11:45 2020 Lapkričio 29
Tiesioginis eteris
  • USD1.1922
  • RUB90.9894
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    Per pastaruosius du dešimtmečius visos į valdžią pretendavusios partijos patyrė susiskaldymą. Dabar atėjo eilė mažai, bet monolitinei LLRA-KŠS, kuri pradėjo stiprėti dirbdama valdančiojoje koalicijoje su LVŽS

    Po garsių grasinimų "nužudyti po vieną per metus", nukreiptų prieš lenkus iš "Tomaševskio komandos" iš šoumeno, buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko lūpų, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nusprendė stoti krūtine gindamas Lietuvos lenkus. Tačiau tik tuos, kurie jau seniai nekenčia LLRA-KŠS lyderio Valdemaro Tomaševskio ir nuolat bando suskaldyti ne tik partiją, bet ir jos politinę bendruomenę su rusais iš Rusų aljanso.

    Skaldyk ir valdyk

    Frazę "Skaldyk ir valdyk" pirmą kartą Makedonijos valdovas Filipas II, Aleksandro Makedoniečio tėvas, ištarė ketvirtame amžiuje prieš Kristų. Pilypas daugelį amžių nustatė valstybės valdžios formavimo principą, o įvairių valstybių vyriausybės, susidedančios iš nevienalyčių dalių, kurios dabar vadinamos tautinėmis mažumomis, dažnai to griebsis. Pagal šį principą geriausias tokios valstybės valdymo būdas yra priešiškumo kurstymas ir naudojimas tarp jos dalių, gyventojų sluoksnių.

    Šiuolaikinėje Lietuvoje šis principas plačiai naudojamas priešpastatant TSRS ideologijai, kur visos tautos gyveno "broliškoje tautų šeimoje". Dvasinis konservatorių lyderis Vytautas Landsbergis yra "skaldyk ir valdyk" principo meistras. Dar "Sąjūdžio" aušros metu, pasitelkdamas slaptas intrigas prieš organizatorius, Vytautas Landsbergis sugebėjo užgrobti ne tik šios organizacijos valdžią, bet vėliau tapti Aukščiausiosios Tarybos pirmininku tapus nepriklausomos Lietuvos "pirmuoju de facto lyderiu".

    Slaptų intrigų meistrai

    Per 30 šiuolaikinės istorijos metų visos politinės partijos išgyveno skilimo laikotarpius. Ir tik viena partija buvo sustiprinta ir patobulinta. Tai yra Vytauto Landsbergio kūdikis — Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

    Pažymėtina, kad skilimai vyko partijose, kurios sparčiai rinko reitingus tarp rinkėjų ir buvo pasirengusios nustumti konservatorius nuo politinio Olimpo. Pakanka prisiminti žaibišką Liberalų sąjūdžio kilimą 2016-ųjų rinkimų išvakarėse. Ir staiga už kyšį pagautas partijos lyderis Eligijus Masiulis. Todėl politinėje arenoje pasirodė "švari" Laisvės partija, kuriai vadovavo energinga Aušrinė Armonaitė. Šiandien tai yra trečioji naujosios valdančiosios koalicijos jėga.

    O valdant socialdemokratams-valstiečiams, velionio pirmojo Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko sukurta kadaise monolitinė Lietuvos socialdemokratų partija (SDPL) patyrė triuškinamą skilimą. Nuodėmė taip kalbėti, bet, laimei, jis neišgyveno iki tokios gėdos, kai Lietuvoje pasirodė dvi beveik vienodą santrumpą turinčios partijos — Gintauto Palucko SDPL ir Gedimino Kirkilo SDLPL.

    Per pastaruosius du dešimtmečius visos į valdžią pretendavusios partijos išgyveno skilimą — Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija, Viktoro Uspaskicho Darbo partija.

    Taip, ir vis dar valdančios "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" (LVŽS), vadovaujamos Ramūno Karbauskio, gretose buvo kilę rimtų neramumų. Už bendrapartiečių išdavystę Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis gavo "aukštą vietą" "Liberalų sąjūdžio" gretose. Prie LVŽS skilimo ranką pridėjo ir jaunas, sportiškas buvęs parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto  pirmininkas Vytautas Bakas. Visa tai galiausiai padėjo "valstiečiams" pralaimėti praėjusiuose rinkimuose.

    "Teisingos" ir "neteisingos" tautinės mažumos

    O dabar atėjo eilė nedidelei, bet monolitinei LLRA-KŠS, kuri pradėjo stiprėti dirbdama valdančiojoje koalicijoje su LVŽS.

    Smūgis buvo atliktas iš dviejų pusių. Pirma, vienintelė "Rusų aljanso" atstovė Seime Irina Rozova buvo drabstoma purvais. Neužteko tik laiko, Seimo narei Irinai Rozovai būtų paskelbta apkalta vien todėl, kad ji atsidūrė netinkamoje vietoje netinkamu laiku Tarpparlamentiniame ortodoksų forume Gruzijoje.

