21:30 2020 Gruodžio 03
Tiesioginis eteris
  • USD1.2151
  • RUB90.8441
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    Šimtai metrų uolėto grunto, galimybė atlaikyti tiesioginį branduolinį smūgį ir atominiai povandeniniai laivai su raketiniais ginklais — JAV karinis jūrų laivynas ketina atgaivinti Olavsverno požeminę karinę jūrų bazę Norvegijoje, likusią iš Šaltojo karo laikų

    Keli žvalgybiniai povandeniniai laivai "Seawolf" iš čia patruliuos ir stebės Šiaurės laivyno laivus. Apie vieną labiausiai saugomų NATO objektų — RIA Novosti autoriaus Nikolajaus Protopopovo medžiagoje.

    Miestas uoloje

    Aktyvi karinė veikla Olavsverno bazėje nutrūko 2000-ųjų metų pradžioje, galiausiai objektas buvo įšaldytas 2009 metais. Tačiau neseniai amerikiečiai nusprendė vėl perkelti čia branduolinius povandeninius laivus: kaip sakoma Vakaruose, dėl Rusijos sustiprėjimo Arktyje.

    Povandeninis laivas
    © Sputnik / Министерство обороны РФ

    Į Olavsverno bazę bus perkelti visi "Seawolf" klasės povandeniniai laivai. Rugpjūtį vienas iš jų jau atliko bandomąjį kelią į Norvegiją iš Bangoro karinės jūrų bazės (Vašingtono valstija) į Trumsę, Norvegiją. Amerikiečiai šį uostą naudoja tarpiniams branduolinių povandeninių laivų sustojimams: jie papildo maisto atsargas ir vykdo remontus.

    "Seawolf" klasės atominis povandeninis laivas yra vienas labiausiai įslaptintų povandeninių laivų Jungtinėse Valstijose. Jie buvo sukurti devintajame dešimtmetyje specialiai operacijoms rajonuose, kuriuos visiškai kontroliuoja priešas. "Jūros vilkai" pasirodė itin tylūs ir slapti. Laive — galingi priešlaiviniai ginklai. Taigi, vienas povandeninis laivas gabena penkiasdešimt sparnuotųjų raketų "Tomahawk" arba "Garpun" arba tiek pat priešlaivinių torpedų. Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje amerikiečiai planavo pagaminti apie 30 tokių povandeninių laivų, tačiau persigalvojo — po TSRS žlugimo ir Varšuvos pakto organizacijos likvidavimo. Taigi, JAV karinis jūrų laivynas gavo tik tris povandeninius laivus.

    База подводных лодок Олавсверн в Тромсе
    © AFP 2020 / Bjornbakk, Jan-Morten
    Olavsverno povandeninių laivų bazė Trumsėje

    Olavsverno jūrų bazė buvo pastatyta dar 1960 metais. Ji yra įsikūrusi vos už 350 kilometrų nuo sienos su Rusija, netoli Šiaurės laivyno povandeninių laivų patruliavimo maršrutų. Šaltojo karo metais amerikiečiai ir jų sąjungininkai bazėje laikė povandeninių laivų pajėgas, atsakingas už Arkties vandenyno akvatoriją. NATO povandeninių laivų įgulos bet kuriuo metu buvo pasirengusios blokuoti Šiaurės laivyno išėjimą į Norvegijos jūrą ir toliau į Šiaurės Atlantą.

    Didžiulis požeminis kompleksas yra iškaltas uolose ir apsaugotas 300 metrų storio uolienų sluoksniu. Daugiau nei 25 tūkstančių kvadratinių metrų plote yra sandėliai, šaudmenų saugyklos, remonto krantinės. Tunelių projektavimui ir statybai, taip pat objekto aprūpinimui modernia įranga buvo išleista daugiau nei 500 mln. dolerių. Tuo tarpu pirmasis pasaulyje atominiu kuru varomas lėktuvnešis "USS Enterprise", pradėtas eksploatuti 1961 metais, kainavo apie 450 mln.

    Подводная лодка типа Seawolf
    "Seawolf" klasės povandeninis laivas

    Arčiau Arkties

    Buvusio Šiaurės laivyno vado admirolo Viačeslavo Popovo nuomone, atnaujinta Olavsverno bazė taps dar viena rimta grėsme Rusijai iš NATO pusės.

    "Seawolf" yra gerai pritaikyti plaukti po ledu, — interviu RIA Novosti pasakė admirolas. — Amerikiečiai tikisi priartinti jų bazavimosi vietą prie veikimo zonų, stengiasi vis labiau priartėti prie mūsų sienų ir prie Arkties, kur šiandien mes pirmaujame dėl atominių ledlaužių. Žinoma, Šiaurės laivynui teks kontroliuoti Olavsverną — visos reikalingos pajėgos ir priemonės tam yra".

    Tačiau, kaip pabrėžia ekspertai, amerikiečiams gali kilti sunkumų, nes teisiškai bazė dabar priklauso privačiam asmeniui. 2000 metų pabaigoje Vakarų analitikai pamanė, kad Rusijos laivynas nebekelia grėsmės NATO, o Olavsverno išlaikymas per brangus. Ir Norvegijos vyriausybė pateikė bazę aukcione.

