00:00 2019 Gruodžio 12
Tiesioginis eteris
  • USD1.1075
  • RUB70.3925
    Lietuvos KAM ir JAV gynybos ministerija pasirašė amerikiečių lengvųjų taktinių šarvuočių pirkimo-pardavimo sutartį

    Kokius šarvuočius gaus Lietuva už 145 milijonus eurų

    © Photo : LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJA
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    Lengvieji taktiniai šarvuočiai JLTV turėtų pakeisti pasenusius amerikiečių analogus — HMMWV ir "Toyota Land Cruiser 200", kad padidėtų Lietuvos kariuomenės parkas

    Lietuvos karinės bazės kūrimo prioritetai atrodo keistai. Pavyzdžiui, vietoje dviejų modernių naikintuvų ar tiek pat kainuojančių dvidešimties tankų Lietuva kariuomenei perka du šimtus lengvųjų šarvuočių JLTV, neturinčių gynybinių ar smogiamųjų savybių, kurios gali iš esmės paveikti kariuomenės kovinį pasirengimą.

    Pirkimų specialistai — Lietuvos krašto apsaugos ministro pavaduotojas Eimutis Misiūnas ir JAV gynybos sekretoriaus padėjėjo pavaduotojas Džefris Vaitas — praėjusią savaitę aptarė dvišalius projektus Vilniuje.

    Tuomet šalys pasirašė sutartį dėl 200 JAV lengvųjų šarvuočių JLTV įsigijimo Lietuvos kariuomenei už 145 milijonus eurų (į kainą įeina specialistų rengimas ir atsarginės dalys). Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis šį renginį pavadino "kokybiniu šuoliu aprūpinant ginkluotąsias pajėgas moderniausia ir efektyviausia įranga" bei "stipriu signalu sąjungininkams".

    Lietuva, pasak Karoblio, rūpinasi saugumu — savo ir NATO. Vilnius "Oshkosh Defense" produkcijos pirkimą tarpininkaujant JAV vyriausybei vertina kaip labai pelningą, tačiau paprasti skaičiavimai rodo, kad vienas šarvuotis JLTV Lietuvai kainuos 725 tūkstančius eurų. Galima palyginti: JAV valstybės departamentas anksčiau patvirtino tiekimą Jungtinei Karalystei (pagal Užsienio karinių prekių pardavimo programą) 2 747 panašius JLTV ir priedus, kurių bendra vertė yra apie 940 milijonų eurų, tai yra, 342 tūkstančiai eurų už vienetą. Skirtumas yra pastebimas (kiekvienas sąjungininkas turi savo kainą).

    Lengvieji taktiniai šarvuočiai JLTV turėtų pakeisti pasenusius amerikiečių analogus — HMMWV ir "Toyota Land Cruiser 200", kad padidėtų Lietuvos kariuomenės parkas. Naujieji JLTV turi išspręsti krašto apsaugos ir "dislokavimo daugiašalėse operacijose" uždavinius (tikriausiai kalbama apie policijos funkcijas trečiojo pasaulio šalyse).

    Daugiafunkcis beveik trijų tonų HMMWV (didelio judrumo universalus ratinis automobilis) tarnavo tris dešimtmečius, yra pasenęs visomis prasmėmis.

    Naujasis lengvasis taktinis šarvuotis JLTV (su 4x4 ratų išdėstymu) nėra toks lengvas — jo masė siekia 6,35 tonos. Kartu su patobulintu iki 400 AG su 6,6 litro "General Motors L5P Duramax V8" varikliu šis svoris sutrumpins tarnavimo laiką.

    Universali JLTV šarvuočio apsauga yra technologinis žingsnis į priekį: kapsulės skyrius, skirtas įgulai ir keleiviams su V formos dugnu (sprogimo smūgio bangai nukreipti) — tai ne HMMWV, kuris saugojo tik nuo lietaus. Ir vis dėlto JAV gynybos departamento pranešime (2019 metų vasario mėnesį) pirmieji JLTV pripažinti "netinkamais naudoti". Vėliau pareigūnai patikino, kad visi nustatyti trūkumai buvo pašalinti.

