11:36 2020 Lapkričio 26
Tiesioginis eteris
  • USD1.1890
  • RUB90.0123
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    TS-LKD turi du pirmininkus. Senelį Vytautą Landsbergį kaip garbės pirmininką. Ir anūką Gabrielių Landsbergį — tiesiog pirmininką. Gabrieliui jau nebe šešiolika

    "Kas man iš tos laimės ir iš tos garbės, jei aš vienas džiaugsiuosi, o šimtai liūdės." Taip 1997 metais viename vaizdo klipe uždainavo kandidatavęs į prezidentus Vytautas Landsbergis. Daina nepadėjo — prezidentu netapo ir šį kartą. Tuo metu anūkui Gabrieliui sukako 16.

    Gabrieliui 33 ir 2015 metais tuometinis europarlamentaras Gabrielius Landsbergis tampa Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku. Ir tada, ir dabar konservatorių partijos pirmininku tebėra ir Vytautas Landsbergis. Garbės pirmininku. Nors kažkada ir uždainavo "kas man iš tos garbės...", bet jos, tos garbės niekada neatsisakydavo.

    TS-LKD turi du pirmininkus. Senelį Vytautą Landsbergį kaip garbės pirmininką. Ir anūką Gabrielių Landsbergį — tiesiog pirmininką. Gabrieliui jau nebe 16. Ar taps Gabrielius Landsbergis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku? Ar nepadarys istorinės klaidos savo politinėje karjeroje Anūkas?

    1990 metų kovo 11 dieną Vytautas Landsbergis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku. Tą pačią dieną atkurta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė. Kovo 15 dienos dienraštis "Lietuvos rytas" išspausdino filosofo, rašytojo, vieno iš Sąjūdžio kūrėjų ir lyderių Arvydo Juozaičio jau legenda tapusį straipsnį "Istorinė klaida". Tądien jį perskaitė didžioji tautos dauguma, jo įtaka Sąjūdžiui ir visos Lietuvos istorinei raidai neginčijama.

    Prieš 30 metų Arvydas Juozaitis rašė: "Padaryta neatitaisoma klaida. Didžiojoje politikoje, kai istorijos vyksmą įsitraukia visa tauta ir absoliuti gyventojų dauguma, negalima nepaisyti paprastų žmonių valios".

    Arvydas Juozaitis: "Nerimo objektas akivaizdus — Aukščiausiosios Tarybos pirmininko figūra. Jau prieš rinkimus buvo aišku, kad Landsbergis teturi galbūt tik pusę to populiarumo tarp Lietuvos gyventojų, kokio yra sulaukęs Algirdas Brazauskas".

    Arvydas Juozaitis įsivaizdavo, kad galėjo būti taip: "Likus dviem kandidatūroms į Aukščiausiosios Tarybos pirmininko postą, V. Landsbergis padėkoja deputatams už pasitikėjimą ir korektiškai atsisako savosios, siūlydamas (o gal net prašydamas) balsuoti už konkurentą, sau paprašydamas pavaduotojo vietos".

    Arvydo Juozaičio manymu, būtų laimėta labai daug.

    Arvydas Juozaitis: "Pirma, moralinis autoritetas, nes juk visiems buvo aišku, kad V. Landsbergio laukia lengva pergalė (ar ne tai bylojo tie dešimtys tūkstančių nevilties laiškų ir parašų, desperatiškai užgriuvusių Vilnių iškart po rinkimų ir nujaučiančių Sąjūdžio vienpusiškumą). Antra, būtų laimėta tautos vienybė — reali, o ne šiandieninė — agitacinė. Trečia, būtų išlaikyti daug stipresni ginklai išorės kovose. Ketvirta, išsaugoti pereinamojo laikotarpio ūkio valdymo svertai. Ir penkta — padaryta tas pats, kas ir turėjo būti padaryta. Juk buvo neįmanoma nepriimti Nepriklausomybės atkūrimo akto ir kitų dokumentų".

    Arvydo Juozaičio idealistinis įsivaizdavimas ir jo "Istorinė klaida" tapo tik istorija.

    Likimo ironija, bet istorija lėmė, kad Vytautas Landsbergis tapo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku, t. y. aukščiausiu paskutiniosios Tarybų Lietuvos valdžios pareigūnu. Tai patvirtina 1990 metų kovo 11 dienos Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Nutarimas Nr.I-4: Išrinkti Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausios Tarybos Pirmininku Vytautą Landsbergį — Kniaudiškių 54-osios rinkiminės apygardos deputatą, Lietuvos konservatorijos profesorių.

    Ir tik vieno žmogaus — Vytauto Landsbergio — siūlymu 1996 metų lapkričio 28 dieną LR Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, kuria Lietuvos Respublikos "Aukščiausiosios Tarybos" pavadinimas pakeistas į "Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas".

    Taip Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis tapo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininku, t. y. "faktiniu" Lietuvos vadovu. Ir buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir esamas prezidentas Gitanas Nausėda į patriarchą kreipiasi "prezidente".

    Tai ne vienintelė transformacija.

    Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, atvedęs konservatorijos profesorių į Lietuvos valdžios Olimpą, buvo transformuotas į konservatorių partiją. Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) įkurta 1993 metų gegužės 1 dieną, kaip Sąjūdžio politinės veiklos tesėja.

    Steigiant Lietuvos konservatorių partiją pirmininku išrenkamas Vytautas Landsbergis. 1995, 1998 ir 2000 metais išrinktas juo pakartotinai ir ėjo šias pareigas iki 2003 metų.

    Dabar Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) jau penktus metus vadovauja Gabrielius Landsbergis. Dabar Gabrielius Landsbergis turi istorinę galimybę užimti ir Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko postą.

    Tačiau gali ir atsisakyti. Dėl ilgalaikės perspektyvos. Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento posto.

    Tapęs šiandieną Seimo pirmininku Anūkas pamalonintų Senelį. Seneliui būtų garbė. Bet ar būtų laimė pačiam Anūkui? Juk Seime balsavimas dėl Seimo pirmininko slaptas. Ar rizikuos Gabrielius Landsbergis dėl trumpalaikės garbės? Kai ambicijos kur kas didesnės. 2024 metais Gabrieliui bus dar tik 42 metai. 2024 metais vyks Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Tegai:
    Seimo rinkimai, Lietuva, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)

    Svarbiausios temos