09:24 2019 Spalio 22
Tiesioginis eteris
  • USD1.1173
  • RUB71.1373
    Lenkijos žemėlapis, kuriame Vilnius pavaizduotas jos sudėtyje

    Naujos senos grėsmės nacionaliniam saugumui: Lenkijos traukinys ir Taikos vėliava

    © Photo: Facebook / Саша Ком'яхов
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    9860

    Tuo, kad Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia grėsmę Rusija, Baltarusija, o nuo pernai metų ir Kinija, jau nieko nenustebinsi

    Tai savo metinėje ataskaitoje konstatavo Valstybės saugumo departamentas (VSD). Grėsmes atkartojo ir išpopuliarino aptarnaujantys politologai ir propagandistai. Bet, pasirodo, kūrybingumui ir patriotizmui ribų nėra.

    Ar bus į šių metų grėsmių sąrašą įrašytas Lenkijos traukinys ir Taikos vėliava?

    Ant traukinio pavaizduotas Lenkijos žemėlapis su Vilniumi

    Pietryčių Lenkijoje tarp Žešuvo ir Peremišlio miestų kursuoja traukinys. Ne šiaip sau traukinys. Traukinio išorė padabinta žemėlapiu, o žemėlapyje Vilnius priskirtas Lenkijai.

    Kaimyninė šalis, kaip ir Lietuva, pernai minėjo valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Lenkijoje valstybingumo atkūrimo diena švenčiama lapkričio 11 dieną, kuomet pradėjo gyvuoti Antroji Lenkijos Respublika, egzistavusi iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.

    Taigi ne tik Lietuva šventė valstybę, savo valstybę šventė ir Lenkija. Šventė kaip norėjo. Neatsiklaususi Lietuvos.

    Taigi, minimas Lenkijos traukinys buvo išmargintas Lenkijos vėliavos spalvomis. Traukinio išorės dizainas pasakoja apie istorinius įvykius po Pirmojo pasaulinio karo. Instaliacija išskiria Juzefo Pilsudskio ir jo legionų kelią, kovas bei Respublikos teritoriją atgavus nepriklausomybę.

    Būtent tarpukario Lenkijos žemėlapiu ir papuoštas traukinys. 1920–1939 metais Vilnius, arba Wilno, kaip jį vadina lenkai, buvo valdomas Lenkijos. Tokia istorija.

    Į Lenkijos traukinį sureagavo šių dienų Lietuvos istorikai. Sprendime papuošti traukinį tarpukario Lenkijos žemėlapiu Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Nerijus Šepetys didelės bėdos neįžvelgė, o Lietuvos istorijos instituto vadovas profesorius Alvydas Nikžentaitis mano priešingai.

    "Čia yra tiesiog tam tikro lenkiško egoizmo pasireiškimas, kai galvojama tik apie save, bet nebandoma pasižiūrėti į veiksmus iš kaimynų perspektyvos", — tvirtina Nikžentaitis.

    "Lenkijoje veikia tam tikri psichologiniai kompensaciniai mechanizmai ir mums patiems reikėtų būti jautresniems jų atžvilgiu ir pabandyti įsijausti į kito kančią", — siūlo VU istorikas Šepetys.

    Ar šis traukinys papuoštas tarpukario Lenkijos žemėlapiu reiškia kokias nors kaimyninės šalies teritorines pretenzijas Lietuvai? Ar tai tik nekaltų sentimentų apraiška ar kokie kiti psichologiniai niuansai? Nėra tiksliai žinoma, ar šis traukinys tebekursuoja ir šiuo metu. Čia savo budrumą ir kompetenciją turėtų parodyti VSD.

    Tarptautinio taikos vėliavos komiteto ištakos — Rericho taikos paktas

    Nikolajus Rerichas (1874 m. spalio 9 d. — 1947 m. gruodžio 13 d.) — rusų dailininkas, filosofas, archeologas, keliautojas, mistikas, visuomenės veikėjas. Per savo gyvenimą jis nutapė apie 7000 paveikslų, parašė 30 literatūrinių darbų, inicijavo meninių, istorinių, kultūrinių vertybių apsaugą, buvo kelis kartus nominuotas Nobelio premijai.

    XXI amžiaus Lietuvoje Nikolajus Rerichas Lietuvos Respublikoje gali tapti persona non grata. Jeigu Valstybės saugumo departamentas (VSD) taip nuspręstų. O tam pagrindas jau ruošiamas.

    Balandžio 15 dieną Lietuvoje švenčiama Kultūros diena, kurią LR Seimas 2006 m. liepos 19 d. įteisino kaip atmintiną dieną. Tą dieną prie Seimo su kariuomene ir Seimo vadovais keliama Taikos vėliava. Taikos vėliavos autorius — Nikolajus Rerichas. O tai, be abejo, budriems politologams-analitikams-propagandistams-patriotams kelia didelį susirūpinimą.

