17:47 2020 Spalio 26
Tiesioginis eteris
  • USD1.1819
  • RUB90.2935
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    Šią savaitę Ministrų kabinetas patvirtino Lietuvos pristatymo užsienyje strategiją artimiausiam dešimtmečiui

    Dokumente nurodyta, kad įgyvendinus strategiją Lietuva 2030-aisiais pasaulyje bus pagaliau atpažįstama. Atpažįstama, strategų manymu, "kaip atvira ir patikima sumanios ekonomikos valstybė, kur talentai prisideda prie globalių problemų sprendimo, o palankios sąlygos šalyje kviečia investuoti, kurti ir kaupti patirtis natūralios gamtos aplinkoje".

    Strategijos sumanytojų teigimu, nuo šiol Lietuvos institucijoms nebereikės svarstyti, kaip Lietuvą pasauliui pristatyti. Strategijoje išgrynintos ir keturios Lietuvos visuomenės vertybės: laisvė kurti, tobulėjimas, veržlumas ir ryšys su gamta. Šios vertybės ir Lietuvos valstybei svarbios sritys susietos į bendrą pozicionavimą — "Open for Co-creation" (Atviri kurti kartu).

    Tai ne pirmoji nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų Lietuvos pristatymo užsienyje strategija. Būta ir anksčiau vizijų, misijų, šūkių bei Lietuvos "prekių ženklų". Buvo pristeigta įvairių Lietuvos įvaizdžio komisijų ir strateginių tarybų bei tarnybų. Pačioje vyriausybėje ir prie vyriausybės. Dar nesuskaičiuojama daugybė įvaizdžio patarėjų iš užsienio konsultavo, kaip Lietuva turi atrodyti pasauliui. Ne už dyką, žinoma. Už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus. Ir nemažus.

    Kuriant šią įvaizdžio strategiją rekomendacinio pobūdžio pastabas teikė Lietuvos įvaizdžio strateginė taryba, kurios nariai yra verslo, komunikacijos asociacijų, ministerijų ir kitų institucijų atstovai.

    Lietuvos Respublikos Vyriausybės komisija — Lietuvos įvaizdžio strateginė taryba (toliau — Strateginė taryba) Vyriausybės nutarimu buvo sudaryta 2019 m. sausio 9 d. Strateginės tarybos personalinę sudėtį tvirtino pats Ministras Pirmininkas. Strateginė taryba prireikus gali pasitelkti nepriklausomų ekspertų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei kitų organizacijų atstovų.

    Ir pasitelkė. Tradiciškai.

    Šį kartą strategiją Vyriausybės užsakymu rengė ūkio subjektų grupė — UAB "New Agency", UAB "Synthesis Consulting Group", MB "Blue Oceans PR" ir UAB "SuperYou". Prie strategijos, pasak Vyriausybės atstovų, dirbo vienas garsiausių prekės ženklų metodologijos, reitingų sudarytojas Simon'as Anholt'as, Estijos rinkodaros ekspertė Eva Kristiina Ponomarjov.

    Anot Vyriausybės vicekanclerio Luko Savicko, Lietuva įvaizdžiui kasmet skiria apie 4,5 mln. eurų. Pono Savicko teigimu, šioje strategijoje papildomų investicijų nenumatyta, o pats strategijos parengimas kainavo tik apie 160 tūkst. eurų.

    Strategijos įgyvendinimą koordinuos Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupė. Yra ir tokia. Be to, artimiausiu metu planuojama skelbti dar ir vizualinio identiteto konkursą. Taigi, Lietuvos įvaizdis pabrangs. Kiek? Niekas nežino. Tačiau jau dabar siūloma sukurti Lietuvos prekės ženklo vaizdą ir jį imti intensyviai naudoti per pristatymus, dokumentų blankuose, stenduose, brošiūrose, bukletuose, ant dovanų maišelių, plakatų, vizitinių kortelių ir pan.

    Strategijoje rekomenduojama atnaujinti internetinę svetainę lietuva.lt ir ją paversti pagrindiniu įvaizdžio kanalu, kur sistemiškai būtų teikiama svarbiausia informacija apie Lietuvą.

    Svetainė lietuva.lt, tai kitos, dabar jau buvusios Lietuvos įvaizdžio kūrimo kampanijos pavadintos #LietuvosDNR, palikimas.

    Primintina, kad dar 2018 metų birželio 25 dieną vykusiame Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio vadovaujamame Vyriausybės Strateginių projektų portfelio komisijos posėdyje buvo patvirtintas šalies pristatymo užsienyje koordinatorius — Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio skyrius. Pagrindinė skyriaus funkcija — Lietuvos įvaizdžio koordinavimas užsienyje. Skyriuje tuo metu dirbo keturi specialistai. Šiandieną darbuojasi jau septyni.

    Vilnius
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Tada, prieš dvejus metus, Vyriausybės kanceliarija iš įmonės "Videvita Vilnius" už 10 tūkst. eurų ir pirko kūrybinės #LietuvosDNR idėjos sukūrimą, komunikacijos plano parengimą bei vaizdo ir garso klipus.

    Internetas ar baletas? O gal lazeriai? Kaip Lietuvą pristatysime pasauliui? Šie ir kiti kampanijos "Lietuvos DNR" klausimai kvietė visuomenę diskutuoti apie šalies pristatymo kryptis. Lietuvos piliečiai buvo skatinami pareikšti savo nuomonę, siūlyti savo idėjas socialiniuose tinkluose naudojant grotažymes #LietuvosDNR.

    Tačiau tradiciškai entuziazmas greitai išblėso.

