19:58 2020 Vasario 25
Tiesioginis eteris
  • USD1.0840
  • RUB70.7943
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    Lietuvos Seime prasidėjo apkaltos "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos-Rusų aljanso" frakcijos narei Irinai Rozovai procedūra. Už tai pasirašė 44 seimūnai, tarp jų ir valdančiosios "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" (LVŽS) lyderis

    Seniai Lietuvos Seime nebuvo girdėti apkaltos. Paskutinį kartą — prieš trejus metus prieš Mindaugą Bastį. Apkaltos priežastis standartinė — "Rusijos įtaka" kaip grėsmė nacionaliniam saugumui.

    Ir štai — apkalta Lietuvos Seimo narei iš "Rusų aljanso" Irinai Rozovai. Žinoma, ji neprilygsta Donaldui Trampo apkaltai. Pasaulio žiniasklaida apie tai nerašys, o lietuvių žurnalistai stengsis apibūdinti visą procesą tradicinėmis spalvomis — "Rusai puola!", "Visi stokime į kovą su Rusijos propaganda!".

    Padėjus ranką ant širdies, verta pripažinti, kad parlamentarė Irina Rozova yra tyliausias Lietuvos politikos žmogus. Per dvi su puse kadencijų ji net pelnė "nekalbiausio Seime žmogaus" pravardę. Sėdi tyli kaip žemė, romi kaip avinėlis. LLRA-KŠS frakcijoje net neįdomi jos nuomonė vienu ar kitu klausimu.

    Oficialios Lietuvos istorijos temomis Rozova, kitaip nei tokie politikai kaip Viačeslavas Titovas, stengiasi nereikšti savo nuomonės. Taip, ji kartais dalyvauja gimtosios Klaipėdos renginiuose, tokiuose kaip Pergalės diena arba Klaipėdos išvadavimo nuo nacių okupantų diena. Ji lanko rusų diasporos kultūrinius renginius. Tačiau Rusijos žiniasklaidai, tokiai kaip Sputnik ar GTRK "Rossija", interviu neduoda. Atrodytų, už ką gi galima nukryžiuoti ant lietuviško kryžiaus Iriną Rozovą?

    Tiesiog, kad kiti nebenorėtų bendrauti su Rusijos diplomatais ir dar labiau reikalauti iš jų materialinės pagalbos.

    Štai ir buvusi istorijos mokytoja Ela Kanaitė dažnai apsilankydavo Latvių gatvėje. Laimei, ji nebuvo parlamentarė, o tik ilgametė Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos pirmininkė, už ką 2012 metais ir buvo apdovanota Puškino medaliu, kurį jai įteikė tuometinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Ela Kanaitė taip pat davė interviu DELFI portalui dažniau nei Rusijos žiniasklaidai ir stengėsi kuo mažiau dalyvauti mitinguose gindama Lietuvos rusų mokyklas — iš baimės patekti į Valstybės saugumo departamento (VSD) akiratį.

    Tačiau, kad ir kaip stengėsi būti ištikima Lietuvos valstybei, visgi gavo prevencinių tablečių nuo "Rusijos infekcijos". Iš pradžių VSD metinėje ataskaitoje pasižymėjo ją kaip "grėsmę nacionaliniam saugumui", o dabar moteris sėdi be darbo ir pragyvenimo šaltinio. Ir dabar dažniau duoda ašarotus interviu "priešo žiniasklaidai" nei savo mylimam DELFI.

    Rozova, priešingai nei Kanaitė, nebuvo minima VSD atvirose ataskaitose. Nebent įslaptintose? Bet kokiu atveju, grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui nebuvo oficialiai paskelbta. Ir kokio velnio išvyko pagal diplomatinius kanalus į Gruziją į stačiatikių formą! Būtų žinojusi, kuo visa tai virs, būtų sėdėjusi ramiai Seime ir tylėtų. Kad žinotų, kur virs, pasidėtų pagalvę, kaip jau buvo prieš dešimt metų, kai Rusų aljansas pasiryžo politiniam bendradarbiavimui su LLRA-KŠS.

