07:11 2020 Liepos 05
Tiesioginis eteris
  • USD1.1224
  • RUB80.2153
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    Lietuvoje atliekama daug visokių visuomenės nuomonės apklausų. Apklausiamieji, reikia tikėtis, nuoširdžiai atsako į užduodamus klausimus. Į atvirus, uždarus ir kontrolinius

    Tokių apklausų užsakovai labai įvairūs. Nuo valstybės institucijų iki partijų. Nuo verslo subjektų iki privačių asmenų. Apklausos nepigiai kainuoja.

    Tyrimų kompanijų Lietuvoje ne viena ir ne dvi. Yra iš ko rinktis. Dalis tyrimų rezultatų skelbiami viešai. Jie komentuojami, interpretuojami. Ar kaip nors reaguojama į apklausų rezultatus, t.y. į visuomenės nuomonę? Juk antraip visos tos apklausos yra beprasmės.

    Krašto apsaugos finansavimas — ne jūsų reikalas

    Štai dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria partijų susitarimui nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad gynybos biudžetas 2030 m. pasiektų ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės "Vilmorus" šį mėnesį atlikta apklausa.

    Susitarime numatytam gynybos biudžeto didinimui sakė pritariantys arba greičiau pritariantys 30,3 proc. respondentų, 55,2 proc. apklaustųjų nurodė nepritariantys arba greičiau nepritariantys, dar 14,5 proc. neturėjo nuomonės.

    Susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos gairių 2018 metų rugsėjį pasirašė šešių Seimo partijų pirmininkai, prie jo prisijungti atsisakė socialdemokratai. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina įgyvendinti susitarimą.

    Šiemet Lietuvos gynybos biudžetas pirmą kartą pasiekė NATO sutartą 2 proc. nuo BVP rodiklį — krašto apsaugos finansavimas turėtų sudaryti 2,03 proc. BVP.

    Krašto apsaugos ministerijos išplatintame ministro Raimundo Karoblio komentare teigiama, kad visuomenės nepritarimą ilgalaikėje perspektyvoje didinti gynybos finansavimą iki 2,5 proc. nuo BVP lemia neišspręstos socialinės problemos bei klaidingas įsivaizdavimas, jog krašto apsaugai tenka "liūto dalis" biudžete.

    "Turime tvirtą visuomenės ir politikų paramą dėl 2 proc. nuo BVP skyrimo krašto apsaugai, taip pat rekordinę per keliolika metų visuomenės paramą kariuomenei — tai svarbiausia", — apklausos rezultatus komentuoja krašto apsaugos ministras.

    Nors 55,2 proc. apklaustos visuomenės nepritaria. Kas gi tuomet klaidingai įsivaizduoja visuomenės paramą?  

    Karoblis pabrėžė, kad gynybos biudžetą būtina didinti dėl kardinaliai pasikeitusios saugumo situacijos. "Grėsmės realios ir didelės, niekas mūsų negins, jei nesiginsime patys", — sakė ministras. Karoblis sakė sieksiąs, kad visuomenė suprastų, jog didinti gynybos biudžetą yra būtina stipriai valstybei.

    Ginkluotis stipriai valstybei privaloma. Taip mano krašto apsaugos ministras. Nes Rusija puola! Ar Rusija puola?

    URM žino geriau 

    Lietuvos žmonių kartais paklausiama nuomonės ir apie Lietuvos užsienio politiką, apie Lietuvos ir Rusijos santykius. Apklausos rodo, kad Lietuvos žmonės norėtų normalių, abipusiškai naudingų ir pagarbių santykių su Rusija. Bet nelygu, kaip apklausų rezultatai yra interpretuojami.

    Pagal Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu atliktus tyrimus, Lietuvos žmonės lyg ir pritartų URM formuojamai politikai santykiuose su Rusija. Kurių, pasak ministro Lino Linkevičiaus, kaip ir nėra. Nes, pasak pono ministro, Rusijos vertybinė orientacija neatitinka Lietuvos puoselėjamų moralinių vertybių.

