21:01 2020 Vasario 25
Tiesioginis eteris
  • USD1.0840
  • RUB70.7943
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    Sputnik Lietuva korespondentas Vilniuje susitiko su Lietuvos rusų spaudos korifėjumi Josefu Usseriu. Išskirtiniame interviu Usseris paaiškino, kodėl lietuviai bijo atvirai reikšti savo nuomonę, ir kalbėjo apie didelį saugumo tarnybų dėmesį Rusijos žiniasklaidai

    Pastaruosius 12 metų Josefas Usseris redaguoja laikraštį "Pensioner" ("Pensininkas" — Sputnik), kurio idėja kilo pasiekus, kas logiška, pensinį amžių. Dabar jam yra 82 metai. Tuo tarpu tris iš keturių rusų kalba leidžiamų laikraščių Lietuvoje įkūrė būtent Usseris.

    Popierinė spauda yra ties išnykimo riba, sako vyriausiasis redaktorius.

    "Tačiau yra gerų ir naujienų — vidutinis skaitytojo amžius artėja prie pensinio amžiaus, o tai reiškia, kad laikraštis "Pensioner" gyvens ilgiau", — juokiasi Usseris.

    Gyvenimas po gaubtu

    Josefas Usseris nebūtų vadovavęs trim laikraščiams — "Litovskij kurjer" ("Lietuvos kurjeris" — Sputnik), "Obzor" ir "Pensioner", jei jis visada būtų tiesiai sakęs, ką galvoja. Todėl klausiamas, ar teko susidurti su cenzūra, ar su spaudimu, vengia tiesių atsakymų.

    "Ar norite, kad į diktofoną pasakyčiau jums ką nors apie mūsų mylimos tėvynės valdžią?" — klausia Usseris. — Jei užsidaro, vos kvėpuoja laikraštis "Respublika", aštrus laikraštis. Kartą per savaitę jis dabar leidžiamas, anksčiau kasdien. Kitas dienraštis "Lietuvos rytas" netgi turėjo savo televizijos kanalą ir nuo naujų metų perėjo prie leidimo tris kartus per savaitę. O tai — lietuviški laikraščiai, ką mes galime pasakyti apie leidžiamus rusų kalba?! Lietuvoje apie penkis procentus gyventojų —rusakalbiai,  šeši- septyni procentai lenkų, likusieji yra vietiniai gyventojai. Kaip jūs manote, ar mes išgyventume?"

    Nepaisant to, Usseris pripažįsta, kad Lietuvos gyventojai ne šiaip sau bijo laisvai kalbėti, "nes yra Valstybės saugumo departamentas (VSD)". Ir į klausimą "Ar manote, kad visi šalies gyventojai yra uždaryti po gaubtu?" jau atsako tiesiai...

    "Kas buvo sovietmečiu? KGB. Tai buvo gaubtas? Buvo. Dabar turime VSD. Bet kas galėtų pasikeisti? Mūsų buvęs Lietuvos TSR komjaunimo sekretorius Linas Linkevičius dabar yra užsienio reikalų ministras. Tokių pavyzdžių yra daugybė. Rudenį įvyks nauji Seimo rinkimai, pažiūrėsim, kas ten išgyvens", — sako Usseris.

    Vis dėlto Usseris tam tikru metu neišlaiko ir kaip pavyzdį nurodo atvejį, kuris aiškiai parodo, kaip atidžiai valdžia sekė ir tikriausiai toliau stebi Rusijos rusų spaudą Lietuvoje ir kaip lengvai užsimerkia stebėdama  Lietuvos žurnalistų darbą.

    "Visi leidėjai yra atsargūs. Apie juos nieko nesakysiu, apie save — galiu. Laikraštyje "Litovskij kurjer" perspausdinau laikraščio "Diena" straipsnį "Žydai — žudikai", parašytą vienos lietuvių žurnalistės. Ir po kelių mėnesių, kai jau nebedirbau laikraštyje, jie pradėjo nagrinėti šią publikaciją kažkokioje spaudos komisijoje ir mes buvome apkaltinti etninės neapykantos kurstymu. Mums grasino: jei dar kartą išspausdinsite tai, uždarysime. Jie net nesiklausė, kad tai buvo ne mūsų publikacija, kad originalas buvo išspausdintas lietuviškame laikraštyje "Diena". Bet aš maniau, kad jie taip pat gavo pylos. Ir ką jūs galvojate? Po kurio laiko kartu su "Dienos" redaktoriumi buvau kažkieno garbei skirtame renginyje ir tiesiai šviesiai paklausiau, ar jie turėjo kokių nors problemų dėl tos medžiagos. Ir ką jis atsakė? Ne! O rusiškas laikraštis, tik perspausdinęs straipsnį, buvo apkaltintas etninės neapykantos kurstymu", — piktinasi Josefas Usseris.

    Kaip gimė Lietuvos rusų žiniasklaida

    Josefas Usseris į spaudą atėjo palyginti neseniai, kai jam buvo apie 60 metų. Visą gyvenimą būsimasis redaktorius dirbo inžinieriumi projektavimo biuruose — kūrė įmontuojamus baldus ir interjerus. O prieš pat Sąjungos žlugimą jis suprojektavo patalpą relaksacijai Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje "Sigma".

