19:11 2019 Liepos 23
Tiesioginis eteris
  • USD1.1173
  • RUB70.5611
    Lietuvos karalius Mindaugo paminklas Vilniuje

    Kodėl nei sovietiniai, nei nacionaliniai simboliai nepadeda Lietuvos vadovams sutarti

    © Flickr/ Bernt Rostad
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    Algis Januška
    11740

    Nei įpiršti sovietų valdžios simboliai, nei vardan nacionalinės idėjos sukurti nauji simboliai nepadeda Lietuvos politikams sukurti turtingos, įtakingos, atsakingos ir saugios valstybės

    1253 metų liepos 6-ąją dieną buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas. 1990 metų spalio 25-ąją Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba — Atkuriamasis Seimas įstatymu "Dėl švenčių dienų" liepos 6-ąją — Mindaugo karūnavimo dieną — paskelbė Valstybės švente.

    Mindaugo karūnavimo diena — Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena ir švenčiama liepos 6 dieną.

    Istoriografijoje nuo XX amžiaus pradžios vyrauja savotiška aksioma virtusi rusų istoriko Dmitrijaus Ilovaiskio XIX amžiaus 7–ajame dešimtmetyje iškelta ir ukrainiečių istoriko Vladimiro Antonovičiaus 1878 metais išplėtota hipotezė, anot kurios Lietuvos valstybė buvusi sukurta būtent Mindaugo. Pastaruoju metu vis daugiau istorikų šią daugelio istorijos šaltinių duomenims prieštaraujančią hipotezę atmeta ir teigia Lietuvos valstybę gyvavusi jau apie 1200 metus ar net IX–XII amžiuose.

    Senovės Lietuvos istoriją palikim istorikams. Grįžkim į naujausius Lietuvos laikus.

    Mindaugas ne tik karvedis, "mosuojantis kalaviju"

    2003 metais, Valstybės — Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-ojo jubiliejaus dienos progą, Vilniuje, priešais Lietuvos nacionalinį muziejų buvo atidengtas paminklas vieninteliam Lietuvos karaliui Mindaugui. Kaip priklauso tokią progą, susirinko daug garbių svečių, šalies vadovai sakė iškilmingas kalbas. Susirinko daugybė Vilniečių ir miesto svečių. Visi buvo pakilios nuotaikos.

    Tuomet paminklo atidengimo ceremonijoje kalbėjęs kardinolas Audrys Juozas Bačkis paragino vienintelį Lietuvos karalių įsivaizduoti ne tik kaip karvedį, "mosuojantį kalaviju", bet ir esantį garbingųjų ir galingųjų Europos draugijoje, norintį gyventi pagal krikščioniškosios Europos principus.

    Po septynerių metų, 2010 liepos 1 dieną, tas pats kardinolas Audrys Juozas Bačkis priėmė sprendimą dėl ceremonijų per prezidento Algirdo Mykolo Brazausko laidotuves — pirmojo po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos prezidento, ekspremjero Brazausko karstas nebuvo atneštas į šv. Mišias Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.

    Tuomet šalyje kilo įtampa dėl tokio Bažnyčios sprendimo nenešti velionio karsto į Vilniaus katedrą per šv. Mišias. Dėl to pasipiktinusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ir prezidento Brazausko artimieji, bendražygiai, daug paprastų Lietuvos tikinčiųjų nusprendė nedalyvauti šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.

    Velionis prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas atgulė amžinojo poilsio Antakalnio kapinėse. Į amžinybę prezidentą palydėjo trys Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių šūvių salvės, Kaišiadorių vyskupo malda bei artimųjų ašaros.

    socdemai
    © Sputnik / Александр Липовец

    Amžino Brazausko poilsio vieta buvo papuošta baltomis rožėmis. Laidotuvės baigtos Lietuvos Respublikos himnu.

    2003 metais, atidengiant paminklą vieninteliam Lietuvos karaliui Mindaugui, taip pat skambėjo Lietuvos valstybės himnas. Kalbą pasakė Lietuvos Respublikos prezidentas Rolandas Paksas.

    Prezidentas Rolandas Paksas tada sakė: "Ateities Lietuvą regiu kaip turtingą, įtakingą, atsakingą ir saugią valstybę. Turtingą ne vien materialine gerove, bet ir krikščioniškosiomis vertybėmis, kurias į Lietuvą atnešė pirmosios Katedros statytojas Mindaugas".

