05:47 2020 Liepos 04
Tiesioginis eteris
  • USD1.1224
  • RUB80.2153
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2119)

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonijus Guteresas (Antonio Guterres) paragino dėti "visas įmanomas pastangas", kad būtų sustabdytas koronaviruso pandemijos išprovokuotas "neapykantos ir ksenofobijos cunamis", tačiau konkrečių šalių neįvardijo

    "Pandemija toliau kelia neapykantos ir ksenofobijos, atpirkimo ožių ieškojimo ir panikos kėlimo cunamį", — rašoma JT vadovo išplatintame pranešime.

    "Internete ir gatvėse juntamas sustiprėjęs nusistatymas užsieniečių atžvilgiu. Pasklido antisemitiškų sąmokslo teorijų, pasitaikė su COVID-19 susijusių išpuolių prieš musulmonus", — rašo Guteresas.    

    Krizės visada apnuogina, paaštrina tam tikras visuomenės nuotaikas.  

    Lietuvoje yra 0,1 % gyventojų, kurie save laiko musulmonais. Mažuma. Tačiau nepaisant to, tyrimai rodo, kad didžioji Lietuvos gyventojų dalis vistiek nenori, jog šalia jų gyventų romai, musulmonai ar homoseksualūs žmonės.

    Per krizes padaugėja pykčio, negatyvių emocijų.

    Deja, nuolat vienaip ar kitaip iškyla antisemitizmas, juk žydai visada dėl visko kalti — tarsi atpirkimo ožiai. Situacija Lietuvoje dvejopa: viena vertus, kadangi čia beveik visiškai nėra žydų (kaip ir musulmonų), nėra prieš ką organizuotis. Tačiau prasiveržti neapykantai sąlygos palankios. Nes Lietuvos ekonomika silpna, smulkieji ir vidutiniai Lietuvos verslininkai silpni, pažeidžiami. Ir pikti.

    Tam tikras antisemitinių nuotaikų suaktyvėjimas artimiausiu metu gali būti susijęs ir su tokiomis politinėmis jėgomis kaip Vytauto Sinicos ir Vytauto Radžvilo vedamos Nacionalinio susivienijimo partijos, Rimanto Jono Dagio Krikščionių sąjunga, Arvydo Juozaičio susivienijimas Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai. Visi šie nacionalistiniai naujadarai ruošiasi Seimo rinkimams. Artėjant rinkimams retorika aštrės.

    Kol kas šių partijų mobilizacinis potencialas minimalus. Didesnių problemų kiltų, jei kai kurias šių partijų vedlių eskaluojamas idėjas perimtų didesnių politinių partijų atstovai, norintys išlikti valdžioje ir pasiruošę daryti bet ką, kad tik išsaugotų populiarumą. Tokių simptomų jau yra.

    Krikščionių sąjungos pirmininkas Rimantas Dagys pranešė, kad pasirašė memorandumą dėl sąjungos ir Vyriausybės bendradarbiavimo. Premjeras Saulius Skvernelis iš karto patikino, kad toks bendradarbiavimas nėra niekaip susijęs su artėjančiais Seimo rinkimais. Bet juk visi supranta, kad susijęs. Net rinkėjai.

    "Kritinės situacijos valstybėje parodo, kas yra politikai, kokios yra politinės jėgos, mes tikrai matome šiandien būtinybę telktis, spręsti visai tautai svarbius klausimus, nežiūrėti į skirtumus, kurie politines jėgas skiria, bet susitelkti bendram tikslui", — su dėkingumu Krikščionių sąjungai kalbėjo ministras pirmininkas Skvernelis.

    Neseniai įkurta Krikščionių sąjunga šiuo metu Seime turi du atstovus: pirmininką Dagį ir naujosios politinės jėgos narį Egidijų Vareikį. Premjerui svarbus ir dviejų parlamentarų palaikymas. O ponui Dagiui premjero Sauliaus Skvernelio reikia dar labiau.

