10:44 2019 Spalio 19
Tiesioginis eteris
  • USD1.1144
  • RUB71.3066
    Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

    Gitanas Nausėda rodo pirmąją "geltonąją kortelę" valdančiajai koalicijai

    © AFP 2019 / PETRAS MALUKAS
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    7820

    Inauguracijos išvakarėse išrinktas Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ištarė žodžius, kurie sumaišė naujai suformuotos valdančiosios koalicijos kortas. Jis leido suprasti, kad nebus lengva formuoti naująją Vyriausybę

    Rytoj, liepos 12 dieną, išrinktas prezidentas Gitanas Nausėda taps Lietuvos prezidentu. Jis pasakys pirmąją kalbą kaip Lietuvos valstybės vadovas. Jos metu Nausėda nubrėš pagrindines savo užsienio ir vidaus politikos veiklos kryptis ir ragins žmones susivienyti.

    Tačiau valdančiajai daugumai Gitanas Nausėda jau pažadėjo "beržinės košės". Žinodamas naujos koalicijos sutarties, pasirašytos prakaitu ir krauju, turinį, Nausėda sakė, kad neleis be jokių priežasčių pakeisti gynybos ministrą Raimundą Karoblį naujojoje Vyriausybėje.

    Konstitucija — pagrindinis įstatymas

    Pagal Lietuvos Konstituciją, kadencijos pradžioje prezidentas turi priimti Vyriausybės atsistatydinimą. O valdančioji koalicija turės pasiūlyti naujajam prezidentui naują ministrą pirmininką, kuriam prezidentas turėtų patikėti naujos Vyriausybės formavimą.

    Pagal seną 2016 metų susitarimą, koaliciją sudarė tik dvi partijos — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Lietuvos socialdemokratų partija. Pastaroji suskilo ir koalicijos sutartį teko perrašyti. Joje pasirodė Lietuvos socialdemokratų darbo partija. Dar iki skilimo ji delegavo į Vyriausybę tik susisiekimo ministrą Roką Masiulį, o krašto apsaugos ministro pareigas pasiliko eiti LVŽS kandidatas Raimundas Karoblis.

    Pasirašius naują keturių partijų koaliciją, kurią sudaro Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, "Tvarka ir teisingumas" ir "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga", į šiuos du postus (susisiekimo ir krašto apsaugos ministrų) kandidatus turėtų skirti "Tvarka ir teisingumas" bei "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga". Vadinasi, šių dviejų ministerijų vadovai turėtų keistis. Ir tas, kas to nevykdys, pažeis Konstituciją.

    Svarbiausias dalykas dabartinėje situacijoje yra tai, kad būtent prieš Raimundo Karoblio ir Roko Masiulio atleidimą iš ministrų pareigų pasisako... opozicija. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, dar prieš formuojant naują koaliciją, šiuos du ministrus pavadino sėkmingiausiais dviejų strateginių ministerijų lyderiais.

    Taip, Krašto apsaugos ministerija yra svarbiausia valstybės saugumo struktūroje. Ir lyderio pasikeitimas gali paveikti šį saugumą. Todėl galima suprasti opozicijos ir dabartinio prezidento Gitano Nausėdos argumentus.

    "Aš šiandien nematau labai rimtų argumentų, kodėl jis negalėtų dirbti toliau. Manau, kad ponas Karoblis užsirekomendavo kaip gerai dirbantis savo darbą, gerai susipažinęs su tarptautinių organizacijų vidine virtuve, turintis gerus kontaktus, turintis aiškią viziją", — savo poziciją išsakė Gitanas Nausėda.

    Padėtis nepavydėtina. Naujasis prezidentas nori, kad Karoblis liktų Krašto apsaugos ministerijos vadovu, o koalicijos susitarimas įpareigoja jį pakeisti. Kaip valdantieji pasielgs šioje situacijoje? Dar neaišku.

    Kuklus ir paklusnus

    Bet kodėl Gabrielius Landsbergis ypatingas pagyras suokė susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui? Iš kur tokia meilė ministrui, kurį delegavo politiniai oponentai — socialdemokratai?

    Štai čia reikia atversti atgal kelis istorijos puslapius ir prisiminti, koks Rokas Masiulis buvo anksčiau — kuklus, nepastebimas, bet, konservatorių manymu, labai kruopštus.

    2014 metų rudenį energetikos ministru paskirtas Rokas Masiulis. Ir prieš tai jis vadovavo vienai iš strateginių valstybinių valstybinių įmonių "Klaipėdos nafta". Tai reiškia, kad jis žinojo visas Lietuvos energetinio komplekso paslaptis. O kokie buvo tų metų didieji projektai? Suskystintų gamtinių dujų terminalo "Independence" ir Visagino AE statybos. Kas atidžiai stebi įvykius, prisimena, kiek pinigų iš biudžeto buvo skirta šiems dviem projektams. Terminalą už milžiniškus pinigus vis dėl to atplukdė į Klaipėdos uostą. Kiek jis kainuoja biudžetui, tebėra paslaptis. Terminalas "Independence" jau tapo legenda.

    Tačiau nauja atominė elektrinė, vietoje uždarytos Ignalinos atominė elektrinės, taip ir liko nepastatyta. Kiek valstybės biudžeto lėšų išsiurbė bendrovės "LeoLT" ir Visagino AE? Tai taip pat yra didžiulė paslaptis. O kas prikišo nagus prie šių projektų? Konservatoriai ir socialdemokratai. Be to, iš karto atmintyje iškyla naftos koncerno "Mažeikių nafta" "pelningas" pardavimas bendrovei "American Williams". Visa tai lydi garsios dainos apie Lietuvos energetinį saugumą.

    Tolesnes išvadas darykitės patys, gerbiamieji skaitytojai.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Svarbiausios temos