    Tarptautinio taikos vėliavos komiteto ištakos — Rericho taikos paktas. Jį 1935 metų balandžio 15 dieną Vašingtone JAV prezidentas F. Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo. Dabar ši diena paskelbta Pasaulio kultūros diena, siekiant paskatinti saugoti visos žmonijos kultūrines vertybes.

    Paktą dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo inicijavo rusų mąstytojas Rerichas, kuris keliaudamas po įvairias šalis suvokė, kad pasaulyje yra daugybė gražių meno paminklų ir juos būtina saugoti. Prieš I pasaulinį karą Rerichas sukūrė įspėjančių apie pavojų paveikslų seriją, kuriuose numatė artėjančius įvykius, griaunančius žmonijos meno kūrinius. 1929 metais jis kreipėsi į visų šalių valstybinius ir kultūros atstovus, kviesdamas aptarti kultūros paminklų apsaugos klausimą. Jo prašymu prancūzų juristai parengė paktą, kuris buvo paskelbtas įvairiomis kalbomis kartu su Rericho kreipimusi.

    Pasirašytas paktas buvo pirmas tarptautinis susitarimas, skirtas kultūrinėms vertybėms saugoti. Šalims, kurios ratifikavo Rericho paktą, jis yra galiojantis iki šiol. Deja, per II pasaulinį karą Taikos pakto idėja buvo pamiršta. Daugybė kultūros paminklų virto griuvėsiais. 1954 m. gegužės 14 d. Hagoje Rericho pakto pagrindu buvo priimta Konvencija dėl kultūros vertybių išsaugojimo karinio konflikto metu, kurią pasirašė 39 pasaulio šalys. Tokia istorija.

    Церемония поднятия Флага мира
    Taikos vėliavos pakėlimo ceremonija, skirta Tarptautinei kultūros dienai paminėti

    Istorija turi tęsinį su Lietuvos nacionaliniais ypatumais.

    Lietuvoje Tarptautinis taikos vėliavos komitetas oficialiai įkurtas 2011 metais. Vienas organizacijos steigėjų — Vytautas Umbrasas, tuo metu ėjęs krašto apsaugos viceministro pareigas. Jas eina ir dabar.

    Pasak Umbraso, komitetas buvo įsteigtas, siekiant pabrėžti kultūros vertybių svarbą visuomenės gyvenime.

    Komitetas Taikos vėliavą, kaip simbolį, pradėjo naudoti ir kelti kiekvienais metais, švenčiant Kultūros dieną, ir tuo pačiu rengdamas konferencijas kultūros klausimais. Taip pat vėliava buvo dovanojama miesteliams, kurie atrodė svarbūs kultūros židiniai, ir kurių savivaldybių atstovai ar seniūnai įsipareigojo skirti didesnį dėmesį kultūrai. Taip pat Taikos vėliavas gaudavo ir mokyklos.

    Šiuo metu Tarptautinio taikos vėliavos komiteto rengiamas konferencijas Seime globojantis Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis sako organizacijoje matantis keistų bruožų.

    "Šiek tiek ten tokio net ne misticizmo, o kulto elementų yra, ir aš esu išsakęs tai raštu ir žodžiu", — savo įtarimais viešai pasidalino Juozapaitis.

    "Yra Valstybės saugumo departamentas, kurio priedermė sekti visus tuos įvykius ir esant kažkokiam pavojui bent jau duoti žinią ir informuoti, kad ne ten važiuojama. Iki šios dienos jokio pokalbio ta tema aš nebuvau sulaukęs", — pabrėžia Juozapaitis.

    Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad situacija su kultūrinėmis organizacijomis yra tokia pati kaip ir su verslu iš Rusijos.

    "Dažnai tas verslas yra visiškai legitimus, užsiima komercija. Tai kultūrinės organizacijos gali lygiai taip pat būti legitimios. Svarbiausia, rizikos laipsnis. Klausimas tas, ar nebus taip, kad verslas ar kultūra bus sukabinta su politika", — savo įžvalgas dėsto ponas politologas. Ir pats savo įžvalga suabejoja: "Galbūt taip nėra". Ir tęsia: "Tada kitas variantas vis tiek įvertinant tam tikras rizikas, ar negali būti vėliau tos organizacijos panaudotos tam tikrai politinei įtakai. Tai visa tai susideda į esminį klausimą, ar yra suprantama potenciali rizika", — svarsto Maliukevičius.

    Jis sako nenorintis gąsdinti Rusija ir Kremliumi, tačiau, anot jo, svarbu visada įvertinti rizikas ir nebūti suklaidintiems pavadinime esančio žodžio "taika".

    Taikos vėliava plevėsuoja virš 19-os mokyklų. Ne vienam Lietuvos miestui ar miesteliui suteiktas Taikos miesto vardas. O Klaipėdoje Kultūros dienos proga šiemet plazdėjo pusšimtis šių vėliavų. Ar suplazdės jos ir kitais metais?

    Tebūna Taika Žemėje! Tebūna Taika Lietuvoje! Ir tebūna taika mūsų politologų galvose.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

    Tegai:
    Lenkija, grėsmė nacionaliniam saugumui, Lietuva

    Svarbiausios temos