18:09 2020 Sausio 28
Tiesioginis eteris
  • USD1.1005
  • RUB68.9032
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    Lietuvos seimūnai pritarė revoliuciniam rinkimų įstatymui. Beveik dvigubai sumažino patekimo į Seimo kartalę — nuo penkių iki trijų procentų. Kas iš to išeis, pamatysime kitą rudenį

    Kartelės sumažinimas partijoms patekti į Seimą, eiliniam rinkėjui, greičiausiai, nieko nepakeis.Tuo tarpu būtent jo balsas gali tapti lemiamu daugeliui "trčiojo ešelono" politikams.

    Edukacinė programa apie Lietuvos valdžios istoriją

    Pastaraisiais metais tik penkios-šešios politinės partijos, kurios beveik visada yra Seime, pretenduoja į vietas Lietuvos politiniame olimpe. Jos gauna ne tik dalį valdžios, bet ir padorius dividendus, šimtus tūkstančių ir milijonus eurų paramą.

    Realybėje visus nepriklausomybės metus (nuo 1991 iki 2016 metų) valdžią pasidalindavo tik dvi politinės jėgos — konservatoriai ("Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai", TS-LKD) ir socialdemokratai (Lietuvos socialdemokratų partija). Paprastai jie gaudavo daugiausiai mandatų Seime, sukurdavo valdančiąją koaliciją "pagal save" ir gaudavo iš prezidento "carte blanche" vyriausybės sudarymui. Lietuvoje de facto susiformavo dvipartinė valdžios sistema.

    Tačiau 2016 metais įvyko nenumatytas pasitikėjimo šiomis partijomis žlugimas. Pergalę šventė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), o valdančiojoje koalicijoje pasirodė ne tik "paksistai", bet net ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).

    Visa tai, anot  politologų, rodo Lietuvos "partinės sistemos nestabilumą". Neva, kuo daugiau partijų atstovauja Seime, tuo daugiau chaoso valdžioje. Galų gale, kaip gera per ketvirtį naujos nepriklausomybės amžių: konservatoriai pakeisdavo socialdemokratus, kad po ketverių metų jie vėl pakeistų konservatorius. Kartais net juokas kildavo. Meilės ekstazėje jie net laikinai pamiršdavo savo "priešininkų" vaidmenis. 2007 metais jie įsiliejo į "2K projektą", pagal tuometinių partinių lyderių pavardes — Kirkilo ir Kubiliaus.

    "Antrojo ešelono" partijos (įvairūs liberalai, "darbiečiai" ir kiti.) atlikdavo tik statistų vaidmenis. Likusios mažosios partijos negalėjo reklamuoti savo kandidatų į Seimą, nebuvo atsižvelgiama į jų rinkėjų siekius politiniame olimpe.

    Rusakalbių balsas

    Pagal partijų sąrašus sumažinus patekimo į Seimą kartelę nuo penkių iki trijų procentų, penkios ar šešios partijos ir socialiniai judėjimai gavo realų šansą. Tai, beje, taikoma ir Lietuvos rusams. Jei jiems pavyks užgniaužti lyderių asmenines ambicijas ir susivienyti, tuomet Seime 2020 gali pasirodyti jei ne frakcija, bet Rusijos deputatų grupė. Jie galės apginti savo teises parlamento lygmenyje.

    Lietuvoje šiandien yra dvi politinės partijos, kurių pavadinime yra žodis "rusai". Tai " Lietuvos rusų sąjunga" (LRS), kuriai vadovauja Sergejus ir Larisa Dmitrijevai, ir "Rusų aljansas" (RA), kuriai vadovauja Tamara Lochankina ir Seimo narė Irina Rozova.

    Pirmieji (LRS) pastaraisiais metais pasirodo po Darbo partijos, kuriai vadovauja "rusas" Viktoras Uspaskichas, sparnu. O antrieji — kartu su LLRA-KŠS.

    Kaip žinote, rusai yra antra pagal dydį po lenkų (apie šešis procentus) Lietuvos tautinių mažumų bendruomenė. Jie sudaro beveik penkis procentus gyventojų. Ir todėl teoriškai jie gali pretenduoti į naująjį Seimą. Bet jau neprisidengę "darbiečių" ar lenkų kaukėmis.

    Liko padaryti nedaug. Pirmoje 2020 metų pusėje organizuoti konferenciją, kurioje dalyvautų ne tik šių dviejų partijų atstovai, bet ir socialiniai Lietuvos rusakalbių judėjimai. Vienas ar du delegatai, kad rimtas susitikimas nevirstų "turgumi". Parengti bendrą poziciją, įtvirtinti ją dokumentais ir sudaryti bendrą kandidatų į Lietuvos Seimo narius kandidatų sąrašą.

    Sakote, kad tai ne realu?

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Dar šia tema

    Opozicija neleido priimti pataisų, leidžiančių sumažinti patekimo į Seimą kartelę
    Latvijoje įvertinti eitynių, skirtų paremti švietimą rusų kalba, rezultatai
    Seimo narė: nors Lietuvos ekonomika augo, biudžetininkai to nepajus
    Seimas pritarė siūlymui padidinti bankų pelno mokesčio tarifą
    Tegai:
    partijos, Lietuva, Seimas

    Svarbiausios temos