08:58 2020 Gruodžio 02
Tiesioginis eteris
  • USD1.1968
  • RUB90.7837
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    JAV prezidento rinkimai — 2020 (92)

    Estijos vidaus reikalų ministras Martas Helmė leido sau viešai suabejoti JAV prezidento rinkimų sąžiningumu. Jau galima?

    Viskas Estijoje prasidėjo nuo to, kad 2019 metais Konservatyvi liaudies partija (EKRE) sėkmingai pasirodė šalies parlamento rinkimuose ir tapo valdančiosios koalicijos dalimi, o Martas Helmė gavo vidaus reikalų ministro postą. Reikia suprasti, kad EKRE — estiška kraštutinių dešiniųjų, kurie populiarėja Europoje, versija, ir Helmė ne kartą patvirtino, kad jis yra atitinkamos politinės jėgos atstovas.

    Pavyzdžiui, jis pareiškė: "Estija pasirengusi svarstyti galimą pagalbos teikimą šalims, iš kurių plūsta migrantai, bet žmonių, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, priėmimas turi būti savanoriškas". Dar daugiau, nepaisant to, kad Vakarai bendrai ir Baltijos valstybės konkrečiai remia Ukrainą, Helmė pažymėjo: "Jeigu kalbėsime apie tuos, kurie į Estiją atvyksta iš Ukrainos, tai — ne mūsų žmonės. Tai, žinoma, problema, todėl, kad jie atima darbo vietas iš mūsų žmonių".

    Na, su tuo dar galima buvo susitaikyti, nes daug kas Europoje nepatenkintas "atvirų durų" politika. Tačiau Helmė tęsė šou, pasiūlydamas seksualinėms mažumoms kraustytis į Švediją, kur joms turėtų būti geriau. Tolerantiškoje Europoje tokie pasiūlymai nepriimtini, ir Estijos prezidentė pareikalavo VRM vadovo galvos. Bet jis trauktis neketino ir išsaugojo savo postą — taip pat dėl to, kad koalicijos partneriai nenorėjo jos žlugdyti.

    Tačiau dabar jis peržengė visas "padorumo" ribas — išdrįso sukritikuoti JAV rinkimus, pareikšdamas, kad Džo Baidenas laimėjo dėl "giluminės valstybės" (angl. deep state), kuri visur kiša korumpuotus niekšus, sąmokslo ir kad Baidenas ir jo sūnus Hanteris yra "korumpuoti tipeliai". Bet tai dar ne viskas.

    "Aš suprantu, kad pas jus toks įsivaizdavimas, kad Amerikoje gali būti net fašistinis režimas, mūsų tai nejaudina. Svarbiausia, kad mes galėtume būti ištikimi savo dideliam sąjungininkui. Tačiau šie reikalai taip nedaromi. Vienoje šalyje galima pažeisti konstituciją, leidžiami dalykai, kurie kitoje šalyje neleidžiami. Venesuelos atveju — negalima, Baltarusijos atveju — negalima, Rusijos atveju — negalima, o tam tikros kitos šalies atveju — galima. Negali būti dvigubų standartų, ypač valstybėje, kuri laiko save aktyviausia demokratinio pasaulio gynėja", — kalbėjo Helmė.

    Jo sūnus ir šalies finansų ministras Martinas, komentuodamas balsavimą Amerikoje, pridūrė: "Manau, nekyla klausimų — šie rinkimai buvo suklastoti. <...> Tikiu, kad prieš tai turi pasisakyti visi normalūs žmonės. Nėra prasmės kalbėti apie demokratiją ar teisės viršenybę situacijoje, kur rinkimus galima suklastoti taip atvirai ir masiškai".

    Šokas. Baltijos valstybėse tokių žodžių net ekspertas pasakyti negali, jeigu nenori prarasti "normalaus eksperto" statuso (ir darbo). O čia kalba valdančiosios daugumos ministrai, ir kalba labai kietai. Iš tiesų, jie pasakė daug teisingų dalykų, bet Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tiesiog negalima kritikuoti JAV. Jeigu tai būtų viduramžiai, jiems, turbūt, iš karto nukirstų galvą. O kas dabar?

    Dabar vidaus reikalų ministras atsistatydino, bet pasakė: "Aš nepadariau nieko, kas keltų grėsmę Estijos saugumui. Aš nesakiau nieko, apie ką nekalbėtų laisva JAV žiniasklaida. Jūs manęs neužčiaupsite, niekas manęs neužčiaups — nei premjeras, nei prezidentė, nei žiniasklaida". Drąsu, bet net ne tai svarbiausia. Svarbiausia tai, kad Estijos parlamente buvo atmestas siūlymas pareikšti nepasitikėjimą finansų ministru Martinu Helme.

    Tokiu būdu, Baltijos šalyje sukurtas precedentas — aukšto rango politikai gali negailestingai sukritikuoti Ameriką, ir jiems už tai nieko nebus, nes valdančioji koalicija svarbesnė. Ir VRM vadovas atsistatydino tik tam, kad išsaugotų koaliciją ir galėtų įvykti kitais metais planuojamas balsavimas dėl santuokos apibrėžimo — tai yra, žengė taktinį žingsnį, kurio galėjo ir nedaryti.

    Šitą situaciją galima palyginti su pirma revoliucija Kirgizijoje, kuri parodė šalies gyventojams, kad valdžios institutas nėra nepajudinamas. Ir prasidėjo.

    Ar prasidės domino efektas Baltijos valstybėse (ar jų ekspertai ir politikai ims drąsiau ir kiečiau kritikuoti Ameriką), kol kas pasakyti sunku. Įdomu, kaip susiklostys tolimesnis EKRE ir jos lyderių likimas. Toks jausmas, kad į politinius pakraščius jų nustumti nepavyks.

    Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda vienas pirmųjų pasveikino Džo Baideną, nors oficialiai JAV rinkimų rezultatai dar nepatvirtinti. Apie pažeidimų juose rimtumą šalyje irgi beveik niekas nekalba — demokratų kandidato pergalė, kurią paskelbė Amerikos žiniasklaida, Lietuvai yra neginčijamas faktas.

    Kitaip tariant, akivaizdus padlaižiavimas tęsiasi. Tačiau permainos nevyksta greitai. Mažytė skylė sienoje nereiškia, kad pastaroji sugrius iš karto. Ji gali stovėti dar labai ilgai (ypač Lietuvoje, valdant konservatoriams), bet Helmės šeima sukūrė galimybių langą, kurio taip trūko tiek Baltijos šalims, tiek visai Europai.

    Dabar galima. Savarbiausia — nebijoti, nes tik stipriems paklūsta bangos.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Temos:
    JAV prezidento rinkimai — 2020 (92)

    Dar šia tema

    Trampas prieš Baideną — demokratijos mirtis Amerikoje?
    Buvęs JAV senatorius: Baidenas gali derėtis užbaigus "Nord Stream-2"  
    Ekspertas: Lietuva nusprendė kuo greičiau pasveikinti būsimą "viršininką iš JAV"
    "Uniper" laukia JAV pozicijos dėl "Nord Stream-2" pokyčių valdant Baidenui
    Tegai:
    Donaldas Trampas, Džo Baidenas, Baltijos šalys, JAV, JAV prezidento rinkimai

    Svarbiausios temos