    Dabar šalies žinomumui gerinti vėl raginama kiek įmanoma išnaudoti socialinius tinklus, rengti pranešimus spaudai adresuojant jas tikslinėms žiniasklaidos priemonėms, rengti žurnalistų turus į Lietuvą, priėmimus jiems ambasadose, dalyvauti tarptautiniuose renginiuose. Nieko originalaus. Rutina.

    Vis dėlto strategijoje rekomenduojama svarstyti ir naujo darinio — savotiškos idėjų kalvės — kūrimą, kuris jungtų išorinius įvaizdžio ir ekonomikos sektorių ekspertus bei institucijų atstovus. Jis turėtų siūlyti, rekomenduoti ir įgyvendinti simbolinius veiksmus bei įvaizdžio programas. Bet tai kol kas tik žodžiai strategijos tekste.

    Strategijos kūrėjai pripažįsta — bendras Lietuvos žinomumas pasaulyje yra mažas.

    Žinomumo ir reputacijos tyrimas parodė, kad apie Lietuvą žino daugiau nei tik pavadinimą ir geografinę vietą 28 proc. kokybiškai tirtų užsienio šalių gyventojų.

    Kokybinis tyrimas atskleidė, kad Lietuvai ekonomiškai ir geopolitiškai svarbiose šalyse jos žinomumas nesiekia vidurkio: 7 proc. respondentų Lietuvą žino Prancūzijoje, 20 proc. — Jungtinėje Karalystėje ir 25 proc. — Vokietijoje. Už Europos ribų Lietuvos žinomumas irgi žemas, geriausias rezultatas Izraelyje — 26 proc. respondentų žinojo Lietuvą.

    Beje, Vyriausybė šiems tyrimams atseikėjo daugiau kaip ketvirtį milijono eurų. Už 264,3 tūkst. eurų tyrimus atliko "KOG institutas", bendrovė "Norstat LT" bei viešoji įstaiga "Socialinių inovacijų institutas".

    Mažas šalies žinomumas užsienyje, iš to kylantys stereotipai ir neigiami vertinimai trukdo Lietuvai gražiai atrodyti, būti patraukliai. Todėl, nors yra įvairių valdžios institucijų, atsakingų už Lietuvos įvaizdį, Lietuvą pristato kaip kas gali, kaip kas moka savanoriškai bei savarankiškai. Ir susilaukia dėmesio bei pripažinimo.

    Vilnius praėjusiais metais net gavo turizmo "Oskarą" už "Europos G taško" reklaminę kampaniją.

    Vilniaus turizmo rinkodaros kampanija "Vilnius — the G-spot of Europe" (liet. "Vilnius — Europos G taškas") buvo pripažinta geriausia Londone vykusiuose prestižiniuose tarptautiniuose turizmo apdovanojimuose "International Travel & Tourism Awards". Tada geriausių miestų rinkodaros kampanijų kategorijoje Vilnius aplenkė Las Vegasą, Liverpulį ir Dalasą.

    "Vilnius — the G—spot of Europe" atkreipė pasaulio žiniasklaidos dėmesį į Lietuvos sostinę ir paskatino kalbėti ne tik apie pačią reklamą, bet ir apie Vilnių kaip kelionių kryptį. Vilnius atsirado solidžiausių Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir kitų šalių leidinių puslapiuose, net milijonus gerbėjų visame pasaulyje turinčio JAV komiko John'o Oliver'io laidoje.

    Šią kampaniją kūrė reklamos mokykloje "Atomic Garden" mokęsi vilniečiai Jurgis Ramanauskas, Skaistė Kaurynaitė ir Ugnius Mikšta.

    Pasak Ramanausko, niekas nežino, kur Vilnius iš tikrųjų yra, bet kai tik sužino ir atvažiuoja, visi būna labai patenkinti ir pamilsta miestą. Įžvalga ir kilo iš pokalbių su užsieniečiais. "Taigi, kai supratome, kad yra vieta, kurios niekas nežino, bet kai ją atranda, visi būna labai patenkinti, tai g-taško analogija pasisiūlo lyg savaime", — pasakojo vienas kampanijos kūrėjų Jurgis Ramanauskas.

    Nors ši kampanija sukėlė daugybę prieštaringų diskusijų, ji mokesčių mokėtojams nekainavo nė cento. Ir buvo įgyvendinta be Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio skyriaus, Lietuvos įvaizdžio strateginės tarybos, be kitų mokesčių mokėtojų išlaikomų institucijų pagalbos.

    Dažnas lietuvis užsienyje yra susidūręs su klausimu: "Kas ta Lietuva?"

    Egzotiškiausius pasaulio kampelius aplankęs keliautojas Jokūbas Laukaitis sumanė, kaip į šį klausimą atsakyti greitai ir efektyviai. Atsakyti taip, kad visi ne tik žinotų, kas yra Lietuva, bet ir norėtų ją aplankyti.

    Prieš dvejus metus jis tą ir padarė — sukūrė filmuką, kuriame parodyta visa tiesa apie Lietuvą. Filmuką Jokūbas Laukaitis kūrė savo lėšomis ir taip pat be valdiškos Lietuvos įvaizdžio strategijos. Šiandien filmukas peržiūrėtas 1 230 661 kartą.

    Kiek dar kartų ir už kiek mokesčių mokėtojų pinigų bus dar sukurta Lietuvos pristatymo užsienyje strategijų, težinoma tik patiems tų pinigų valdytojams. Tačiau akivaizdu, kad nevyriausybinės iniciatyvos iki šiol buvo nepalyginamai efektyvesnės.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Tegai:
    įvaizdis, Lietuva

    Svarbiausios temos