06:02 2020 Vasario 27
Tiesioginis eteris
  • USD1.0875
  • RUB71.2368
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (86)

    Sausio 16 dieną Minske oficialaus vizito lankėsi Latvijos premjeras Krišjanis Karinšas. Jis ne tik susitiko su Baltarusijos prezidentu, bet ir vedė derybas su Baltarusijos premjeru

    Po susitikimo su savo Latvijos kolega Sergejus Rumas padarė šį pareiškimą: "Tarp kitų klausimų mes aptarėme energetikos klausimus. Sutarėme, kad mūsų Energetikos ministerijos apsvarstys tiesioginio elektros energijos tiekimo į Latviją, o ne per kaimynines šalis, klausimą. Santykių plėtros su Latvija potencialas, turbūt, yra didžiausias tarp visų mūsų kaimyninių šalių. Ir būtent nuo vyriausybių priklauso, kiek mes galėsime jį šiandien realizuoti".

    Pasakyta trumpai ir glaustai, tačiau akivaizdu, kad kalbama apie elektros perdavimo linijas, jungiančias Baltarusijos ir Latvijos energetikos sistemas dar nuo tų laikų, kai abi valstybės buvo TSRS sudėtyje. Šiuo metu šios tarpvalstybinės elektros perdavimo linijos yra svarbios energetinio žiedo BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) dalys.

    2018 metų vasarą Baltijos šalių vadovai ir Europos Komisija sudarė politinį susitarimą, kad 2025 metais respublikų energetikos sistemos pasitrauks iš BRELL ir taps Europos energetikos susivienijimų dalimi. Žvelgiant paviršutiniškai, atrodo, kad 2018 metų susitarimas ir tęsinys tarp Baltarusijos bei Latvijos derybos prieštarauja vienas kitam, tačiau atidžiai ištyrus, situacija atrodo labai įdomi, o jos plėtros perspektyvos — toli gražu ne vienareikšmiškos.

    Europos energetikos sistemos ir projektas ENTSO-E

    Šiuo metu Europoje funkcionuoja ne viena, o penkios suvienytos energetikos sistemos, nuo nulinių metų vidurio buvo pradėta kurti projektą, kaip sujungti jas į vieną visumą — ENTSO-E. Šiek tiek painiavos įneša tai, kad tokį patį pavadinimą, ENTSO-E, turi ir Europos energetikos tinklų operatorių susivienijimas, todėl aiškumo dėlei naudosiu būtent pavadinimą "projektas ENTSO-E".

    Jei neatsižvelgtume į suvienytą Airijos energetikos sistemą ATSOI ir suvienytą Didžiosios Britanijos energetikos sistemą UKSTOA, klausimus, kurie turi būti išspręsti "Brexit" ribose, pagrindinė techninė problema yra Šiaurės Europos (Norvegija, Švedija, Suomija, Islandija ir rytinė Danijos dalis) energetikos sistemos ir Europos centrinės zonos energetikos sistemos UCTE, kurios sudėtyje funkcionuoja 24 Europos šalių, beje, ne tik ES narių, energetikos sistemos, energetikos sistemos sujungimas.

    Sujungti dvi nepriklausomas energetikos sistemas techniškai įmanoma arba visišku jų sinchronizavimu (pasiekti visišką visų charakteristikų ir leistinų nuokrypių nuo jų tapatumą), arba naudojant nuolatinės srovės intarpus (toliau — NSI).

    Kad nereikėtų gilintis į technines detales, lengviausia įsivaizduoti NSI kaip kažkokią "juodąją dėžę", esančią ant dviejų energetikos sistemų, turinčių skirtingas pagrindines charakteristikas, ribos. Energetikos sistema Nr.1 tiekia "savo" energijos srautą su savo charakteristikų rinkiniu į šią "juodąją dėžę", kur kintamoji srovė pirmiausia paverčiama nuolatine srove, o tada jai suteikiamas visas energetikos sistemos Nr.2 charakteristikų rinkinys.

