05:17 2020 Lapkričio 28
Tiesioginis eteris
  • USD1.1922
  • RUB90.9894
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (279)

    Priešrinkiminis maratonas Lietuvoje baigėsi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pergale. Konservatoriai gavo daugiau nei trečdalį mandatų naujajame Seime, o tai reiškia, kad visi pagrindiniai vyriausybės portfeliai atiteks jiems

    2020 metų Lietuvos Seimo rinkimai dar kartą patvirtino, kad lietuviai tiki stebuklais. Jie nemėgsta jokios valdžios ir yra pasirengę ją keisti kas ketverius metus. Nė viena politinė jėga XXI amžiuje nesugebėjo išlaikyti valdžios Lietuvoje dvi kadencijas iš eilės. Nuo 2000 iki 2016 metų socialdemokratai pakaitomis dalijosi valdžia su konservatoriais. Dviejų partijų valdžios tandemą prieš ketverius metus nutraukė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

    Tada lietuviai patvirtino dar vieną dėsningumą — tikėjimą, kad ateis naujas, anksčiau nežinomas dėdė, ir nusišypsos laimė. 2004 metais tokiais "dėdėmis ir tetomis" tapo praktiškai prieš metus iki rinkimų susikūrusi Darbo partija. Ją subūrė Viktoras Uspaskichas iš vidutinio lygio verslininkų. Ir per pirmuosius rinkimus partija pergalingai pateko į Seimą ir valdančiąją koaliciją.

    Po ketverių metų "darbiečių" sėkmę pakartojo Arūno Valinsko vadovaujami pramogų pasaulio atstovai — Tautinio atgimimo partija. Jie, kaip ir Darbo partija, atsirado nuo nulio ir taip pat pateko į valdančiąją koaliciją bei gavo ministrų portfelius.

    2012 metais Seime pasirodė prieš pat rinkimus sukurta "Drąsos kelio" frakcija, kuriai vadovavo buvusi teisėja Neringa Venckienė. Bandydama apsaugoti mažametę dukterėčią, ji įsitraukė į "pedofilų skandalą", sukrėtusį visą šalį teisėjo ir jos brolio Drąsiaus Kedžio nužudymais.

    O šiais metais tokiu "velniu iš tabakinės" tapo Laisvės partija, sukurta susiskaidžius liberalų judėjimui Lietuvoje. Ši partija pasisako už itin liberalias "visiškos laisvės" pažiūras — nuo lengvųjų narkotikų legalizavimo iki LGBT vertybių įvedimo į kasdienį lietuvių gyvenimą. Pirmą kartą kalbant parlamento lygiu, Laisvės partijos rezultatą galima laikyti puikiu. Jie gavo 11 mandatų ir jau pareiškė, kad yra pasirengę pamiršti praeities nuoskaudas ir nesutarimus su "Liberalų sąjūdžiu" ir patekti į valdančiąją koaliciją, kuriai vadovauja konservatoriai.

    Kas laukia Lietuvos gyventojų ir kaimynų atėjus liberalių konservatorių valdžiai, "Sputnik Lietuva" jau bandė nuspėti anksčiau skelbtuose straipsniuose. O dabar prognozės tampa realybe. Paprastų lietuvių laukia socialinės apsaugos lygio sumažėjimas stambaus ir vidutinio verslo naudai.

    O konservatoriams tenka "sunki" užduotis — įsisavinti milijardus dolerių, kuriuos Europos Sąjunga skyrė Lietuvai kovai su koronavirusu. Būsimoji ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė jau pareiškė, kad visų pirma jos vyriausybė radikaliai peržiūrės visą kovos su pavojingu virusu tvarką, kurią sukūrė "valstiečių" vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaujama Aurelijaus Verygos.

    Голосование во втором туре выборов в Сейм Литвы
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    "Pirmiausia, turbūt, reikia keisti patį valdymo būdą, mūsų vertinimu, ir tą ne kartą esame sakę, kad pirmiausia turėtų būti labai aišku, kas su kuo kalbasi, apie ką ir kaip yra priimami sprendimai. To, ko šiandien labiausiai pasigendame — pasigendame ir skaidrumo, ir aiškumo, kas pataria, ar išvis pataria, kodėl vienus ar kitus patarimus Vyriausybė pasirenka ir kieno žodis šioje situacijoje lemiamas", — teigė Šimonytė.

    Kalbant apie Lietuvos užsienio politiką, ji nesikeis. Santykiai su rytinėmis kaimynėmis Baltarusija ir Rusija gali būti visiškai nutraukti. Pasak konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio, bus dedamos visos pastangos sustiprinti paramą Baltarusijos opozicijai, kuriai vadovauja Svetlana Tichanovskaja, esanti Lietuvoje.

    Užsienio politika, kaip nurodė Landsbergis, toliau bus grindžiama tokiais pat principais, kaip iki šiol: strateginė partnerystė su kaimyninėmis šalimis, transatlantinėje erdvėje. Labiau esą galima akcentuoti partnerystę su Vokietija. Pasak TS-LKD pirmininko, iššūkių užsienio politikoje yra. Turėtų stiprėti dėmesys Baltarusijos opozicijai. Taip pat reikia nepamiršti iššūkių Europos Sąjungos pietuose — esą tai ir Lietuvos iššūkiai, nors ir yra toli nuo mūsų.

    Tuo tarpu santykiai su Lenkija gali rimtai pablogėti. Tai pasakytina ir apie naujausią skandalą dėl Lietuvos lenkų persekiojimo per rinkimus. Taip pat verta priminti, kad ankstesnis santykių su Varšuva "įšaldymas" įvyko kaip tik tuomet, kai valdė konservatoriai, kuriems vadovavo Andrius Kubilius (2008–2012 metais). Būtent konservatoriai per visą šiuolaikinę Lietuvos istoriją buvo tautinių mažumų teisių ribojimo kurstytojai, pradedant lenkų ir rusų mokyklų skaičiaus mažinimu ir baigiant visišku atsisakymu Lietuvoje laikytis Europos regioninių ir mažumų kalbų chartijoje garantuotų teisių.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Temos:
    Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (279)
    Tegai:
    konservatoriai, rinkimai, Lietuva

    Svarbiausios temos