23:35 2020 Vasario 21
Tiesioginis eteris
  • USD1.0801
  • RUB69.5480
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    Latvijos premjeras aplankė Baltarusiją ir pakvietė jos prezidentą į Rygą. Gal Lietuvai pradėti elgtis panašiai?

    Baltarusija jau kurį laiką negali susitarti su Rusija dėl naftos importo. Galima neabejoti tuo, kad anksčiau ar vėliau susitarimas šioje srityje bus pasiektas, bet kol kas Aleksandras Lukašenka nusprendė paieškoti alternatyvių maršrutų.

    Potencialių partnerių nemažai — tarp jų ir Lietuva bei Latvija. Kaip po susitikimo su Baltarusijos prezidentu Minske pareiškė Latvijos premjeras Krišjanis Karinšas, galima svarstyti naftos gabenimą į kaimyninę šalį per Latvijos uostus. Tą patį pasiruošę padaryti Klaipėdos uostas ir "Lietuvos geležinkeliai".

    Klausimas — ką pasirinks Baltarusija? Šiuo atveju verta pažvelgti į jos santykių su Lietuva ir Latvija kontekstą.

    Vieni kalba, kiti važiuoja

    Savaime suprantama, kad Lukašenka pasirinks tą, kuris ne tik pasiūlys geresnes ekonomines sąlygas, bet ir parodys jam didesnę pagarbą. Lietuva pastaruoju atveju, palyginti su Latvija, turi rimtų problemų.

    Iki paskutinio momento politinis Vilniaus dialogas su Minsku patyrė gilią krizę. Tačiau, kai Amerika susirūpino dėl Baltarusijos integracijos su Rusija, Lietuva ėmė kalbėti apie santykių su Minsku "perkrovimo" galimybę.

    Problema ta, kad, kol Gitanas Nausėda kalba, Latvijos premjeras Minske veda derybas su Lukašenka ir sako, kad jo šalis suinteresuota ilgalaikių ekonominių santykių su Baltarusija konstravimu, nes tai leidžia planuoti verslą ir mažinti kainas. Tuo pat metu Latvijos ministras pirmininkas pareiškė, kad su džiaugsmu priims Lukašenką Rygoje kartu su Baltarusijos verslo atstovais.

    O dabar pabandykime prisiminti, kada įvyko paskutinis kokio nors Lietuvos valdžios atstovo vizitas į Minską? Sunku, nes mes su diktatoriais nebendraujame. Austrija bendrauja, Latvija bendrauja, o mes — ne.

    Praeitų metų pabaigoje Vilniuje vyko XIX amžiaus sukilimo vadų (taip pat žinomo Baltarusijos veikėjo Konstantino Kalinausko) laidotuvių ceremonija — gera proga pakviesti į svečius bent jau Baltarusijos premjerą, tuo labiau, kad atvyko Lenkijos prezidentas. Tačiau oficialiam Minskui atstovavo tik vicepremjeras.

    Taigi, latviai ne tik kalba, bet ir veikia, ir po kurio laiko Lukašenka vyks į Rygą. Tačiau, galbūt, pozityvo Lietuvos santykiuose su Baltarusija užtenka ir be politikų vizitų? Nepanašu.

    Omo dėsnis

    Garsusis Omo dėsnis elektros grandinei rodo, kad tarp įtampos ir varžos egzistuoja tiesioginis ryšys. Vilniaus priešinimasis Astravo atominės elektrinės (AE) projektui jau seniai didina įtampą Lietuvos santykiuose su Baltarusija. Mąstant pragmatiškai, laikas pereiti prie galimybių pasinaudoti naujomis energetinėmis realijomis svarstymo. Tačiau tai — ne Lietuvos atvejis.

    Pažanga jau tai, kad neseniai Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, jog pirmasis jėgainės blokas jau pastatytas, ir todėl belieka stengtis priversti kaimyninę šalį laikytis tarptautinių saugos standartų. Pagaliau sugrįžimo į realybę pradžia.

    Kita vertus, atsisakyti įstatyminio draudimo pirkti Astravo AE produkciją Lietuvoje kol kas niekas neketina. Tuo tarpu Latvija jau kalba su Baltarusija apie tiesioginį elektros energijos importą. Kaip pareiškė Baltarusijos premjeras Sergejus Rumasas: "Mes sutarėme, kad mūsų energetikos ministerijos išnagrinės tiesioginio — o ne per kaimynines šalis — elektros energijos tiekimo į Latviją klausimą".

    O dabar pagalvokite — su kuo Baltarusijai geriau plėtoti bendradarbiavimą, kam leisti užsidirbti: geranoriškai ir pragmatiškai nusiteikusiai Latvijai ar konfliktiškai Lietuvai? Na ir desertas.

    Kaip pasakė tas pats Rumasas, Minskas tikisi, kad Latvija padės jam pagerinti santykius su ES. Ilgą laiką pagrindine tarpininke tarp Baltarusijos ir Vakarų buvo Lietuva. Tačiau, jeigu ji ir toliau rodys tik priešiškumą Minsko atžvilgiu, jos vietą gali užimti Latvija — tiesiog todėl, kad Lukašenka norės plėtoti su ja politinį bei ekonominį dialogą (tai yra, iš Rygos paprasčiausiai bus daugiau naudos nei iš Vilniaus).

    Apskritai, panašu, kad Lietuva nenori ištrūkti iš savo "priešų pasaulio" ir kaskart stebisi, kodėl kiti vis dažniau bando elgtis kitaip (nors tie kiti tik stengiasi palaikyti savo nacionalinius interesus, o ne veikti prieš juos). Su tokiu požiūriu santykiuose su Baltarusija ne tik nebus papildomos naudos, bet vieną dieną galima prarasti ir tai, kas yra. Tad galbūt laikas pradėti imti pavyzdį iš Latvijos?

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

    Dar šia tema

    Geriausia tarp blogiausių: įvardyta Lietuvos vieta galingiausių šalių reitinge
    Baltarusija jau pasirengusi tiesiogiai tiekti elektrą Latvijai
    Baltarusija ieško alternatyvos rusiškai naftai Baltijos šalyse
    Tegai:
    Baltarusija, Latvija, Lietuva

    Svarbiausios temos