02:52 2020 Gruodžio 06
Tiesioginis eteris
  • USD1.2159
  • RUB90.0679
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    ESBO įvertino rinkimus Amerikoje ir Baltarusijoje. Klausimas liko tik vienas.

    ESBO stebėtojai jau seniai sulaukia daug priekaištų dėl savo neobjektyvumo. Kai Vakarams reikia, jie sako, kad rinkimai buvo nesąžiningi, o kai, pažeisdamos taisykles, laimi provakarietiškos politinės jėgos, tada viskas gerai. Tačiau neseniai jie pralenkė patys save.

    Viena vertus, ESBO paragino Baltarusiją panaikinti prezidento rinkimų rezultatus ir surengti naują balsavimą dėl daugybės pažeidimų visose rinkiminio proceso stadijose. Be to, organizacija pasmerkė "masinius ir sisteminius" žmogaus teisių pažeidinėjimus šioje šalyje.

    Kita vertus, Jungtinėse Valstijose, kur Donaldo Trampo stovykla ir daugybė paprastų žmonių kalba apie didžiulį kiekį šiurkščių rinkiminių normų pažeidimų (pavyzdžiui, šokiruoja tai, kad balsavo numirėliai), ESBO nuomone, viskas gerai. Dar daugiau, čia Trumpas "žlugdo visuomenės pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis".

    Dar vienas "perlas": "Apskritai, parlamento rinkimai Kirgizijoje buvo gerai surengti". Čia apie šalį, kurioje po balsavimo įvyko dar viena revoliucija su masinėmis riaušėmis ir atsistatydino prezidentas.

    Šiame kontekste galima konstatuoti, kad ESBO kaip nešališka rinkimų vertinimo institucija pasibaigė. Žinoma, Baltarusijoje ne viskas gerai su politiniu procesu (valdžios santykiais su opozicija), bet jeigu, ESBO manymu, rinkimai Amerikoje (kur, pavyzdžiui, beveik visa žiniasklaida sąmoningai ir kryptingai veikė prieš Trampą) praėjo be ypatingų problemų, tada laikas uždaryti šią kontorą.

    Tačiau net ne tai svarbiausia. Įvykiai Jungtinėse Valstijose kelia fundamentalų klausimą dėl rinkimų institucijos (vienas iš demokratijos pamatų) ateities.

    Jau seniai tapo aišku, kad šiuolaikiniai rinkimai Vakaruose — tai pirmiausia pinigai ir technologijos, kurios suformuoja piliečių poziciją taip, kaip reikia politikams, o ne kaip naudinga paprastiems žmonėms. Tik iki paskutinio momento buvo neperžengiamos tam tikros padorumo ribos.

    Čia kokioje nors Gruzijoje ar Ukrainoje galima vykdyti socialinius eksperimentus, naudojant "spalvotąsias technologijas" (ir nesvarbu, kad viskas ten gali pasibaigti antikonstituciniu perversmu ir/ar pilietiniu karu, nes tai "barbarai"). Tuo tarpu civilizuotuose Vakaruose buvo galima kietai kovoti iki rinkimų, bet balsai buvo skaičiuojami sąžiningai. Kitaip žaidimas vyktų be taisyklių, ir iškiltų pavojus visai sistemai.

    Rinkiminis procesas Amerikoje parodė, kad, kai priešprieša nesutaikoma ir ant kortos labai dideli interesai, velniop visas taisykles — tikslas pateisina priemones (falsifikacijas). Kitaip tariant, šiandien Jungtinėse Valstijose sprendžiasi ne tiek Trampo, kiek visos vakarietiškos politikos likimas — arba išgyvens daugiau ar mažiau teisinė valstybė, arba nugalės stipresnio teisė.

    Pastaruoju atveju būtų sukurtas precedentas, kuriuo vadovaudamasis bet kas Europoje (jau nekalbant apie likusį pasaulį) galėtų išmesti į šiukšliadėžę konstituciją, ir tiek pozicija, tiek opozicija žinotų — kas galingesnis tiesiogine to žodžio prasme (turi daugiau pinigų ir smogikų), tas ir valdžia.

    Šis klausimas aktualus ir Lietuvai. "Baltųjų pirštinių" organizacija paskutinių Seimo rinkimų metu užfiksavo nemažai pažeidimų. Lenkų rinkimų akcija pareikalavo pripažinti negaliojančiais rezultatus daugiamandatėje apygardoje, ir "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis pritarė idėjai kreiptis dėl to į Konstitucinį Teismą.

    Kuo baigsis šita istorija, kol kas neaišku, bet, kaip teigė Karbauskis: "Lietuvoje rinkimų kampanijos yra kontroliuojamos, pinigų srautai yra labai kontroliuojami, ir staiga atsiranda kampanija, kuri finansuojama neaišku kokiais pinigais, ji aiškiai nukreipta į rinkimus ir partija, prieš kurią ji nukreipta, pralaimi rinkimus nulis kablelis kažkiek procento. Tai aš suprantu Lenkų rinkimų akcijos pasipiktinimą ir man kyla klausimas — kaip taip galima?" Šiandien lenkai, kas rytoj?

    Apibendrinant, galima pažymėti, kad liberalizmo teoretikai tikėjosi, jog vieną dieną tarptautiniai santykiai taps tokiais pat tvarkingais, kaip vidinė valstybių politika, paremta įstatymu. Šiandien vyksta atvirkštinis procesas — nevaržomos galios principas iš tarptautinės arenos persikelia į nacionalinį politinį gyvenimą, ir svarbiausia tai, kad naują tikrovę kuria JAV demokratai (jeigu juos dar galima taip vadinti). Lietuva irgi arti raudonos linijos.

    Gal čia kažkoks ženklas iš viršaus, kad prieš pat Amerikos prezidento rinkimus mirė liberali šalies Aukščiausiojo teismo teisėja Ruth Bader Ginsburg ir jos vietą užėmė Trampo pasiūlyta konservatorė Amy Coney Barrett? Pažiūrėsime.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Tegai:
    rinkimai, ESBO, JAV prezidento rinkimai

    Svarbiausios temos