11:49 2020 Vasario 25
Tiesioginis eteris
  • USD1.0818
  • RUB70.6675
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    Lietuvos premjeras leido suprasti, kad politinis konfliktas dėl susisiekimo ministro gali baigtis vyriausybės žlugimu. Kas gi bus?

    Palaipsniui susidaro įspūdis, kad Lietuva pradeda gyventi nuolatinio chaoso sąlygomis. Sunku prisiminti laikus, kai biudžeto tvirtinimo metu buvo tiek politinių ginčų (taip pat tarp valdančiųjų), neaiškumo ir socialinių protestų, kurių pabaigos nematyti.

    Dar daugiau, premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad sprendimai dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus atstatydinimo "gali būti įvairiausi, ir pasekmės gali būti iki vyriausybės pasitraukimo". Tuo pat metu jis pabrėžė, kad kalba ne apie jo pasitraukimą, o apie galimas pasekmes. Tačiau mintis, kad dabartinio ministro kabineto gali nebelikti, jau iškilusi.

    Foniniai paveikslo elementai — vienareikšmiška prezidentūros pozicija, kad Narkevičius turi pasitraukti iš savo posto; valdančiųjų "valstiečių" lyderio Ramūno Karbauskio nuomonė, kad "nėra jokio pagrindo kaltinti ministrą nei teisine, nei moraline prasme", ir Lenkų rinkimų akcijos vadovo Valdemaro Tomaševskio jau klasika tapęs pareiškimas, kad priekaištai Narkevičiui — "jerunda" ("niekai").

    Kitaip tariant, kaip tiksliai pažymėjo tas pats Tomaševskis: "Yra pozicija prezidento, yra pozicija vyriausybės, Seimo daugumos. Jos yra priešingos". Šiame kontekste pagrindinis klausimas: kokia situacijos esmė, ir kuo viskas gali baigtis?

    Dvigubas dugnas?

    Jeigu vertintume tai, kas yra paviršiuje, opozicijos požiūris Narkevičiaus atžvilgiu yra suprantamas — ji išnaudoja bet kokią progą pakritikuoti valdančiuosius kaip galimybę padidinti savo reitingą. Prezidento atveju galimi du variantai. Pirmas, jis veikia kaip opozicijos agentas. Antras, reikalaudamas susisiekimo ministro "galvos", nusprendė įtvirtinti savo autoritetą, kad ateityje valstybės vadovo santykiuose su Seimu ir vyriausybe visuomenė visada būtų jo pusėje, nepriklausomai nuo situacijos esmės.

    Kita vertus, yra dar trečias — giluminių politinių-ekonominių interesų reakcijos — variantas. Narkevičiaus pietūs Abu Dabyje iš tiesų smulkmena. Realus triukšmas dėl jo personos prasidėjo po ministro sprendimo atleisti "Lietuvos pašto" valdybą, o dabar dar prisidėjo "Lietuvos geležinkelių" istorija, susijusi su kelių šimtų milijonų eurų vertės geležinkelio elektrifikavimo sutartimi.

    Vienareikšmiškas išvadas šiame kontekste daryti sunku, bet susidaro įspūdis, kad Narkevičius palietė sferas ir žmones, kurių liesti jis neturėjo, nes veikia gerai paruoštos ir labai pelningos "tamsios" finansinės schemos. Ir tam tikros interesų grupės, galimai, tokios galingos, kad jų poziciją (išmesti šitą "nepatogų" ministrą) aktyviai transliuoja net prezidentas.

    Kas ką?

    Kaip paaiškino Skvernelis, taškas Narkevičiaus reikale bus padėtas kitų metų sausio pradžioje, kai susirinks išplėstinė koalicijos taryba. Teoriškai galimi keli scenarijai.

    Акция протеста против министра сообщения Ярослава Наркевича в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Pirmas, Narkevičius pasitraukia, ir koalicija žlunga, nes lenkų partija nenori nieko keisti. Antras, ministras išeina, bet koalicija lieka — tiesiog lenkai pasiūlo kitą kandidatą. Trečias, koalicija pasako prezidentui, kad jis gali galvoti, ką nori, bet Narkevičius dirbs toliau, nes, kaip pareiškė Karbauskis, "jei išpūtus burbulą mes pradėsime nuiminėti ministrus, mes neturėsime, kas dirba ministerijose".

    Turint omenyje tai, kad Seimas ir vyriausybė jau dabar aiškiai nesutinka su Gitanu Nausėda, tikėtis, kad jie apsigalvos po naujųjų metų, turbūt, neverta. Galbūt, konstruktyviausiai atrodo antras variantas, bet labiau tikėtinas trečias, nes (a) kam keisti ministrą, jei esmė ne žmogus, o tai, kam jis atstovauja ir ką daro (tai yra, bus puolamas bet koks lenkų ministras, nes tai lenkai ir netinkama valdančioji dauguma); (b) nusileisti prezidentui dabar tokiame svarbiame reikale reiškia leisti jam pajusti "politinio kraujo kvapą", kas nenaudinga valdantiesiems ir jų partneriams ilgalaikėje perspektyvoje, nes, nugalėjęs šiandien, rytoj Nausėda ims diktuoti jiems savo sąlygas visais klausimais.

    O ką Skvernelis? Manytina, kad jis ne prieš, kad Narkevičius liktų, bet jau seniai stengiasi užimti neutralią poziciją: prezidentą išgirdau, perduosiu jo žinią koalicijai, ir kaip ji nuspręs, taip ir padarysiu. Taip yra todėl, kad premjeras, greičiausiai, elgiasi pagal principą — sveikata brangesnė. Dar daugiau, jis, turbūt, norėtų apskritai pasitraukti ir pailsėti, bet kaip atsakingas žmogus, matyt, nusprendė likti bent jau iki biudžeto patvirtinimo.

    Seimo rūmai, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Karbauskis, tikriausiai, prašys Skvernelio dirbti iki Seimo rinkimų, bet viskas priklausys nuo pastarojo sprendimo, ir neatmestina galimybė, kad "valstiečiams" teks ieškoti laikinos premjero pamainos. Tai gali būti ir techninis žmogus iš dabartinio ministrų kabineto, ir kas nors iš socdarbiečių (pavyzdžiui, Gediminas Kirkilas), bet kol kas detaliai kalbėti šiuo klausimu per anksti.

    Apskritai, galima teigti, jog Lietuvoje dėl sisteminio politinio konflikto nesibaigia nestabilumas, kuris atsiliepia ir šalies socialiniam ir ekonominiam gyvenimui. Galbūt, kažkas pasikeis po artimiausių Seimo rinkimų, bet gali būti ir dar blogiau. Ne veltui senovės kinai niekam nelinkėjo gyventi permainų laikais.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

    Tegai:
    Saulius Skvernelis, Vyriausybė, Lietuva

    Svarbiausios temos