    Aukštųjų technologijų nepakankamumas

    Gerokai apsunkinta šarvais, 6 tonas sverianti "lengvoji taktinė transporto priemonė" JLTV aprūpinta ne itin įspūdingais ginklais: 12,7 mm dydžio M2 QCB kulkosvaidžiu, universaliu nuotoliniu būdu valdomu moduliu M153 CROWS, "Boomerang" komplektu (ugnies šaltiniui nustatyti) ir GPS navigacijos priemonėmis.

    "Browning M2 QCB" kulkosvaidis yra logiškas 1932 metais sukurto "Browning M1921" tęsinys. Taikinių diapazonas — 1830 m, šaudymo greitis — iki 635 šūvių per minutę. Jis buvo aktyviai naudojamas Vietnamo karo metu praėjusio amžiaus viduryje.

    Bandoma pratęsti "Browning" karinę paklausą pritaikant įvairius dizaino patobulinimus, naujus šaudmenis ir integraciją su šiuolaikinėmis techninėmis priemonėmis.

    Taigi, JLTV šarvuočiuose sumontuotas kovos modulis M153 CROWS skirtas padidinti "Browning M2 QCB" efektyvumą stabilizuojant supimą (kelyje), elektronines-optines priemones skirtas aptikti taikinius ir apsaugoti šaulį (nuotolinis valdymas iš šarvuotos kapsulės). "Boomerang" sistema, naudodama akustinius jutiklius ir kompiuterinę programą, apskaičiuoja ir rodo galimai pavojingą apšaudymo sektorių. Ir vis dėlto elektronika ir automatika negali pakeisti taikinio kalibro ir diapazono, tai yra, mūšio lauke aukštosiomis technologijomis besinaudojantis priešas akivaizdžiai turi pranašumą prieš JLTV.

    Lietuvos kariškiai gali visapusiškai įvertinti naujo visureigio galimybes. Papildomas degiklis ir šarvai tikriausiai padidins jo mobilumą, saugumą (nuo minų, tam tikrų sprogstamųjų įtaisų) ir iš dalies kovos pasirengimą, tačiau artimoje kovoje JLTV gali padaryti įspūdį tik praėjusio amžiaus pradžios beduinų kavalerijai. Šiandien šį šarvuotį tikrai sunaikins priešas, ir iš didelio atstumo.

    Atkreipkite dėmesį, kad Lietuva potencialiu priešininku laiko ne beduinų kavaleriją, o šalį, kurioje yra daugiausiai pažangiųjų technologijų ginklų pasaulyje.

    JAV laikomos strateginiu Lietuvos partneriu ir pagrindiniu sąjungininku užtikrinant Baltijos regiono saugumą. 200 JLTV įsigijimas yra modernizacijos programos dalis, į kurią taip pat įeina ne pačių tobuliausių pėstininkų kovos mašinų "Boxer" ir savaeigės artilerijos "PZH 2000" pristatymas.

    Kitas svarbus bendras projektas — JAV vyriausybės nupirkti šeši UH-60 "Black Hawk" sraigtasparniai už 300 milijonų eurų. Anksčiau Vilnius už 17,6 milijono eurų įsigijo amerikiečių prieštankinių sistemų "Javelin" ir prieš 30 metų Danijoje pastatytą "Flyvefisken" klasės patrulinį laivą "Sėlis" už 6,5 milijono dolerių.

    Tokia partnerystė atrodo keista: nemaža pinigų dalis išleidžiama abejotinos vertės įsigijimams. Visiškai neaišku, kodėl Lietuvos mokesčių mokėtojų amerikiečiams mokama "ginklų rinkliava" sudaro 2% šalies BVP. Šiuos šimtus milijonų eurų galima sėkmingai investuoti į socialinę sritį, tačiau kažkam Lietuvoje svarbesnė karinė parengtis.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Svarbiausios temos