamų didėjimo. Juk pagal darbo užmokestį "rungtyniaujame" tik su Rumunija ir Bulgarija.

    Lietuvoje gyventojų mažėja visą trisdešimtmetį nuo nepriklausomybės paskelbimo 1990 metais, kai jų buvo 3 mln. 693,7 tūkst. Daugiausia žmonių Lietuvoje gyveno 1992 metais — 3 mln. 706,3 tūkst.

    2009 metais Lietuvoje gyveno 3 mln. 183,8 tūkst. gyventojų. Per dešimtmetį jų sumažėjo 389,7 tūkst. Tokia Jos Ekscelencijos Dalios Grybauskaitės valdymo aritmetika. Šiuo metu Lietuvoje gyvena 2 mln. 794,1 tūkst. gyventojų.

    Ar šiltoje valstiečio pirkioje apšerkšnijusios žiemos vakarą, ar naujojo lietuvio naujoje terasoje besileidžiant saulei, istorijos apie Eglę, Kastytį, piktas pamotes, trečią brolį Joną ar pusnynuos miegančius nykštukus šimtus metų pasakojamos vėl ir vėl. Tie patys žodžiai, su kuriais augo mūsų seneliai ir proseneliai, džiugina vaikus ir šiandien.

    Džiugina, jei esi sotus, švarus, apsirengęs ir turi stogą virš galvos. Jei nesi arba esi tas trečias brolis...

    Rinktis Tau, broli.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

    Dar šia tema

    Ne trys milijonai: Lietuvoje toliau mažėja gyventojų
    Baltijos šalys ir Rytų Europa bijo "protų nutekėjimo"
    Kaip migruoja lietuviai savo šalyje
    Tegai:
    Lietuva, emigracija

    Svarbiausios temos