19:53 2020 Rugsėjo 29
Tiesioginis eteris
  • USD1.1702
  • RUB92.1625
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    Lietuvos statistikos departamentas pateikė gerų naujienų — pirmą kartą nepriklausomybės metais buvo užfiksuotas gyventojų skaičiaus padidėjimas, o ne sumažėjimas

    Palyginti su 2018 metais, Lietuvoje... gyventojų skaičius padidėjo net 145 žmonėmis. Lietuviai už šį išskirtinį įvykį turi padėkoti geriausiems draugams — ukrainiečiams.

    Vilnius, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Politinė draugystė su ukrainiečiais "prieš Rusiją" pagaliau pradėjo duoti realios naudos Lietuvai. Ukrainos darbuotojų antplūdis kompensuoja lietuvių nutekėjimą iš šalies. O tokių buvo vien pernai 30 tūkst. Žmonių, norinčių palikti savo tėvynę dėl geresnio gyvenimo svetimoje žemėje, skaičius beveik nesumažėjo. Lietuviai kraunasi daiktus ir išvyksta į JK, Airiją, Vokietiją bei Skandinavijos šalis, ten ir atlyginimai didesni, ir aukštesnis gyvenimo lygis. Be to, teikiamos visos socialinės garantijos lietuviams — ES piliečiams.

    Na, o ukrainiečiams bevizis režimas leidžia tik Europos paminklus apžiūrėti ir paragauti vietinės virtuvės patiekalų. Norėdami gauti darbą oficialiai, jie privalo gauti darbo vizą. Ir beveik devyni tūkstančiai tokių įstatymų besilaikančių uždarbiautojų įsikūrė pernai Lietuvoje. Kiek ukrainiečių "turistų" dirba statybvietėse Lietuvoje, Statistikos departamentas negali apskaičiuoti. Apie tai galima tik spėlioti, palyginus pasienio tarnybos duomenis apie sieną kirtusių Ukrainos piliečių skaičių su Migracijos departamento, kuriame jiems išduoda darbo vizas, duomenimis. Bet dėl ​​tam tikrų priežasčių Statistikos departamentas nenurodo šių duomenų. Manau, kad šių skaičių skirtumas sudarytų realų nelegalių Ukrainos darbuotojų paveikslą Lietuvoje.

    Tačiau oficialūs duomenys taip pat rodo, kad Lietuvos darbo rinką vis dažniau užpildo migrantai iš posovietinių respublikų, kaip dabar įprasta sakyti, "iš trečiųjų šalių" — Ukrainos ir Baltarusijos.

    Pastebėtina, kad šie migruojantys darbuotojai netiesiogiai kenkia ne tik Lietuvos ekonomikai (jie trukdo didinti atlyginimus), bet ir jos saugumui. Atvykę į Lietuvą užsidirbti pinigų, jie bendrauja su vietos darbdaviais ir gyventojais rusų kalba! Ir taip sustiprina "agresoriaus" kalbos pozicijas, kaip šiandien įprasta vadinti Rusiją. Jie taip pat didina socialinę įtampą visuomenėje. Lietuviai reikalauja iš darbdavių didesnių atlyginimų, o čia atvažiuoja ukrainiečiai ir yra pasirengę dirbti net už dar mažesnius pinigus. Kam tai patiks?

    O pavojingiausia, kad vis daugiau žmonių į Lietuvą pradėjo atvykti iš rytinių Ukrainos regionų, kuriuose stiprios separatistinės, prorusiškos nuotaikos! Ir jie gali užkrėsti laisvę mylinčius Lietuvos žmones šiuo virusu! Kur žiūri Lietuvos valstybės saugumo departamentas?

    Matyt, laikas įrengti filtrus ant sienos ir neįleisti ukrainiečių su Donecko ir Luhansko sričių antspaudais į ES teritoriją. O "šviesos karius", kurie "separatistus" nuramino su kulkosvaidžiais rankose, reikėtų ne tik džiaugsmingai sutikti, bet netgi apdovanoti.

    Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, matyt, sutinka su straipsnio autoriumi. Valstybinės šventės — Laisvės gynėjų dienos — išvakarėse tokius garbingus ukrainiečius su pagarba priėmė Daukanto aikštėje esančiuose Prezidento rūmuose. Tuos, kurie kartu su lietuviais 1991 metais nuvertė Tarybų valdžią, šiandien kovoja Donbase ir, kaip sakoma Lietuvoje, saugo visą Europą nuo "Rusijos agresijos".

    Bet grįžtame prie taikių darbštuolių su Ukrainos pasais iš Donbaso. Jie važiuoja į Lietuvą ne tik dėl medalių iš prezidento rankų, bet ir užsidirbti eurų, už kuriuos jie atstatys pilietinio karo sugriautus namus. Už šiuos eurus jie yra pasirengę gyventi po penkis ar šešis žmones kambaryje, beveik nemiegoti, mažai valgyti ir dirbti už pinigus, už kuriuos nesutinka dirbti tūlas lietuvis. Taigi, brangūs lietuviai, šventa vieta tuščia nebūna.

    Daugelis Lietuvoje jau apsigyvenusių ukrainiečių, padirbėję dvejus ar trejus metus, pradeda ieškoti labiau klestinčių šalių — Vokietijos ar Danijos, kur moka dar daugiau, kryptimi. Jiems ten patekti padeda Lietuvos įmonės, kurių specializacija yra pigios darbo jėgos tiekimas. Tai daroma labai paprastai. Vokietijoje atidaromas įmonės filialas, kuris įformina Lietuvoje ukrainietį darbui, o paskui jį siunčia į Vokietijos skyrių. O štai Lietuvoje de jure įregistruotas uždarbiautojas de facto dirba statybvietėje Berlyne ar Miunchene. Akivaizdu, kad didelę dalį uždarbio gauna tarpininkaujanti įmonė. Tačiau ukrainietis džiaugiasi ir sumokėtais pinigais.

    O Lietuvos statistikos departamente toks kviestinis darbuotojas yra nurodytas kaip laikinas, tačiau Lietuvos gyventojas. Taigi, džiaugsmas, kad Lietuvoje pernai gyventojų skaičius padidėjo 145 žmonėmis, yra labai reliatyvus. Derėtų ne džiūgauti, o jaudintis, kad netrukus lietuvių kalba bus dažniau girdima šalia ūkanotos Anglijos krantų nei Baltijos jūros pakrantėje, Palangoje ar Klaipėdoje.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Šalių vieta pasaulyje pagal gyventojų skaičių
    © Sputnik /
    Šalių vieta pasaulyje pagal gyventojų skaičių

    Dar šia tema

    Lietuviai prieš darbo migrantus
    Kaune dirbantys Turkijos darbuotojai reikalauja mokėti atlyginimus
    Latvijos parlamentaras paaiškino, kodėl JK reikia darbo migrantų iš Baltijos regiono

    Svarbiausios temos