    Kaip dabartinės Lietuvos valstybės diplomatiją vertintų Mindaugas

    Net metams neprabėgus, 2004 metų balandžio 6 dieną po Seime inicijuoto apkaltos proceso už Lietuvos Konstitucijos pažeidimus bei priesaikos sulaužymą, Rolandas Paksas pašalinamas iš prezidento pareigų.

    2004 metų balandį, nušalinus prezidentą Rolandą Paksą, Laikinuoju Lietuvos Respublikos prezidentu paskiriamas Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Artūras Paulauskas tapo faktiniu Lietuvos vadovu. Kaip ir Vytautas Landsbergis. Rolandas Paksas, Artūras Paulauskas, Vytautas Landsbergis buvo faktiniai Lietuvos vadovai.

    Prezidentu išrinkus Valdą Adamkų laikinasis Lietuvos Respublikos prezidentas Artūras Paulauskas grįžo į Seimo pirmininko pareigas. Bet neilgam. 2006 metų balandžio 11 dieną Seime inicijuojamas nepasitikėjimas Artūru Paulausku, po kurio jis nušalintas iš Seimo pirmininko posto. Per slaptą balsavimą jo nušalinimui iš parlamento vadovo pareigų pritarė 94 parlamentarai.

    Naujausios Lietuvos vadovų istorijas aprašys ateities istorikai. Tikėkimės be politinių vertinimų. Juolab be istorijos perrašinėjimo. Kuris šiandeninėje Lietuvoje ypač madingas. Juk istorija yra tik istorija. Ne politologija.

    Tada, 2003 metais, Paminklo atidengimo ceremoniją stebėjo į Mindaugo karūnavimo 750-ųjų metinių minėjimą Vilniuje atvykę Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas Gustavas) su žmona Silvija, Liuksemburgo didysis hercogas Henris ir didžioji hercogienė Maria Teresa Mestre, Estijos prezidentas Arnoldas Ruutelis (Riūtelis), Lenkijos vadovas Aleksandras Kwasniewskis (Kvasnevskis), Kaliningrado srities gubernatorius Vladimiras Jegorovas, Maskvos meras Jurijus Lužkovas.

    Kaip mes dabar gyvenam ir sugyvenam su artimiausiais kaimynais Lenkija? Rusija? Santykius su Lenkija bandom reanimuoti. Su Rusija jokių — valstybinių santykių. Kaip tokią Lietuvos valstybės diplomatiją vertintų Lietuvos karalius Mindaugas...?

    Žaliasis tiltas išskyrė, Mindaugo tiltas nesujungė

    Prieš 16 metų, 2003 liepos 6 dieną, visai šalia paminklo karaliui Mindaugui, Vilniuje buvo atidarytas Karaliaus Mindaugo tiltas.

    Tūkstančiai vilniečių ir jų svečių tą vidurnaktį dalyvavo per Neries upę pastatyto Karaliaus Mindaugo tilto atidarymo iškilmėse ir stebėjo šia proga surengtą įspūdingą ugnies, muzikos, pirotechninių efektų bei saliutų fiestą. Visi buvo apimti bendrumo ir pasididžiavimo jausmais.

    "Tiltai statomi, kad sujungtų krantus ir žmones. Tiltas — tai bendravimo simbolis. Tebūnie šis tiltas Vilniaus ateities simbolis. Simbolis miesto, kuriame visada vienas kitą pasiekia ir bendrą kalbą randa krantai, kultūros, žmonės", — tada, po šių žodžių Vilniaus meras Artūras Zuokas ištiesė ranką ir paspaudė dešinę ceremonijoje dalyvavusiam premjerui Algirdui Brazauskui.

    Prezidentas Algirdas Brazauskas iškeliavo į amžinybę. Artūras Zuokas, Artūras Paulauskas, Rolandas Paksas, daug kitų žemesnio rango vadovų į politinį užribį. Žaliojo tilto skulptūros išskyrė, Mindaugo tiltas nesujungė. Tik paminklas vaizduojantis karalių Mindaugą sėdintį soste ir rankose laikantį karališkąsias regalijas — skeptrą ir valdžios simbolį — rutulį, liks stovėti amžiams.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

    Lietuvos Respublikos prezidentai
    © Sputnik /
    Lietuvos Respublikos prezidentai

    Dar šia tema

    Vietoj skulptūrų ant Žaliojo tilto stovės meninės instaliacijos
    Savivaldybė parodė, kaip pasikeis Žaliasis tiltas po Naujųjų
    Tegai:
    Lietuva

    Svarbiausios temos