    Lietuvos gyventojai užsienio politiką ir diplomatiją laiko reikšmingais šalies ir jos gyventojų saugumo užtikrinimo veiksniais, pasisako už glaudesnį bendradarbiavimą su Baltijos šalimis bei Lenkija, o neva didžiausią grėsmę jaučia iš Rusijos.

    Tai, Užsienio reikalų ministerijos teigimu, parodė jos pačios užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" atlikta apklausa.

    Dažniausiai kaip prioritetinio bendradarbiavimo šalys buvo nurodomos Latvija (65 proc.), Lenkija (62 proc.), Estija (58 proc.) ir Vokietija (55 proc.). Dauguma žmonių kaip nedraugišką Lietuvai šalį įvertino Rusiją — 68 proc. Beveik visus dvišalius santykius respondentai apibūdino kaip greičiau teigiamus, negu neigiamus. Išimtis Rusija — dvišalius santykius su ja neigiamai apibūdino 82 proc. respondentų, o teigiamai tik 7 proc.

    Net 82 proc. respondentų Lietuvos Rusijos santykius apibūdino kaip neigiamus, t. y. kaip blogus. O ne kaip blogą Rusiją. Tokį santykių įvertinimą ponas užsienio reikalų ministras suvokia kaip komplimentą sau ir Lietuvai?

    Ir vėl — Putinas

    Didžioji dauguma — 87 proc. — gyventojų sužino apie Lietuvos užsienio politiką iš televizijos.

    Sociologinių tyrimų Lietuvoje magija nuspėjama. Pagal apklausas apklausiamieji daugiausia informacijos semiasi ir savo nuomonę susidaro iš žiniasklaidos teikiamos produkcijos. Ratas užsidaro.

    Vyriausybė, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Ši reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa ministerijos užsakymu buvo atlikta 2018 metų gruodžio mėnesį.

    Ar turėtų Lietuvos vadovai susitikti su Rusijos prezidentu? Toks klausimas buvo gyvai aptarinėjamas po to, kai Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid balandį Maskvoje susitiko su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu. "DELFI" užsakyta "Spinter tyrimai" apklausa parodė, ką Lietuvos gyventojai mano šiuo klausimu. Apklausa vyko 2019 metų balandžio 20-29 dienomis.

    Ar naujasis Lietuvos prezidentas turėtų susitikti su Rusijos vadovu? Į taip nuskambėjusį klausimą bendras atsakymų "taip" skaičius siekė net 65 proc.

    "Rusija yra nedraugiška Lietuvai valstybė, kuri kelia ekonominę, karinę grėsmę". Šį aukščiausių šalies vadovų kartojamą ir žiniasklaidos platinamą teiginį patvirtino ir kitas "DELFI" gautas tyrimas.

    Lietuviai ir kaimynai

    Dar pernai Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Rytų Europos studijų centro (RESC) užsakymu parengtas Sociologinis gyventojų žiniasklaidos preferencijų, geopolitinės situacijos vertinimo bei požiūrio į grėsmes tyrimas buvo ne vienintelis, kurio metu teirautasi apie Lietuvos gyventojų požiūrį į kitas šalis ir jų lyderius.

    2018-ųjų gruodį KAM užsakymu atliktame tyrime domėtasi požiūriu į krašto apsaugą, apklausoje taip pat klausta, ką lietuviai mano apie kaimynines valstybes, jų lyderius. Abiejų tyrimų pagrindas — bendrovės "Spinter tyrimai" atliktos apklausos.

    Viena rengta dar pernai rugpjūčio pabaigoje, kita — pernai gruodžio pabaigoje. Rezultatai rodo dėsningą ir menkai tekintantį požiūrį į kaimynus.

    Pavyzdžiui, RESC tyrime paklausus, ar kiekviena iš šių valstybių yra draugiška, ar nedraugiška Lietuvai, daugiausiai respondentų (net 96 proc.) draugiškiausia šalimi įvardijo Latviją.

