00:00 2019 Gruodžio 12
Tiesioginis eteris
  • USD1.1075
  • RUB70.3925
    101-osios Lietuvos kariuomenės metinės

    Protingas Karoblis prieš kvailus lietuvius. Su kuo iš tikrųjų "kovoja" Vilnius

    © Sputnik/ Владислав Адамовский.
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    Nauja apklausa parodė, kad lietuviams pirmiausia rūpi materialinė gerovė, o ne šalies gynyba. Lietuvos krašto apsaugos ministras mano, kad jie klysta. Gal klysta jis?

    Prieš kurį laiką oficialiame Lietuvos vyriausybės tinklapyje buvo paskelbta apklausa, kuri parodė keletą svarbių dalykų. Pirma, lietuviams svarbiausia gyvenimo kokybė, materialinė ir socialinė gerovė, finansinis saugumas. Antra, daugiau negu pusė įvairių kitų šalių gyventojų mano, kad "Lietuva laikosi per daug kategoriškos pozicijos Rusijos atžvilgiu".

    Įdomu tai, kad šie rezultatai koreliuoja su anksčiau Lietuvoje paskelbta apklausa, kuri parodė, kad lietuviai nelinkę pritarti gynybos išlaidų didinimui. Tokiu būdu, vidiniai ir tarptautiniai signalai akivaizdūs — reikia apsiraminti su "rusiškos grėsmės" kūrimu ir didesnį dėmesį skirti socialinėms bei ekonominėms problemoms, kurias aiškiai akcentuoja valstybės gyventojai.

    Vilnius, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Tačiau, kaip ir galima buvo tikėtis, valdantieji nenori girdėti tautos balso. Pavyzdžiui, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako: "Turime tvirtą visuomenės paramą dėl 2 proc. nuo BVP skyrimo krašto apsaugai. Apklausos duomenys — tiesioginis neišspręstų socialinių problemų atspindys bei klaidingas visuomenės įsivaizdavimas, jog krašto apsaugai tenka liūto dalis biudžete". Anot jo, negalima supriešinti lėšų gynybai su lėšomis kitoms sritims, nes tai supriešina visuomenę ir kelia tiesioginę grėsmę nacionaliniam saugumui.

    Be to, 70 proc. gynybai skirtų lėšų, pasak ministro, sugrįžta į biudžetą per Lietuvoje įsigytas prekes ir paslaugas bei sumokėtus mokesčius, tad, Lietuvos ekonomika gauna didelę naudą. Galiausiai, jis pabrėžė, kad karines išlaidas būtina palaipsniui didinti iki 2,5 proc. nuo BVP, nes "negalime pamiršti Gruzijos ir Ukrainos pamokų".

    "Grėsmės realios ir didelės, niekas mūsų negins, jei nesiginsime patys. Toliau sieksime visuomenės sutarimo, jog politinių partijų, Valstybės gynimo tarybos priimti sprendimai dėl nuoseklaus gynybos finansavimo didinimo iki 2,5 proc. BVP ilgalaikėje perspektyvoje būtų visuomenės suprasti ir priimti kaip būtina stiprios valstybės sąlyga", — apibendrino Karoblis.

    Keista. Ministras kalba apie "tvirtą visuomenės paramą" gynybos išlaidoms, kurios nėra — ypač jų didinimui. Kažkodėl sakoma, kad žmonės klaidingai įsivaizduoja situaciją. Tai ką — jie kvaili? Kartu Karoblis teigia, kad mažesnis krašto apsaugos finansavimas — grėsmė nacionaliniam saugumui. O gal didesnė grėsmė nacionaliniam saugumui — ūkininkų, mokytojų, ugniagesių skurdas?

    Mes tapome agresyvių politikų būrelio įkaitais
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Realios tarptautinės grėsmės? Turbūt, jeigu lietuviai tikėtų šia pasaka, pritartų krašto apsaugos ministrui, bet, atrodo, labiau tiki vaizdu savo kišenėje, o ne Karoblio argumentais. Nauda visai šalies ekonomikai? Kažkas tikrai gauna naudą iš karinių užsakymų, pardavinėdamas kariuomenei "auksinius šaukštus", bet apie visą Lietuvą, galbūt, kalbėti nederėtų.

    Galiausiai — "niekas mūsų negins, jei nesiginsime patys". Tai gins mus NATO ar negins? Formaliai Aljanso parama nepriklauso nuo nario sugebėjimo apsiginti. Be to, jeigu dabar nusipirksime 200 amerikietiškų šarvuotų visureigių už 145 milijonus eurų, tikrai apsiginsime? Gal geriau pradėti nuo paties Karoblio minėtų neišspręstų socialinių problemų, o ne bandyti įpiršti pasipiktinusiai visuomenei nerealių grėsmių idėją, taip keliant joje papildomą įtampą? Žymiai turtingesnė Vokietija kažkodėl neskuba vykdyti 2 proc. reikalavimo.

    Trumpai tariant, kai Lietuvos ekonomika augo ir žmonės turėjo daugiau pinigų, jiems buvo lengva tikėti vietinių militaristų argumentais, nesigilinant į jų turinį. Dabar, pablogėjus ekonominei situacijai, senos mantros neveikia. Tačiau kitų "Lietuvos gelbėtojai" neturi, desperatiškai kartoja tas pačias ir tikisi, kad visuomenė jas supras ir priims kaip būtiną stiprios valstybės sąlygą. Jau nesupranta ir kitaip įsivaizduoja stiprią valstybę, norėdama materialinės gerovės, o ne naujų sraigtasparnių.

    Vyriausybė, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Baigiant, norisi atkreipti dėmesį į tai, kad apklausa apie lietuvių prioritetus ir perdėtą antirusiškumą (žiūrint pasaulio akimis) buvo paskelbta vyriausybės tinklalapyje. Turint omenyje tai, kad jos rezultatai nelabai derinasi su oficialia "apgultos tvirtovės" linija, jos galima buvo neviešinti arba paviešinti kitais kanalais. Galbūt, taip ruošiama dirva kažkokiems veiksmams, kurie gali nepatikti tokiems kaip staiga specialų komentarą padaręs Karoblis?

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    NATO pajėgos Baltijos šalyse
    © Sputnik /
    NATO pajėgos Baltijos šalyse

    Dar šia tema

    Karoblis ragina stiprinti šalies gynybą dėl tariamos "Rusijos grėsmės"
    Karoblis paskelbė dar vieną "grėsmę", be Rusijos
    Karoblis atsakė į pasipiktinimą dėl išlaidų gynybai
    Tegai:
    Vilnius, Raimundas Karoblis

    Svarbiausios temos