    "Projektas pasirodė esąs paklausus, ir aš pats perėjau į naują sritį, atidariau tokias patalpas  įvairiose Sąjungos respublikų įmonėse. Tame tarpe "AvtoVAZ" Toljati mieste. Vėliau iš TSRS valstybinio išradimų komiteto gavau autoriaus pažymėjimą apie psichogeninių ligų prevencijos metodą ir atidariau nuosovą "Relax Project" kooperatyvą, kuriame žlungančios Sąjungos metu uždirbau tiek, kiek nesugebėjau uždirbti per visą gyvenimą", — prisimena Josefas Usseris.

    Tačiau žlugus TSRS jo paslaugų niekam nebereikėjo, ir Usseris tapo reklamos agentu. Taip ir susitiko su stambiu Lietuvos verslininku Valerijumi Tretjakovu, kuris 1995 metais Nusprendė sukurti savo laikraštį pavadintą "Lietuvos kurjeris". Ir Usseris gavo kvietimą vadovauti šio laikraščio reklamos skyriui.

    "Tretjakovas planavo leisti laikraštį lietuvių kalba, bet aš jį atkalbėjau. Sakiau, kad neturime rusų kalba leidžiamų laikraščių, o iš Maskvos spaudos beveik neatveža. Ir jis sutiko — taip gimė "Lietuvskij kurjer". Buvo planuota, kad vyresnysis redaktorius bus pagyvenęs lietuvis, tačiau jis buvo pakviestas dirbti į Kultūros ministeriją, kitas pretendentas — jaunasis Lietuvos žurnalistas, taip pat nespėjo pradėti dirbti su Tretjakovu, pradėjo dirbti žinomo lietuviško laikraščio redaktoriumi. Tada Valerijus pasiūlė man šias pareigas. Niekada gyvenime nesu daręs nieko panašaus, išskyrus sienlaikraštį, tačiau sutikau tai išbandyti ir įsitraukiau", — sako Usseris.

    Po metų jis paliko "Litovkij kurjer". Laikraščio tiražas tuo metu buvo apie 27 tūkst. Lietuvai tai yra įspūdingas skaičius. Vėl tapo reklamos agentu ir susitiko su dviem verslininkais, kurie paklausė Josefo Usserio, ar pelninga leisti laikraštį.

    "Naudinga, jei darai tai su smegenimis", — atsakiau jiems. Ir jie pradėjo mane kalbinti kurti laikraštį. Taip 1997 metais aš sugalvojau "Obzor" ir buvau jo vyriausiasis redaktorius 11 metų. Aš vis dar esu šio laikraščio akcininkas su tais dviem verslininkais. Man priklauso 20 proc. akcijų. "Obzor" palikau dėl asmeninių priežasčių, kai tiražas buvo 21 tūkst. egzempliorių. Bet iškart man pasiūlė trečiajam Rusijos savaitraščiui "Ekspress nedelia", vieninteliam, kurį sugalvojau ne aš, kartu su jais leisti laikraštį pensininkams. Gavau pritarimą. O dabar mano "Pensioner" tiražas siekia 25 tūkstančius", — didžiuojasi savo atžala Usseris.

    Редактор газеты Пенсионер Иосиф Уссер
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.
    Laikraščio "Pensioner" redaktorius Josefas Usseris

    Ateitis miglota, tačiau "Pensioner" gali išgyventi

    Dabar Lietuvoje tik šie keturi savaitraščiai yra leidžiami rusų kalba — "Litovkij kurjer", "Obzor", "Ekspress nedelia" ir "Pensioner". Kiekvienas laikraštis turi savo stilių, tačiau visus juos vienija televizijos programa, Rusijos spaudos santrauka ir pramoginė medžiaga. Ir tai, kad tiražai nuolat mažėja.

    "Žinoma, dėl interneto daugelis dabar ten skaito naujienas ir straipsnius. Bet aš neturiu interneto ir nesinaudoju kompiuteriu. Vis dar rašau rašikliu. Mano prognozė popierinei spaudai nelabai džiuginanti, nors ir ne tragiška — laikraščiai išliks, tačiau tiražas drastiškai sumažės. Pagrindinis popierinės spaudos skaitytojas — ir ne tik rusų kalba — yra vidutinio-pagyvenusio amžiaus žmogus. Todėl, kol pagyvenę Lietuvos gyventojai neiškeliaus į kitą pasaulį, gyvuos ir laikraščiai. Dešimt metų dar gyvensime", — sako Josefas Usseris.

    Anot patyrusio redaktoriaus, jam "įdomu žaisti laikraščius".

    Литовская пресса на русском языке, архивное фото
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.
    Rusų spauda Lietuvoje

    "Būtent žaisti — neapsirikau. Aš jau ilgą laiką esu pensininkas, lengvai galiu gyventi be atlyginimo, bet be laikraščio — ne. Neatsitiktinai turiu slapyvardį Starpior. Koks normalus redaktorius taip pasijuoktų iš savęs? Bet aš esu nenormalus redaktorius — taip ir gyvenu", — sako Josefas Usseris.

    Dar šia tema

    Mokytojos medžioklė. Už ką persekiojo ir įtraukė į VSD ataskaitą Elą Kanaitę
    Tegai:
    rusų kalba, žiniasklaida, spauda, Lietuva

    Svarbiausios temos