    Danija įsikūrusi vienu metu ir UCTE, ir NORDELL, susijungimas įgyvendintas naudojant NSI, tačiau nepakanka vieno dviejų didelių energijos sistemų prijungimo taško, norint padidinti patikimumą reikia kiek įmanoma daugiau tokių jungčių. Geografiniu požiūriu tokiam susijungimui optimaliai tinka Baltijos šalių teritorija, būtent čia ir pradėtas praktinis projekto ENTSO-E vystymas.

    Estijos energetikos sistema sujungta su Suomijos energetikos sistema (skaitykite — su NORDELL) dviem kabeliais, einančiais išilgai jūros dugno, NSI išdėstyta Suomijos teritorijoje. Junginys pasirodė patikimas, gedimų šiuose dviejuose energijos tiltuose praktiškai nebuvo.

    Projekto ENTSO-E kūrėjų pastangomis Lietuvos energetikos sistema gavo junginius iš karto su dviem energetikos sistemomis — su NORDELL, per kabelį, nutiestą nuo Švedijos krantų, kur buvo realizuotas NSI, ir su UCTE, per elektros perdavimo liniją, jungiančia Lietuvą ir Lenkiją, šiuo atveju NSI realizuotas Lenkijos teritorijoje. Švedijos junginys ne kartą sugedo, tačiau pastaruoju metu, po kapitalinio remonto, ši problema laikoma išspręsta.

    Žiedo perimetre nėra galų

    Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemos šiuo metu yra įtrauktos iš karto į dvi energetikos sistemas — BRELL ir BALTSO, kurią sudaro šios trys sistemos. Fiziškai visi srautai tarp trijų šalių kaip vyko sovietmečiu, taip ir vyksta, niekas negalvojo pakeisti čia esančių charakteristikų. Bet santrumpą BALTSO negalima pavadinti "virtualia" — Baltijos šalys organizavo energijos biržą trims, kuri veikia pagal visas ES nustatytas taisykles.

    Iš tikrųjų, rezultatas yra geras iš visų pusių: junginys NORDELL ir UCTE jau realizuotas, ES planuoja nutiesti papildomą elektros perdavimo liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos (skaitykite — tarp BRELL ir UCTE, tarp UCTE ir NORDELL), bet tuo pačiu BALTSO Estijos, Latvijos ir Lietuvos geografinėse ribose kaip dirbo pagal sovietmečiu realizuotus standartus, taip ir veikia. Veikia patikimai, nes jį paskaičiavo profesionalai: čia yra ir atsarginių pajėgumų komplektas remonto darbų ir nenumatytų avarijos (elektros perdavimo linijų žiemos vėjo ir sniego apkrovos dėl klimato ir jūros artumo niekas neatšaukė) atvejui ir atsarginiai junginiai tiek tarp savęs, tiek ir su Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemomis.

    Ir štai — Baltarusijos ir Latvijos ministrų pirmininkų susitikimas, kuriame aptariamas "tiesioginio elektros energijos tiekimo į Latviją, o ne per kaimynines šalis, klausimas. Ryšių su Latvija plėtojimo potencialas yra, galbūt, didžiausias tarp visų mūsų kaimyninių šalių". Ir tai tiesa!

    2018 metų susitarimą dėl pasitraukimo iš BRELL jo dalyviai gali įvykdyti Lietuvos ir Estijos atžvilgiu — juk būtent čia yra realizuoti junginiai su UCTE ir NORDELL. O prasidėjusios Latvijos ir Baltarusijos derybos gali lemti abipusę sėkmę: Latvijos energetikos sistema nebus pašalinta iš BRELL, tarpvalstybinės elektros perdavimo linijos tarp jos ir Baltarusijos bus ne tik palaikomos darbinėje būsenoje, bet ir plečiamos — būtent tam, kad įgyvendintų tiesioginį elektros energijos tiekimą iš Baltarusijos į Latviją.

