22:39 2020 Gruodžio 01
Tiesioginis eteris
  • USD1.1968
  • RUB90.7837
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (279)

    Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino galutinius Seimo rinkimų rezultatus — jokių esminių pažeidimų rinkimuose nebuvo

    Sprendimas dėl 2020 metų spalio 11 dienos Seimo rinkimų galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo buvo priimtas spalio 31 dieną vykusio VRK posėdžio metu. Demokratijos šventė įvyko!

    Spalio 31 dieną Lietuvoje buvo švenčiamas Helovinas. Heloviną į Lietuvą atpūtė "modernūs" europietiški ir amerikietiški vėjai. Vieniems tai suteikia džiaugsmo ir pelno, kitiems vis dar kelia pasipiktinimą.

    Viena nesiliaujančių diskusijų sritis — šventės. Reikia mums užjūrių tradicijų ar ne? Spręsti Jums. Bet nusprendžia ir už Jus.

    Helovinas iš miražų pasaulio. Miražai parodo mums labai ryškų iliuzijų pasaulio žaismą. Gali parodyti. Tačiau galime ir nepamatyti.

    Kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas iš Jungtinių Amerikos Valstijų Valdas Adamkus teigia esąs įsitikinęs, kad su dešiniųjų suformuota valdžia dabartiniam šalies vadovui Gitanui Nausėdai bus kur kas paprasčiau dirbti. Pasak Adamkaus, prezidentas G. Nausėda gali tik džiaugtis, kad turės progą įgyvendinti savo idėjas ir pažiūras.

    "Nemanau, kad prieš tai buvusi kairioji pusė buvo labai palanki prezidento išreikštoms mintims", — žiniasklaidai teigė Adamkus.

    Prezidentas Adamkus neslepia pasitenkinimo, kad dešiniosios partijos į valdžią ateina tuomet, kai, pasak jo, Lietuva jau kuris laikas neišlipa iš politinės duobės. Ypač, pabrėžia Adamkus, džiugina ir optimistiškai nuteikia liberalų pasiekti rezultatai.

    Prezidentui Adamkui atrodo, kad prezidentas Nausėda gali tikrai džiaugtis, jog jis turi progą įgyvendinti savo "Gerovės valstybės" idėjas ir savo pažiūras Lietuvos gyvenime.

    Pats Valdas Adamkus 1997-aisiais buvo susidūręs su kliūtimis, kai panoro siekti šalies vadovo posto. Konstitucijoje nurodyta, kad Respublikos Prezidentu gali būti renkamas "Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje". Adamkus tuos "pastaruosius trejus metus" negyveno Lietuvoje. Todėl jam buvo užkirstas kelias dalyvauti rinkimuose.

    Kilus ginčui, leisti ar neleisti Adamkui dalyvauti rinkimuose, buvo kreiptasi į teismą. Bylą išnagrinėjusi teisėja priėmė tuometiniam JAV aplinkosaugininkui palankų sprendimą — Adamkus gali kandidatuoti į prezidentus. Mat jis buvo priregistruotas Šiauliuose.

    Tačiau čia "gyveno" tik jo šlepetės. Todėl ši garsioji istorija ir buvo praminta Adamkaus šlepečių byla.

    Toks tada buvo Valdo Adamkaus gyvenimo Lietuvoje miražas.

    Sakoma, kad iš netiesos teisingumas neatsiranda. Iliuzija. Dar ir kaip atsiranda. Demokratijos šventę Valdas Adamkus iš Amerikos Lietuvoje šventė du kartus. Du kartus buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Netikit? Pagooglinkit!

    "Šie rinkimai — tai geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai tokiu sudėtingu laikotarpiu", — tarė kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

    "Balsavome už ateitį, o kiršinimo, melo, kerštavimo, draudimų politika paliekama praeityje", — Grybauskaitė pareiškė savo Facebook'o draugams ir sekėjams.

    Prezidentė sako besitikinti naujos politinės kultūros, bendradarbiavimo ir kitos nuomonės girdėjimo. "Ir, be abejo, daugiau padorumo", — savo gerbėjams akcentavo Dalia Grybauskaitė.

    Balsavimas Seimo rinkimuose yra slaptas. Tačiau nereikia turėti iliuzijų, už ką slaptai balsavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vieša paslaptis ir jos pačios biografija. Kuri per visa dviejų kadencijų laikotarpį buvo kaip miražas.

