23:10 2020 Rugpjūčio 14
Tiesioginis eteris
  • USD1.1813
  • RUB86.5850
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    Prezidentas Gitanas Nausėda prašo vyriausybės skirti šešis milijonus eurų dėl karantino patyrusiai nuostolių žiniasklaidai paremti. Kreipdamasis į žmones, Nausėda prašo nelaikyti šios iniciatyvos bandymu papirkti žiniasklaidą prieš Seimo rinkimus. Bet kaip tada kitaip?

    Lietuvos prezidentas ir vėl kiša nosį ne į savo reikalus — į valstybės vidaus politiką, už kurią pagal Konstituciją yra atsakinga valdančioji dauguma Seime ir Vyriausybė. Lietuvos prezidentui pavesta "išorės žaidėjo" funkcija. Jis yra atsakingas už atstovavimą Lietuvai tarptautinėje arenoje ir iš dalies už valstybės saugumą, nes vadovauja Valstybės gynimo tarybai.

    O štai jo flirtavimas su "ketvirtąja valdžia" — žiniasklaida — tai jau pakvipo atviru nepriklausomos spaudos papirkimu. Ypač jei prisiminsime, kad šalis šiuo metu yra priešrinkiminiame laikotarpyje: juk spalį laukia Seimo rinkimai. Ir būtent šiuo metu prezidentas kažkodėl susirūpino dėl žiniasklaidos finansinės padėties.

    "Dalis pajamų, kurias nepriklausomos žiniasklaidos priemonės prarado per pandemijos laikotarpį <...> automatiškai būtų kompensuota. Štai šitas pasiūlymas buvo sugeneruotas (Prezidentūroje — Sputnik), mes jį perdavėme darbo grupei prie Vyriausybės, jai vadovauja Lukas Savickas, ir tikimės, kad šitas pasiūlymas bus tinkamai įvertintas, jo fiskalinė išraiška yra, mūsų skaičiavimais, 6 mln. eurų", — žiniasklaida cituoja Nausėdą.

    Bet jie iškart priduria, kad prezidentas prašo "teisingai suprasti" jo pasiūlymą ir negalvoti, kad tai yra paslėptas bandymas papirkti žurnalistus Seimo rinkimų išvakarėse.

    Bravo, Jūsų Ekscelencija! Ypač sugraudino žodis "nepriklausomos" Lietuvos žiniasklaidos, kurios didžioji dalis, ir tai niekam ne paslaptis, yra globojama vienos politinės jėgos, atžvilgiu.

    Logiškai mąstant, karantinas ir pandemija paveikė spaudą (popieriaus žiniasklaidą), kuriai teko drastiškai sumažinti tiražų skaičių. Juk dėl karantino nukentėjo būtent šis žiniasklaidos segmentas. Spaudos kioskai buvo uždaryti, ir ne visi lietuviai galėjo patekti į didelius prekybos centrus, kuriuose taip pat prekiaujama laikraščiais ir žurnalais. O dar pasklido siaubo istorijos, kad koronavirusas gali būti pernešamas per popierių. Tuo metu kaukių ir dezinfekcinių priemonių dar trūko.

    Televizija, radijas ir elektroninė žiniasklaida griežto karantino laikotarpiu dirbo su dar didesniu krūviu. Jų reitingai, o atitinkamai ir reklamos kainos, smarkiai išaugo. Taigi, keista kalbėti apie didžiulius šio žiniasklaidos segmento nuostolius.

    Taip, pandemijos ir karantino metu potencialūs reklamuotojai — Lietuvos verslas — patyrė didelių nuostolių. Bet jiems, kaip žinote, Vyriausybė ketina kompensuoti išlaidas. Visų pirma, sumažins mokesčių naštą ir išmokės subsidijas. Pavyzdžiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau siūlo remti labiausiai nukentėjusį turizmo sektorių ir apmokėti kas trečią turisto apsistojimo viešbučiuose naktį.

    Bet kokius nuostolius patyrė, pavyzdžiui, žiniasklaidos flagmanas — Lietuvos radijas ir televizija? Juk pajamos iš reklamos yra visai menkos. Valstybė pilnai išlaiko šią Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos reikaliukų demaskuotojų kompaniją. Taigi, atrodo, kad šią žiniasklaidą reikėtų nedelsiant išbraukti iš galimų prezidento siūlomų kompensacijų gavėjų sąrašo. Juk logiška, ar ne? Apskritai būtų įdomu išgirsti iš prezidento ar pamatyti tų pačių "nepriklausomų" žiniasklaidos priemonių, kurios nukentėjo nuo koronaviruso, sąrašą. Beje, verta priminti, kad pagrindiniai Lietuvos leidiniai taip pat gauna dideles dotacijas iš Europos Sąjungos ir nevyriausybinių tarptautinių fondų. Pavyzdžiui, kovai su Rusijos propaganda.

    Taip pat įdomu, ar Lietuvos žiniasklaida rusų kalba gaus iš šio šešių milijonų eurų vertės pyrago, kurio receptą sukūrė prezidento administracija, nors gabalėlį. Jų nėra tiek daug — trys popieriniai savaitraščiai — "Ekspress nedelia", "Obzor" ir "Litovskij kurjer". Pagrindiniai šių laikraščių skaitytojai yra rusakalbiai Lietuvos gyventojai, pensininkai ir pagyvenę žmonės, kurie dėl gyvenimo aplinkybių neišmoko sudėtingos lietuvių kalbos.

    O dar iš šių laikraščių lietuviškas naujienas sužino atvykę iš Ukrainos darbuotojai, kurių Lietuvoje jau yra dešimtys tūkstančių. Dešinieji Lietuvos politikai nepagrįstai šias publikacijas vadina "Kremliaus ruporu". Matyt, todėl reklamos užsakovai apeina šias redakcijas, nes, neduok Dieve, Lietuvos patriotai dar priklijuos jiems "Rusijos agentų" etiketę.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Dar šia tema

    Teismas pareikalavo įrodymų Vyriausybės posėdžio garso įrašo sunaikinimo byloje
    Tegai:
    Gitanas Nausėda, žiniasklaida, Lietuva

    Svarbiausios temos