    Po to jie užsipuolė LLRA-KŠS lyderį, europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį. Jam priminė viską. 2012 metų gegužės 9 dieną jis prie švarko atlapo buvo prisisegęs Šv. Jurgio juostą, kritikavo "patriarchą" ir konservatorius ir ragino nesikišti į Baltarusijos vidaus reikalus, kai tuo tarpu Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Tichanovskaja buvo priimta aukščiausiu lygiu Vilniuje.

    Pulti "neteisingus" lenkus ir rusus buvo patikėta "žurnalistui-teroristui" Andriui Tapinui. Jam buvo leista viskas — nuo tiesioginio melo ir faktų klastojimo iki nurodymų, už kuriuos "teisingus" kandidatus balsuoti. Ir visa tai nepaisant to, kad nei Tapinas, nei jo "Laisvės TV" nebuvo registruota Valstybinėje rinkimų komisijoje kaip rinkimų kampanijos dalyviai. O po to, kai visą nešvarų reikalą atliko Tapinas ir LLRA-KŠS liko už naujojo Seimo slenksčio, prie persekiojimo prisijungė pats prezidentas Gitanas Nausėda.

    Net per antrojo turo balsavimą Naujosios Vilnios vienmandatėje apygardoje prezidentas taip pakomentavo savo pasirinkimą rinkimų apylinkėje.

    "Gyvenimas tampa vis lengvesnis ir paprastesnis. Pirmajame etape pagalvojau, bet dabar net neturėjau apie ką galvoti. Pirmiausia, tai, kad žmogus tikrai tarnautų Lietuvai, kad jo sąžiningumas, padorumas nekeltų abejonių, o tokiu atveju politiniai įsivaizdavimai, ideologijos yra antrinis dalykas. Dar esu įsitikinęs, kad Lietuvą galima mylėti ir būnant konservatoriumi, ir socialdemokratu, ir liberalu, ir būnant kitoje partijoje", — po balsavimo žurnalistams sakė Nausėda.

    Primename, kad antrajame ture rajone, kuriame gyvena prezidentas, LLRA-KŠS kandidatė Romualda Poševeckaja kovojo prieš konservatorę Moniką Navickienę. Ir ar tikrai kas nors pagalvojo, kad Nausėda balsavo už Poševeckają?

    O dabar Lietuvos valstybės vadovas ėmėsi atvirai palaikyti LLRA-KŠS politinius oponentus tarp Lietuvos lenkų. Oficialiu lygiu jis surengė nuotolinę konferenciją su "lenkų bendruomenės" atstovais, diskusijų klubu ir lenkų kilmės Lietuvos mokslininkais — visais, kurie pasisako už lenkų asimiliaciją į Lietuvos visuomenę. Jie aptarė platų klausimų spektrą ir aktyvistų parengtą strategiją "Vilniaus kraštas 2040". Reikėtų priminti, kad būtent Vilniaus krašte beveik visa Lietuvos lenkų tautinė mažuma gyvena kompaktiškai. Tai beveik šeši procentai šalies gyventojų (apie 200 tūkst. žmonių).

    "Svarbiausia, kad šis dokumentas yra atviras ir skatina dialogą. Siūlau tęsti diskusijas ir lenkų bendruomenės viduje, ir su Lietuvos valstybės institucijomis dėl šios strategijos tobulinimo ir įgyvendinimo", — sakė prezidentas, pabrėždamas, kad daugelis svarbiausių pasiūlymų — dėl inovatyvaus švietimo, kultūros, skaitmeninės ekonomikos, pilietinės visuomenės stiprinimo ir Vilniaus krašto ekonominės plėtros — sutampa su anksčiau visuomenei pristatyta Gerovės Lietuvos vizija." — cituoja Lietuvos žiniasklaida Lietuvos prezidento administracijos pranešimo spaudai ištrauką.

    Akivaizdu, kad artimiausiu metu aplink "teisingus" lenkus jie pradės kurti tautinių mažumų teisių gynėjų aurą. Jiems bus skiriamos dotacijos esamos plėtros ir naujų žiniasklaidos priemonių lenkų kalba plėtrai, joms padės visi valstybės ištekliai organizuojant kultūrinius ir masinius renginius. Ir svarbiausia yra tai, kad oficialiai Varšuvai bus sukurtas spalvingas paveikslas apie meilę, su kuria konservatorių vadovaujama Lietuvos vyriausybė elgiasi su vietiniais lenkais, kurie niekada nesutiks  politiškai bendradarbiauti su Lietuvos rusais su šūkiu "Kartu mes stiprūs!".

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Tegai:
    Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), partijos

    Svarbiausios temos