    Grybauskaitė savo politinę karjerą pradėjo Leningrado Ždanovo universitete. Po to gilino savo studijas Maskvos visuomenės mokslų akademijoje prie TSKP CK, kuri rengė "aukščiausios prabos" komunistinius ideologus. Nuo 1983 metų septyneris metus iki 1990 metų birželio mėnesio būsimoji Lietuvos prezidentė dėstė Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje prie LKP CK.

    Nežinia kodėl, bet oficialioje prezidentės biografijoje nėra nurodyta, kada D. Grybauskaitė įstojo į TSKP ir kada iš jos išstojo. Grybauskaitė į SSKP įstojo 1979 ir išbuvo komunistų partijoje iki 1991 metų.

    Kodėl Grybauskaitė Lietuvai paskelbus nepriklausomybę liko dėstytojauti Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje iki 1990-ųjų birželio? O gal tai tik miražas...  

    Ponia Grybauskaitė niekada nebuvo už progresinius mokesčius. Ponia Grybauskaitė niekada nebuvo už socialiai atsakingą ekonominę politiką. Iš jos lūpų negirdėjome, kaip mažinti skurdą Lietuvoje ir ką daryti, kad socialiniai skirtumai, esantys didžiausi Europos Sąjungoje, būtų sumažinti.

    Prezidentei Grybauskaitei buvo artimesnė šoko terapija: "Kas sugebės, tas praturtės, kam lemta nuskęsti skurde, tas tegul skęsta". Lietuva jai valdant pagarsėjo didžiule emigracija ir socialine nelygybe. O gal mums tik vaidenosi?

    Buvusius prezidentus nudžiugino Seimo rinkimų rezultatai. Buvusiųjų prezidentų džiugesys padrąsino esamą prezidentą Gitaną Nausėdą. Jo Ekscelencija vėl prabilo apie "Gerovės valstybę". Facebook'e.

    Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda: "Esu pažadėjęs, kad sieksiu visų Lietuvos žmonių gerovės, — ir šio pažado laikausi. Brandi gerovės valstybė man yra svarbiausias neužbaigtas Nepriklausomybės laikotarpio darbas.

    Gerovės Lietuva turi būti stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi šalis. O joje svarbiausi žmonės, kurie ne tik remiasi pasitikėjimo kultūra, bet ir patys ją kuria.

    Tikiu, kad tik stabilioje ir saugioje aplinkoje, kurią gali užtikrinti stipri valstybė, geriausiai atsiskleis visų Lietuvos žmonių gebėjimai. Įvairias visuomenės gyvenimo sritis persmelkiantis teisingumo jausmas turi auginti piliečių pasitikėjimą vieni kitais ir savo valstybe. Nuo švarios aplinkos ir išsaugotos biologinės įvairovės priklauso ne tik mūsų, bet ir ateinančių kartų gerovė. Proveržis inovacijų srityse būtinas, siekiant, kad Lietuvoje sparčiau augtų gyvenimo lygis.

    Nespręsdami socialinės ir regioninės atskirties problemų, nesuteikę visiems Lietuvos žmonėms vienodų galimybių naudotis kokybiškomis viešosiomis paslaugomis, negalėsime kalbėti apie gerovę. Todėl ypatingą dėmesį turime skirti skurdo mažinimui, švietimo ir sveikatos sritims.

    Gerovę galime sukurti tik visi kartu, tad pilietiškumo, aktyvaus Lietuvos žmonių dalyvavimo valstybės gyvenime skatinimą laikau vienu svarbiausių savo veiklos prioritetų.

    Kuo nuoširdžiau vieningomis pastangomis rūpinsimės vieni kitais, tuo greičiau pasieksime valstybės brandą. Kviečiu saugoti tai, kas jau sukurta, ir kartu kantriai auginti Gerovės Lietuvą!"

    Gerovės Lietuva – virtualiai
    Screenshot
    Gerovės Lietuva — virtualiai

    Šis Jo Ekscelencijos pranešimas spaudai labiausiai ir tinka pranešti virtualioje erdvėje. Tokioje ne visai tikroje. Gerovės Lietuva — virtualioje tikrovėje. Gerovės Lietuva vis labiau tampa miražu — besimptome gerovės valstybe.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Temos:
    Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (279)

    Dar šia tema

    Pasitikėjimo paradoksai. Kaip sudėlioti postus naujoje valdžioje ir Landsbergių neužgauti?
    Landsbergių klano triumfas. Kaip nauji partneriai padės TS-LKD grįžti į valdžią?
    Lietuvos valdančiosios partijos lyderis priminė, ką pavyko pasiekti per ketverius metus
    Pranckietis siūlo, kad Seimas posėdžiautų nuotoliniu būdu
    Tegai:
    Gitanas Nausėda, Seimo rinkimai

    Svarbiausios temos