    2011 metais Olavsverną už 4,5 milijono dolerių nusipirko norvegų verslininkas. Jis išnuomojo kompleksą, taip pat Rusijos įmonėms. Čia periodiškai atkeliaudavo mokslo ir tyrimų laivai "Akademik Nemčinov" ir "Akademik Šackij". Po sandėrio daugelis Norvegijos karo vadų sukritikavo šalies vadovybę. Viceadmirolas Einaras Skorgenas objekto pardavimą pavadino "gryna beprotybe".

    "Mes atėmėme iš savęs svarbiausią placdarmą ir privertėme povandeninius laivus nukeliauti šimtus papildomų mylių. Barenco jūroje turime bendrą sieną su Rusija. Akivaizdu, kad mūsų karinis jūrų laivynas turėtų būti dislokuotas Arkties jūrų bazėje", — pareiškė Skorgenas.

    Эсминцы ВМС США Портер, Дональд Кук и Франклин Рузвельт и британский фрегат Кент во время учений в Баренцевом море, 5 мая 2020
    JAV karinio jūrų laivyno eskadriniai minininkai "Porter", |Donald Kuk" ir "Franklin Ruzvelt" bei Didžiosios Britanijos fregata "Kent" per pratybas Barenco jūroje. 2020 m. gegužės 5 d.

    Dvigubi standartai

    Po dešimties metų NATO suprato savo suklydimą. Norvegijos televizijos kanalo "NRK" duomenimis, aukšto rango Pentagono pareigūnai per pastarąsias savaites keletą kartų lankėsi Olavsverne. O Norvegijos gynybos ministerija patvirtino susitarimą, leidžiantį šalies, JAV ir NATO sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms vėl naudoti bazę pagal paskirtį.

    "Norvegijos vadovybė elgiasi nedraugiškai Rusijos atžvilgiu, nors visai neseniai jie su mumis pasirašė susitarimą dėl ribų Barenco jūroje nustatymo, — sako visos Rusijos laivyno paramos judėjimo pirmininkas, I rango kapitonas Michailas Nenaševas. — Mes tai padarėme remdamiesi geros kaimynystės ir bendradarbiavimo plėtros regione politika, tikėdamiesi, kad Norvegija elgsis atitinkamai. Tačiau Vašingtono "regioninio komiteto" vyresniųjų bendražygių siūlymu Norvegija, priešingai, didina agresijos Rusijai lygį Šiaurės Atlante ir Arkties vandenyne".

    Kita vertus, pasak eksperto, kariniu požiūriu Olavsvernas labai nežymiai sustiprins JAV ir NATO pozicijas šiaurinėse platumose, nes bazės koordinatės ir galimybės jau seniai niekam nėra paslaptis. Grėsmės metu ją galima greitai užblokuoti minomis, naudojant povandeninius laivus, orlaivius ar negyvenamus povandeninius aparatus.

    Всплытие американской атомной подводной лодки Toledo в Арктике
    Amerikos branduolinio povandeninio laivo"Toledo" kilimas į vandens paviršių Arktyje

    Požeminiai labirintai

    Olavsverno požeminė bazė nėra unikali. Šaltojo karo metu buvo pastatyta dešimtys panašių įrenginių. Didžiausią bunkerį švedai pastatė praėjusio amžiaus viduryje. Muskio jūrų bazė buvo iškalta granito uoloje, kuri iš esmės yra atskira sala Stokholmo salyno pietuose. Buvo įrengti trys dokai laivams ir povandeniniams laivams priimti, kareivinės, remonto gamykla, sandėliai ir ligoninė.

    Bazėje nuo masinio raketų smūgio ar net branduolinio bombardavimo gali pasislėpti iki tūkstančio karių. Iš žemyno į objektą veda trijų kilometrų tunelis po jūros dugnu. 2000-aisiais bazė buvo užkonservuota, tačiau 2019 metais buvo pranešta, kad Švedijos karinis jūrų laivynas ten perkėlė savo būstinę. Ten ketinama dislokuoti apie šimtą karių ir penkias "Visby" klasės korvetes.

    Kalbant apie Rusiją, didžiausia išslaptinta požeminė bazė yra Kryme. Tavroso kalne, šalia Balaklavos įlankos, vienu metu yra paslėpti du objektai: sausasis dokas prieglobsčiui ir remontui ir sandėlis branduolinėms kovinėms galvutėms ir raketoms laikyti.

    Branduolinio karo atveju po žeme galėtų patogiai gyventi mėnesį trys tūkstančiai žmonių — kuro, maisto ir vandens atsargos nuolat atnaujinamos.

    Po TSRS žlugimo bazė atiteko Ukrainai. Ji, kaip ir daugelis kitų objektų, buvo apleista ir apiplėšta, spalvotųjų metalų "medžiotojai" pavogė įrangą. 2000-aisiais Balaklavoje buvo atvertas muziejus: turistams rodoma požeminė remonto gamyklos dalis, arsenalas, prieplauka ir keli pastatai.

    Pasak ekspertų, prireikus bazę galima atnaujinti ir pradėti eksploatuoti, tačiau ji negali priimti šiuolaikinių povandeninių laivų dėl jų dydžio.

    Сохранившиеся коммуникации в подземном канале объекта 825 ГТС в Балаклаве
    © Sputnik / Андрей Станавов
    Išlikusios komunikacijos požeminiame kanale Balaklavoje
    Tegai:
    ginklai, povandeninis laivas, Rusija, Norvegija, JAV

    Svarbiausios temos