    Kalbama, žinoma, apie tai, kad Baltarusijos AE pirmojo energetinio bloko pasiruošimas paleidimui yra paskutiniame etape, paleidimą planuojama įvykdyti 2020 metais, antrasis energetinis blokas bus paleistas po metų. Jei Latvija nepasitrauks iš BRELL, jos energetikos sistema galės priimti Baltarusijos atominę generaciją. Toliau į veiklą įtraukiama pati BALTSO energijos sistemos energetikos birža — griežtai laikydamasi ES priimtų taisyklių. Lietuva ir Estija gaus galimybę užtikrintai patenkinti visų savo vartotojų poreikius, o jų junginiai su NORDELL ir UCTE leis Baltarusijos elektros energiją perduoti į kitas Europos šalis.

    Visoms seserims po auskarus

    Tokiu atveju Baltijos šalių politikai net galės nekeisti savo mėgstamos retorikos. Lietuvos politikai ramiai toliau pasakos rinkėjams, kad jie nebendradarbiauja su Baltarusija ir nepriima elektros energijos iš Baltarusijos AE. Estijos politikai papasakos apie bendradarbiavimo su Suomija didinimą ir bendradarbiavimo su Rusija nutraukimą. O Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikai ramiai atsikvėps — faktiškas BRELL funkcionavimo tęsimas išsaugos visus rezervinius pajėgumus ir elektros perdavimo linijas.

    Elektros energijos gamyba naudojant branduolinius energetinius blokus neturi anglies pėdsako, todėl Europos politikai galės žvaliai pranešti apie energijos dekarbonizavimą. Baltarusija, kuri per Baltarusijos atominės elektrinės statybos metus taip ir nenusprendė sukurti pas save naujų daug energijos suvartojančių pramonės įmonių, gaus galimybę parduoti perteklinę elektrą. "BelEnergo" ekspertai prognozuoja, kad artimiausiu metu kasmet apie 14 milijardų kilovatvalandžių atominės generacijos nebus pareikalauti tarp Baltarusijos vartotojų — tai reiškia tai yra suma, kurią Baltarusijos AE galės eksportuoti. (Padėtis gali pasikeisti, jei Baltarusijos AE turės pelningesnį stambų vartotoją.)

    Rusijos interesai nebus suvaržyti — kuo daugiau elektros energijos galės eksportuoti Baltarusija, tuo tvirčiau galės grąžinti lėšas, kurias gavo Baltarusijos AE statybai kaip tarpvalstybinę paskolą iš Rusijos. Jau pasirašyta kuro sutartis tarp Baltarusijos ir "Rosatom", kurioje taip pat numatyta, kad "Rosatom" imsis panaudoto branduolinio kuro — vadinasi "Rosatom" gaus ir tam tikrą pelną.

    Taigi nėra "nukentėjusių" nuo to, kad pradėtos derybos tarp Baltarusijos ir Latvijos bus sėkmingai baigtos. Baltarusijai tai atneš patikimą elektros energijos pardavimą, paskolos grąžinimą Rusijai, "Rosatom" turės pelną iš kuro sutarties, Baltijos šalims ir Europai tai lems energetinį aprūpinimą ir patikimumą, Latvija turės pelną, kaip dispečerė, skirstanti Baltarusijos elektrą Europos šalims...

    Sporto žurnalistikoje yra terminas "win-win", ir šiuo atveju gali įvykti situacija, kurią galima apibūdinti kaip "win-win", "win-win" ir dar "win-win". Energetikos požiūriu Krišjanio Karinšo ir Sergejaus Rumo derybos yra tik sveikintinos, nors politiniai šių derybų niuansai gali turėti ir kitų vertinimų. Bet tai yra visiškai kitokia istorija, su kuria šio straipsnio autorius negali turėti nieko bendro.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

    Temos:
    Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (86)

    Dar šia tema

    Ekspertas pasakojo, kuo skiriasi Lietuvos ir Latvijos požiūris į Minską ir Astravo AE
    Į Lietuvą atvyko ketvirtasis per mėnesį tanklaivis su Rusijos SGD
    Ukrainoje papasakojo apie dujų telkinių išsekimą
    JAV pakomentavo Rusijos dujų tranzitą per Ukrainą
    Lietuva siūlo Baltarusijai pagalvoti apie naftos ir dujų tiekimą
    Tegai:
    Baltarusija, Baltijos šalys, Lietuva, Latvija, Estija, BRELL

    Svarbiausios temos