    Kaip rodo balandžio 28–30 dienomis "Baltijos tyrimų" surinkti sociologiniai duomenys, dėl karantino kilusi krizė ir toliau didžiausią neigiamą įtaką daro žmonių psichologinei būsenai ir finansinei padėčiai.

    Bendrovės "Baltijos tyrimai" vadovės sociologės Rasos Ališauskienės teigimu, iš apklausos metu surinktų duomenų matyti, kad ilgainiui šalyje gali formuotis neigiamos tendencijos visos visuomenės mastu: stiprėti emigracija, daugėti savižudybių. Mokslininkė neatmeta, kad šiuo metu psichologinė atmosfera taip pat kuria patogią terpę politiniams mesijams, kurių, mano sociologė, padidėjusio aktyvumo sulauksime dar rudenį vyksiančiuose rinkimuose. 

    Pagunda atsiduoti naujai atsiradusiems populizmą skleidžiantiems politiniams gelbėtojams tik didėja. Paradoksas, bet jaunimas tampa pažeidžiamiausiu. Ne tik finansiškai, bet ir dėl patirties bei kritinio mąstymo trūkumo.

    Buvo 1990–1992-ųjų krizė, vėliau 1998 metų bankinė krizė, po jos 2008 metai. Vyresniems žmonėms tai ne pirmas kartas. Nors šis kartas ir kitoks, tačiau psichologiškai vyresni žmonės yra geriau pasiruošę. Be to, jie mažiau pažeidžiami finansiškai. Yra stabilumas.

    Jauniems žmonėms tai pirmoji krizė jų kaip suaugusiųjų gyvenime. Juk dažnas jų yra pasiėmęs paskolas, neturi stabilių pajamų, turi mažų vaikų, kurie karantino metu sukelia papildomų rūpesčių. Jaunimui sunkiau.

    "Įvertinę gyventojų atsakymus apie neigiamą krizės poveikį visoms gyvenimo sritims, matome, kad labiausiai tokį poveikį pajuto jaunesni nei 30 metų žmonės", — teigia sociologė Rasa Ališauskienė.

    Koronaviruso pandemija pakeitė daugelį gyvenimo sričių, taip pat turi įtakos ir visuomenės mąstymui. Remiantis tyrimais, dalis Europos jaunimo mano, kad krizes geriau įveikia "autoritarinės" sistemos.

    Jaunimas, kuris naudojasi liberalios laisvės teikiamais malonumais, privilegijomis ir laisvėmis, mano, kad kitokios sistemos galėtų būti efektyvesnės. Taip pat jaunimas mano, jog "tvarkytis su ekonomika" reikia kitaip.

    Oksfordo universiteto ir kitų institucijų visoje Europos Sąjungoje (ES), tarp jų ir Lietuvoje, atliktas tyrimas rodo, kad didelė dalis europiečių norėtų, kad iš esmės keistųsi ekonominės sistemos ir atsirastų tai, kas vadinama universaliomis bazinėmis pajamomis. Paprastai sakant, vietoje dabartinės pašalpų ir išmokų sistemos tiesiog kiekvienam žmogui duoti po X eurų. Pavyzdžiui, po 200 eurų. Ir tai padėtų spręsti tokias problemas kaip socialinė nelygybė, skurdas ir pan. Taip įsivaizduojama.

    Galbūt šiandieną, krizės akivaizdoje, ir atsiveria galimybių langas įgyvendinti tokius politinius sprendimus. Kita vertus, tai ir langas, kurį mielai atveria politiniai mesijai. Ypač prieš rinkimus. Ir persisvėrę per jį nurodo dėl visko kaltus bei garsiai dalina pažadus likusiems. Juk taip norisi tikėti šviesiu rytojumi. Ir senam, ir jaunam.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

    Temos:
    Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2119)
    Tegai:
    pandemija, Jungtinių Tautų organizacija (JTO), koronavirusas, krizė

    Svarbiausios temos