    KAM tyrime klausimas buvo pateiktas kiek kitaip — išvardykite tris Europos valstybes, kurios, Jūsų nuomone, yra draugiškiausios Lietuvai šiuo metu. Spontaniškai atsakę respondentai draugiškiausia šalimi daugiausia rinkosi irgi Latviją. Pirmu numeriu įvardijo 35 proc., antru — 15, trečiu — 12 proc.

    Su teiginiu, kad Lietuvai būtų naudinga gerinti santykius su Rusija, sutiko net 49 proc. (nesutiko 15 proc.), o 35 proc. manė, kad Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu yra per griežta.

    Taigi, nepaisant visuomenės nuomonės interpretacijų (tiesiai šviesiai sakykim — manipuliacijų), vis tiek "prasimuša" ir abejojančių bei nepritariančių oficialiai politikai balsai. Tik kam jie rūpi?

    O Europoje — neutralumas

    O štai didžioji dauguma europiečių laikytųsi neutralumo, jeigu kiltų konfliktas tarp JAV ir Rusijos, net dvi NATO šalys labiau palaikytų Maskvą negu savo aljanso partnerę, rodo naujos apklauso rezultatai.

    Europos Tarybos užsakytoje apklausoje 14-os ES šalių (Baltijos šalys kažkodėl nebuvo įtrauktos) gyventojai (60 tūkst. apklaustųjų) išdėstė savo požiūrį įvairiais aktualiais klausimais, pradedant klimato kaita ir baigiant investicijomis į šalies gynybą. Kai žmonių buvo klausiama, kurią šalį jie pasirinktų konflikto tarp JAV ir Rusijos metu, visose išskyrus vieną šalį dauguma tvirtino, kad geriausia būtų "nesirinkti pusių".

    Vienintelė šalis, kurioje mažiau nei pusė pasisakė už neutraliteto išlaikymą — Lenkija. Trečdalis lenkų palaikytų JAV.

    Graikija ir Slovakija (81 ir 65 proc.) buvo labiausiai už neutralitetą pasisakiusios valstybės, tačiau, nepaisant to, kad abi jos yra NATO šalys, apklaustieji parodė daugiau simpatijų Rusijai negu JAV.

    Slovakijoje net 20 proc. tvirtino, kad palaikytų Maskvą konflikto metu, ir tik 6 proc. — JAV. Graikijoje — 7 proc. už Rusiją ir 5 proc. už JAV.

    Vokietijoje, kurioje yra dislokuota apie 30 tūkst. JAV karių, 70 proc. pasisako už neutralitetą, 12 proc. palaikė JAV ir 7 proc. — Rusiją.

    Europiečių požiūris išlieka panašiai neutralus, kai klausiama apie potencialų JAV ir Kinijos konfliktą.

    Apklausą užsakę Europos užsienio reikalų tarybos atstovai tvirtina, kad ji rodo "fundamentalų europiečių požiūrio į pasaulį pokytį". Ši apklausa atlikta tuomet, kai tarp Vašingtono ir istorinių Amerikos sąjungininkų Europoje tvyro įtampa, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas senajame žemyne nėra itin mėgstamas.

    Apklausos rezultatai taip pat rodo augantį europiečių poreikį matyti žemyną kaip nepriklausomą jėgą pasaulyje — atsvarą tokioms galios valstybėms, kaip JAV, Kinija ar Rusija, sakoma ataskaitoje.

    Tiesa, Europos ekspertus tokie rezultatai, žmonių nuotaikos kalbant apie pasirinkimą tarp Rusijos ir JAV gerokai nustebino. O Lietuvos tiesiog pribloškė. Bet šiais savo įspūdžiais jie su visuomene nepasidalino. Lietuvos valdžios samdomi mūsų užsienio ir gynybos reikalų ekspertai geriau žino, ko mūsų visuomenei reikia. O kai nežino, nepraleidžia progos protingai patylėti.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Dar šia tema

    Draugystė draugyste, o euras atskirai. Į Lietuvos ir Gruzijos santykius įsiterpė pinigai
    Apgavę save apgaudinėja ir kitus: kaip žurnalistai virsta propagandistais
    Tegai:
    gynybos biudžetas, Raimundas Karoblis, Lietuva

    Svarbiausios temos