16:54 2020 Rugsėjo 22
Tiesioginis eteris
  • USD1.1787
  • RUB89.9825
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    Sputnik apžvalgininkas Rostislavas Iščenka samprotauja, kodėl Baltijos šalims, Lenkijai ir Ukrainai būdingas antisemitizmas

    Sausio 27-ąją minima Holokausto aukų atminimo diena, kurią 2005 metais paskelbė JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija. Kai kurie minėjimo renginiai jau įvyko Izraelyje, pavyzdžiui, Pasaulinis Holokausto forumas "Saugome Holokausto atminimą, kovojame su antisemitizmu".

    Nenuostabu, kad Lenkijos ir Baltijos šalių prezidentai šių įvykių nesureikšmino, o Ukrainos prezidentas Zelenskis atskrido į Izraelį, tačiau nedalyvavo forume. Esmė čia yra ne tik šioms šalims būdingas antisemitizmas.

    Lenkų ir Baltijos šalių tautų solidarumas (taip pat jiems artimos Ukrainos pozicija) pirmiausia paaiškinamas jų dabartiniu požiūriu į istoriją. Visos šios valstybės yra užsikrėtusios rusofobija ir tuo remdamosi bando pavaizduoti nacistinės Vokietijos pralaimėjimą kaip paprasčiausią vienos okupacijos pakeitimą kita — vokiečių į sovietų. Tezė "karas dviem frontais" prieš "du totalitarinius režimus" vienija Varšuvą ir Vilnių, Rygą ir Taliną, taip pat prie jų prisijungusį Kijevą. Be abejo, galite paklausti: kuo čia dėtas Holokaustas, tai yra, nacių ir jų bendrininkų organizuotas masinis žydų naikinimas? Koks yra jų ryšys su kare dalyvavusių tautų istorine atmintimi?

    Holokaustas neleidžia perrašyti istorijos

    Faktas yra tas, kad taip pat, kaip mitinės "sovietinės okupacijos" atmintis vienija radikalią nacionalistinę ideologiją išpažįstančius lenkų, lietuvių, latvių, estų ir ukrainiečių rusofobus, Holokaustas vienija žmones ir valstybes, gerbiančias tikrąją karo istoriją. Žydai buvo žudomi nepriklausomai nuo to, ar jie buvo "Ašies", ar Jungtinių Tautų valstybių piliečiai, tarnavo armijoje ar ne.

    Jie buvo žudomi nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus, ir kadangi žydai gyveno visoje Europoje, jie buvo žudomi visur. Kiekvienoje šalyje, kurioje nors valandai įsitvirtindavo nacių valdžia, buvo aukų. Nors atskirų Antrojo pasaulinio karo įvykių interpretacijos įvairiose šalyse gali skirtis (pavyzdžiui, britams Diunkerko evakuacija yra daug svarbesnė nei Stalingrado mūšis), visi turi vienodą požiūrį į Holokaustą.

    Nei karo nugalėtojai, nei pralaimėtojai neturi skirtumų šiuo požiūriu. Ši tragedija neleidžia visiškai perrašyti istorijos tiems, kurie to nori. Tačiau režimai, kurie valdo Baltijos šalis, Lenkiją ir Ukrainą, sieja savo kilmę su prieškariniais Lenkijos ir Baltijos valstybių režimais, bei su Bandera Ukrainoje. Visi anie režimai buvo solidarūs su Hitleriu. Visi šie režimai kenčia nuo rusofobijos, visi propaguoja "sovietinės okupacijos" idėją, visi (oficialiai, pusiau oficialiai) mano, kad dėl tam tikrų priežasčių Rusija privalo jiems sumokėti už šią "okupaciją".

    Istorinė karo atmintis griauna ideologinę šių režimų pagrindą. Ypač Holokausto istorijos atmintis. Galima ilgai ginčytis dėl sovietinio ir vokiečių totalitarizmo skirtumų nebuvimo, tačiau tiktai tol, kol pažvelgsime į Holokaustą. Būtent naciai visame pasaulyje naikino žydus, o TSRS juos išgelbėjo.

    Praeities užmiršimas sukelia ateities tragedijas

    Be to, bet kuris asmuo, besidomintis Holokausto istorija, tuoj pat pasiners į nacių koncentracijos stovyklų istoriją ir lengvai įsitikins, kad karo pabaigoje žydai jau sudarė kalinių mažumą (dauguma jų buvo nedelsiant sunaikinti).

    Sąžiningas tyrėjas, pradėdamas nuo Holokausto, greitai padaro išvadą apie ne tik antisemitinį, bet ir antihumanišką nacių režimo pobūdį. Atsiranda supratimas apie TSRS pareiktų kaltinimų neteisingumą, nes būtent Sovietų Sąjunga išgelbėjo Europos tautas nuo "rudojo maro". Išlaisvintojas ir gelbėtojas negali būti okupantas. Jo negalima lyginti su žudiku.

    Štai kodėl žmonės ir valstybės, nenorinčios pripažinti TSRS vaidmens pergalėje prieš nacizmą, visada stengsis iškreipti istorinę Holokausto atmintį. Tai yra vienas baisiausių ir akivaizdžiausių nacizmo nusikaltimų, čia akivaizdus nugalėtojo, kaip gelbėtojo, vaidmuo.

    Istorinė amnezija, rusofobija ir antisemitizmas eina koja kojon, organiškai papildydami vienas kitą.

    Štai kodėl logiška, kad būtent Izraelyje Vladimiras Putinas pasiūlė surengti penkių šalių — JT Saugumo Tarybos narių — vadovų susitikimą, kuriame būtų aptarti pasaulio saugumo klausimai.

    "Pamirštant praeitį, nesantaika iškilus grėsmei gali virsti siaubingomis pasekmėmis. Turime turėti drąsos ne tik pasakyti tiesiai, bet ir daryti viską, kad apsaugotume ir apgintume pasaulį", — pabrėžė Rusijos prezidentas.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
    © Sputnik /
    Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje

    Dar šia tema

    Žydų klausimas — dar viena Nausėdos užsienio politikos klaida
    JAV diplomatas: Holokaustas Lietuvoje prasidėjo dar prieš ateinant naciams
    Zelenskis pareiškė, kad nevyks į Pasaulinį Holokausto forumą Izraelyje
    JT palaikė Putino idėją surengti Saugumo Tarybos "penketuko" susitikimą
    Tegai:
    Holokaustas, Ukraina, Lenkija, Baltijos šalys, antisemitizmas, rusofobija

    Svarbiausios temos