16:50 2019 Lapkričio 19
Tiesioginis eteris
  • USD1.1061
  • RUB70.6242
    Sienos prisimena

    Svastikos ir vakarėliai VII Kauno forte. Lietuvoje nėra antisemitizmo?

    © Photo: Facebook / Sienos prisimena / Walls that remember
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    9630

    Lietuvos žmogaus teisių centras mini 25-erių metų jubiliejų. Tačiau nuotaikos nėra šventiškos. Žmogaus teisių gynėjams šiandieninėje Lietuvoje didelį nerimą kelia antisemitizmo apraiškos bei ekstremalios dešinės šalininkai

    LŽTC komunikacijos vadovė J. Juškaitė stebisi, kad mūsų šalyje vėl pradėjo daugėti antisemitizmo bei ekstremalios dešinės šalininkų. "Ar ateinantys rinkimai ir ateinantis politinis sezonas 2020 metais šias jėgas kažkaip atves į politiką, ar vis dėl to jos liks paraštėse, kuriose kol kas yra? Čia yra labai svarbus ateities klausimas", — įspėja žmogaus teisių gynėja.

    Jai pritaria Lietuvos žurnalistikos centro (LŽC) vadovė Džina Donauskaitė ir sako, kad antisemitizmo banga šalyje kilo su neseniai pertvarkytomis viešosiomis erdvėmis. "Žiniasklaida reflektuoja į lentelių nukėlimą ir gatvių pavadinimų keitimą, — teigė D. Donauskaitė. — Tačiau dar trūksta kritiškos savireflekcijos. Žmogaus teisės dažnai yra diskutuojamos ne kaip duotybė, o kaip nuomonė".

    Pasak jos, žiniasklaida dažnai įpila žibalo į ugnį nesuvokdama ir nesuprasdama tų žmogaus teisių kaip duotybių, kurios priklauso kiekvienam. "Pradedama abejoti, ar čia teisinga užtikrinti žmogaus teises kitų sąskaita ar neteisinga. Taip kuriamas dirbtinis konfliktas", — įsitikinusi LŽC vadovė.

    Kodėl žiniasklaida yra tokia, kokia yra? Žiniasklaidos įvairovė ir kokybė priklauso ne tik nuo savininkų ir žurnalistų, bet ir nuo politikos. Daug Lietuvos politiniame lauke vykstančių dalykų veikia žiniasklaidą. Nors įtakos turi ir globalūs bei kitokie veiksniai, vyraujanti vietinė politinė nuomonė lemia gerokai daugiau nei visi kiti kartu sudėjus.

    Lietuvos žydams antisemitizmo šešėlis taip pat kelia didelį nerimą. Jie svarsto, ar nereikėtų keisti įstatymų, bet valdžia nemato reikalo.

    Per maždaug mėnesį — penki vandalizmo atvejai Lietuvoje, kuriuos paskatino antisemitizmas. Žydų bendruomenės pirmininkė kelia klausimą, ar pakankamai daro valdžia, kad užkirstų kelią antisemitizmui. Ji svarsto, ar nevertėtų keisti Baudžiamojo kodekso. Tačiau Vyriausybė ir įstatymų leidėjai tam reikalo nemato, o ekspertai mano, kad kovojant su antisemitizmu, kai ką reikėtų keisti Lietuvos švietimo sistemoje.

    Vladimiras Pozneris, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik / Екатерина Чеснокова

    Gal pokyčius galima būtų pradėti, pavyzdžiui, nuo VII Kauno forto? Šią akimirką Kauno VII forto pramogas galima užsisakyti internetu svetainėje septintasfortas.lt. Šiuo metu ten reklamuojami kalėdiniai pobūviai. Kaina 280 eurų vaikų nuo 1 iki 5 klasės grupei. Ten guli 5000 nužudytųjų.

    Antrojo pasaulinio karo metu forte buvo įkurta pirmoji koncentracijos stovykla nacių okupuotose teritorijose. Forto teritorijoje įvyko pirmosios nuo karo su TSRS pradžios planinės masinės civilių žudynės. Įsakymas Lietuvoje įsteigti koncentracijos stovyklą iš Berlyno buvo gautas 1941 m. birželio 29 d., o birželio 30 d. Lietuvos laikinoji vyriausybė (LLV) priėmė nutarimą stovyklą steigti VII forte. Jos kalinių apsaugai bei žudynių vykdymui buvo paskirtas naujai suformuotas Tautinio darbo apsaugos batalionas (TDA).

    Nuo stovyklos įsteigimo iki uždarymo (1941 m. rugpjūčio 10 d.) forto teritorijoje buvo nužudyta nuo 3 000 iki 5 000 žmonių, didžioji jų dalis buvo žydų tautybės kauniečiai. Tarp aukų buvo žymių žmonių — rabinas Bunimas Vasermanas (1875–1941), taip pat lietuvių poetas Vytautas Montvila (1902–1941).

    Taigi, žurnalistus reikia mokyti žurnalistikos, mokytojus mokyti, kaip išmokyti mokinius. Tolerancijos, pakantumo, supratimo. Lietuvos istorijos. Be nutylėjimų ir kojunktūrinių šios dienos politinių interpretacijų. Visi tai lyg ir supranta, visi apie tai net kartais pakalba. Tai virto užkalbėjimu.

