04:19 2020 Liepos 06
Tiesioginis eteris
  • USD1.1224
  • RUB80.2153
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    Nenumatyto ES viršūnių susitikimo rezultatai popieriuje pasirodė esą sėkmingi — ES galiausiai skyrė pinigų kolektyvinei kovai su koronaviruso padariniais

    Tačiau iš tikrųjų šie rezultatai tapo dar vienu įrodymu, kad vieningosios Europos įvaizdis tampa vis labiau iliuzinis.

    Europos Sąjunga yra pats sėkmingiausias integracijos projektas pasaulyje. Laipsniškas integracijos modelis (nuo laisvosios prekybos zonos iki valiutos sąjungos) ir pavyzdys kitiems integracijos projektams, įskaitant EES. Į ją orientavosi, jos patirtis buvo tiriama ir įkūnijama kitose sąjungose. Štai ir dabar, koronaviruso epidemijos metu, Europos Sąjunga vėl tapo pavyzdžiu kitiems. Tačiau pavyzdžiu, kaip nereikia daryti. Tai dar kartą įrodė paskutinio virtualaus ES viršūnių susitikimo rezultatai balandžio 23 dieną.

    Taip, šio vaizdo susitikimo metu valstybių vadovai, atrodo, sugebėjo susitarti. Visų pirma, Europos Sąjunga susitarė dėl trumpalaikės programos — skyrė 540 milijardų eurų koronaviruso paveiktų šalių ekonomikoms atkurti. Iš jų 100 milijardų bus panaudota galimo nedarbo padidėjimo rizikai sušvelninti, 200 milijardų — paskoloms įmonėms ir dar 240 milijardų — valstybių narių, kovojančių su koronaviruso pandemija, paramai.

    Italijos ministras pirmininkas Giuseppe Conte susitarimą vadina "didžiu", tvirtina, kad "dar prieš kelias savaites tokį sunku buvo įsivaizduoti". Žinoma, dokumentą reikėjo priimti anksčiau, kai pačiai Italijai buvo labai reikalinga parama, bet geriau pavėluotai nei niekada.

    Kita vertus, Europa pripažįsta, kad šis sutartas paketas yra lašas jūroje. Aišku, kad to nepakanka, nes akivaizdu, kad Bendrijos ekonomika nukentės labai rimtai — remiantis pesimistiškiausiomis prognozėmis, ji sumažės 15 %. Todėl Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas yra nepatenkintas pasiektu kompromisu — jis laukia didesnio masto atsakymo. Jis įsitikinęs, kad kovojant su krize ES valstybės narės turėtų išleisti iki 10 % bendro BVP. O darbotvarkėje iš tikrųjų jau yra kitas, ambicingesnis pagalbos projektas, kurio visos išlaidos siekia nuo 1,6 iki 2 trilijonų dolerių. Tiesiog niekaip nepavyksta jo suderinti.

    Pagrindinė priežastis yra paprasta — Europa nebemato savęs kaip visumos ir nesuvokia, kad reikia mokėti už "svetimas" problemas savo sąskaita. Pavyzdžiui, Italija, Ispanija ir Prancūzija mano, kad garsusis paramos paketas turėtų būti skiriamas dotacijų arba kolektyvinių euroobligacijų forma, o Danija, Austrija, Nyderlandai ir kelios kitos šalys kalba tik apie grąžinamas paskolas — be to, "turinčios didelę efektyvumo ir grąžinimo paklausą". Ir joms visiškai nerūpi, kad ta pati Italija jau yra apkrauta kredito įsipareigojimais. Ir nesvarbu, kaip teisingai sako Europos Komisijos vadovė Ursula von del Leyen, "pandemija nežino sienų ir neišskiria tautybės". Jos banaliai nejaučia solidarumo su kitais, atrodo, integracijos bloko, nariais.

    Be to, nemažai šalių nepasitiki Europos Sąjunga, todėl — tai jau antrasis klausimas — jos nėra pasirengusios padaryti šį didelio masto pagalbos paketą ES biudžeto dalimi (kurį, priminsime, sudaro visos dalyvaujančios valstybės).

    Dabartinė krizė skatina nacionalinį egoizmą ir sustiprina nepasitikėjimą centralizuotomis vyriausybės institucijomis — tai labai pažįstama posovietinės erdvės gyventojų padėtis. Ideali audra, sugriovusi daugybę galingų integracijos grupių ir tarptautinių projektų.

    Europos Sąjunga — tiek Europos Komisija, tiek nacionalinis elitas — turi ne tik priimti didelio masto pagalbos paketą, bet ir kaip nors atkurti gyventojų ir elito tikėjimą vieninga Europa kaip bendruomene, turinčia bendrą likimą. Nes, kaip teisingai pažymėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, "Europos gerovė yra ne solidarumo, o nacionalinių interesų klausimas".

    Vienos šalies bendruomenės elito radikalėjimas kolektyvinio sprendimų priėmimo principo sąlygomis liečia visas kitas šalis. Todėl tam tikru mastu sėkmingos šalys tampa skurdžiausių šalių problemų įkaitėmis, tačiau kartu jos turi suprasti, kad šias problemas išspręsti savo sąskaita yra daug pigiau, nei leisti pagilinti krizę ar net žlugti Europos Sąjungai. Atsižvelgiant į daugybę neblėstančių teritorinių ginčų Rytų Europoje ir nacionalizmo augimą ten, visa tai yra ekonomiškesnis ir saugesnis variantas.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Dar šia tema

    Ekspertas prognozuoja ES ilgą nuosmukį po krizės dėl COVID-19
    Kubilius pasisakė prieš "ortodoksiškumą" valstybės biudžete
    "Sėdi ant minimumo": ekonomistas papasakojo apie išmokas darbuotojams
    JT palygino situaciją COVID-19 su H1N1 pandemija
    Tegai:
    parama, krizė, koronavirusas, ES

    Svarbiausios temos