    Tais metais vadovaujančiai Lietuvos lenkų politinei jėgai parlamento rinkimuose nuolat trūko 0,3–0,4 proc. balsų, kad patektų į Seimą pagal partijų sąrašus. Jų atstovavimas apsiribojo dviem ar trimis seimūnais iš Šalčininkų ir Vilniaus rajonų, kur kompaktiškai gyvena lenkų tautinės mažumos atstovai. O norėjo daugiau.

    Ir štai 2012 metais dėka Lietuvos rusų, balsavusių už Rozovą ir kitus rusakalbius kandidatus, LLRA-KŠS pirmą kartą istorijoje peržengė penkių procentų ribą (5,83 proc.) ir subūrė visą frakciją Seime. Net metams jie pateko į valdančiąją koaliciją ir gavo energetikos ministro postą, kurį užėmė dabartinis Lietuvos prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius. Sėkmė buvo pakartota 2016 metais. O 2019 metų rudenį jie vėl pateko į valdančiąją koaliciją ir gavo dviejų ministrų — vidaus reikalų (Rita Tamašunienė) ir susisiekimo (Jaroslavas Narkevičius) portfelius. Ir visa tai dėl rusakalbių rinkėjų palaikymo.

    Bet tada, 2010-ųjų pradžioje, Lietuvos ir Rusijos santykiai buvo daugmaž normalūs. Šiandien jie ne tik sustingę, bet ir yra kone ant karo slenksčio. O štai su Lenkija atvirkščiai. Jei prieš dešimt metų dėl lenkų tautinės mažumos teisių pažeidimo Varšuvos ir Vilniaus santykiai buvo daug šaltesni nei su Maskva, tai šiandien geriausias Lietuvos nacionalistų draugas yra Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. O tai reiškia, kad Lietuvoje negali būti jokios politinės lenkų ir rusų sandraugos. Taigi Irinos Rozovos, kaip partnerės artėjančiuose 2020 metų rudens rinkimuose, galima atsikratyti.

    Štai ir LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis jau pareiškė, kad palaiko Rozovos apkaltą. Apkaltos metu jis tikisi padaryti nemalonumų savo buvusiam draugui — Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, kurio nepavyko išvaryti iš Seimo vadovo kėdės.

    Tačiau LLRA-KŠS lyderis Valdemaras Tomaševskis taip uoliai nebekovoja už Iriną Rozovą — jam labiau rūpi jo ministrų Ritos Tamašunienės ir Jaroslavo Narkevičiaus garbė. Matyt, tikėdamasis, kad "Varšuva mums padės" įveikti penkių procentų ribą 2020 metų Seimo rinkimuose. Taigi atėjo laikas atsisakyti Rusijos rinkėjų "paslaugų".

    Esant tokiai situacijai, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas trina rankas. Remiantis naujausiais reitingais, 90 procentų rusakalbių rinkėjų, anksčiau balsavusių už LLRA-KŠS, Rusų aljansą, balsų atiteks Darbo partijai. Ir net nereikės įsitempti ir garsiai per "Naująjį (Rusijos) radiją" žadėti "Aš mūru stovėsiu už Lietuvos rusus!" ir "Aš pastatysiu krūvą naujų rusų mokyklų visoje Lietuvoje".

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Dar šia tema

    NSGK vadovas pažadėjo viešai skelbti informaciją apie Rozovos veiklos tyrimą
    Lietuvos Seimas pratęsė "Rozovos bylos" tyrimą
    Lenkiškas suskaldymas: kur dėtis rusakalbiams rinkėjams Lietuvoje
    Politologas: opozicija siekia eskaluoti situaciją su Rozova
    Tegai:
    apkalta, Irina Rozova

    Svarbiausios temos