    O Vilniuje prieš kelias savaites vėl įvykdytas eilinis antisemitinis išpuolis— sugadintas projekto "Sienos prisimena" grafitis sostinės senamiestyje. Projekto koordinatoriai kreipėsi į visuomenę ir prašė atsiliepti liudininkus, galinčius suteikti informacijos apie vandalus.

    Kūriniu Vilniuje gyvenusius žydus pagerbusiai menininkei teko pačiai valyti antisemitinius simbolius.

    "Va čia, va šitoje vietoje, čia kur matosi šviesus plotelis, nes teko nemažai dažų sunaudoti, kad užpurkštume", — pasakojo iniciatyvos "Sienos prisimena" autorė.

    Policija tyrimą pradėjo, bet apie įtariamuosius iki šiol negirdėti. Pati menininkė kreipėsi pagalbos socialiniuose tinkluose: tikėjosi, galbūt atsiras liudininkų. Tačiau sulaukė piktų žinučių ir komentarų.

    "Graffiti kūrinys apipieštas antisemitiniais simboliais. Prašome atsiliepti įvykio liudininkus. Bet kokia informacija apie šį neapykantos ir vandalizmo aktą gali būti labai svarbi. Tai padaręs žmogus ar žmonės turi už tai atsakyti. Tikime, kad gyvenam valstybėje, kurioje neapykanta nėra ir nebus toleruojama", — buvo rašoma socialinio tinklo žinutėje.

    Koks atsakas į žinutę? "Kad čia žydai tokie ir tokie, čia neverta kažką išvis daryti, taip jiems ir reikia, ir va tokių panašių", — neslėpė liūdesio išniekinto kūrinio autorė Lina Šlipavičiūtė – Černiauskienė.

    Kaip skelbė patys projekto autoriai, "Sienos prisimena" — tai meno projektas, skirtas istorinei atminčiai apie Vilniaus žydų bendruomenę atgaivinti.

    Tarpukario Vilnius turėjo vieną didžiausių ir aktyviausių žydų bendruomenių mūsų regione. Antrojo pasaulinio karo siaubai šią bendruomenę beveik visiškai sunaikino, ir tai neabejotinai yra viena skaudžiausių netekčių Lietuvai, o ypač Vilniui.

    Projektui įgyvendinti buvo pasitelktos autentiškos Vilniaus žydų nuotraukos iš tarpukario periodo, jas interpretuojant meniškai ir perkeliant ant Vilniaus žydų kvartalo sienų.

    Projektu "Sienos prisimena" buvo siekiama kelių tikslų. Visų pirma,visuomenei priminti, jog Vilnius turėjo didelę ir klestinčią žydų bendruomenę, kuria tikrai turėtume didžiuotis. Kartu projektu, per istorinių kadrų sintezę su šiuolaikiniu menu, buvo norima paskatinti didesnį susikalbėjimą tarp skirtingų socialinių ir etninių grupių Vilniaus mieste. Deja...

    "Mane labiausiai neramina klausimas, dėl ko tas vyksta, kas atsitiko?" — retoriškai klausia Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

    Žydų bendruomenės pirmininkė kalba apie šį ir dar 4 su antisemitizmu siejamus incidentus Lietuvoje vos per mėnesį.

    Rugsėjį prie žydų bendruomenės namų Vilniuje iš žemių supilta svastika. Spalį sostinėje svastika išpurkšta ant pastato kitoje miesto dalyje, o šalia radus paketą su į sprogmenį panašiu daiktu, įvestas planas "Skydas".

    Šiauliuose išniekintas paminklas Chaimui Frenkeliui. Dar vienas incidentas užfiksuotas ir Akademijos miestelyje šalia Kauno.

    Žydų bendruomenės pirmininkė kelia klausimą, ar teisėsauga ir valdžia daro pakankamai, kad užkirstų kelią tokiems protrūkiams. Galbūt Baudžiamajame kodekse, kuriame antisemitizmo sąvokos nėra, vertėtų atsakomybę už tokius nusikaltimus išskirti, svarsto ji.

    "Jeigu nieko nebus daroma, aš manau, kad bus dar blogiau. Ne tik tas nebaudžiamumas, bet ir apskritai situacijos nevaldymas", — sakė Kukliansky.

    Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijų bei policijos nuomonės sutampa: Baudžiamojo kodekso keisti nereikia. Tokį vieningą chorą dar papildo ir įstatymų leidėjai.

    "Na, aš iš tikrųjų sunkiai įsivaizduoju kaip galėtume išskirti vieną tautybę ir nusikaltimus prieš ją nuo, tarkime, nusikaltimų romų bendruomenės atžvilgiu", — sako Seimo narė Agnė Širinskienė.

    Žydų bendruomenės pirmininkė sako, kad Vilniuje žydų ir taip beveik neliko. Per meno kūrinius ant senamiesčio sienų grįžo jų šešėliai. Bet kovojama ir su šiais — stebisi ji. O Jūs ar stebitės? Artėja Kalėdos — stebuklų metas. O Kalėdos kvadratu — tik Kauno VII forte.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Dar šia tema

    Išslaptinti dokumentai apie Talino išvadavimą nuo nacių
    Gyvųjų maršas žydų genocido aukoms atminti
    Paneriuose paminėta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena
    Be pavardžių ir datų: Lukiškių aikštėje įsikūrė Laisvės kalvos maketas
    Amžinojo atminimo obeliskas: Paneriuose pagerbtas Holokausto aukų atminimas
    Prezidentas Nausėda nesilaiko duoto žodžio

    Svarbiausios temos