02:30 2020 Lapkričio 27
Tiesioginis eteris
  • USD1.1900
  • RUB90.1153
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    Įvairūs prietarai sako, kad skaičius 13 neša nelaimes. O jei 13-a diena pasitaiko penktadienį — gero nelauk

    Naujasis Lietuvos Respublikos Seimas į pirmą posėdį rinkosi simbolinę lapkričio 13-ąją, penktadienį. Nors Lietuvos astrologai pranašavo, kad šis prietaras nieko nereikš, tačiau įtakos Seimo darbui vis dėlto turėjo. Posėdis prasidėjo nuo nesutarimų.

    Iškilmingoje ceremonijoje istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje prisiekę 2020–2024 metų kadencijos Seimo nariai darbą tęsė įprastoje plenarinių posėdžių salėje, kurioje išsirinko ir naująją Seimo pirmininkę. Ja tapo Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

    Lapkričio 13-ąją, penktadienio naktį, naujasis Seimas apsisprendė ir dėl abiejų vicepirmininkų.

    Valdančiųjų kandidatu tapo konservatorius Jurgis Razma, opozicijos — Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis.

    Sprendimas iš opozicijos į vicepirminkus deleguoti Darbo partijos, o ne "valstiečių" atstovą, nustebino ir įsiūtino Ramūną Karbauskį.

    Sunkiai tvardydamas susierzinimą Karbauskis klausė, kodėl į opozicijos deleguojamo vicepirmininko postą teikiamas ne didžiausios opozicinės frakcijos, o mažiausios atstovas Andrius Mazuronis.

    "Mums 2016 metais net nebuvo klausimo, kad pavaduotojas gali būti ne iš didžiausios opozicinės frakcijos. Mums tokia mintis net nekilo. Ir jūs žinote, kad mes balsavome už jūsų kandidatę Degutienę. Aš noriu jūsų paklausti: kodėl jūs siūlote mažiausios opozicinės frakcijos atstovą į Seimo pirmininko pavaduotojus, o ne mūsų kandidatą?" — pratrūko Karbauskis.

    "Valstiečių" lyderiui pritarė ir socialdemokratų frakcijos seniūnu išrinktas Algirdas Sysas. Jis taip pat stebėjosi nauja praktika, kad vicepirmininko postą siūloma skirti ne dviem didžiausioms opozicinėms frakcijoms — socialdemokratams bei "valstiečiams" — o "darbiečiams".

    Socialdemokratai nepalaikė Mazuronio kandidatūros. Tačiau jų palaikymo ir neprireikė. Andrius Mazuronis — Seimo vicepirmininkas.

    Taip, tai tas pats Andrius Mazuronis, kuris dar prieš savaitę, lapkričio 6 dieną, aname Seime siekė įteisinti buvusių Seimo narių valstybines rentas.

    Dar 2007 metais dvi procedūrines stadijas — pateikimo ir svarstymo — praėjusiam įstatymo projektui teikiamais papildymais siekiama prilyginti buvusius ir naujai į Seimą neišrinktus parlamentarus Nepriklausomybės akto signatarams, nustatant jiems tokias pačias privilegijas. Valstybinė renta būtų mokama ir visiems buvusiems premjerams.

    Pasiūlymų iniciatoriai — jau minėtas dabartinis Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis, ano Seimo vicepirmininkas, Liberalų sąjūdžio atstovas Jonas Liesys ir Darbo partijai Seime atstovavęs, bet į šį Seimą nepakliuvęs Artūras Skardžius.

    Šių ponų anam Seimui pasiūlytas įstatymo projektas perkeltas svarstyti jau šiam Seimui.

    Pagal siūlomą projektą, buvęs Seimo narys turi teisę gauti valstybinę Seimo nario rentą, kurios dydis yra 50 procentų Seimo nario pareiginės algos per mėnesį. Buvusiu Seimo nariu būtų laikomas asmuo, kuris buvo Seimo nariu ir nėra išrinktas kitai Seimo kadencijai.

    Taip pat buvusiam Vyriausybės vadovui siūloma mokėti valstybinę Vyriausybės vadovo rentą, kurios dydis yra 50 procentų Seimo nario pareiginės algos per mėnesį. Buvusiu Vyriausybės vadovu būtų laikomas asmuo, kuris buvo Vyriausybės vadovu ne mažiau kaip dvejus metus.

    Jeigu šis, naujasis Seimas pritartų, keistųsi ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo pavadinimas. Jį siūloma pakeisti į "Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, buvusių Seimo narių ir Vyriausybės vadovų statuso įstatymą".

    Taigi, atmetus materialinę šio įstatymo pusę, šis įstatymas dar ir sulygintų. Sulygintų visus buvusius ir būsimus Seimo narius ir Vyriausybės vadovus su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais. Pagal statusą — visi lygūs.

    Praėjusią savaitę Liberalų sąjūdis (LS) išplatino pranešimą, kuriame teigė, kad nepritaria Seimo narių, tarp kurių yra ir LS frakcijos narys Liesys, pateiktoms įstatymo projekto pataisoms dėl valstybinių rentų neperrinktiems Seimo nariams.

    Liberalų sąjūdžio atstovui Jonui Liesiui ir Darbo partijai Seime atstovavusiam Artūrui Skardžiui nepasisekė. Nepasisekė trigubai. Neišrinkti į Seimą, neprilyginti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statusui, negaus ir 50 procentų Seimo nario pareiginės algos kaip buvę Seimo nariai. Pabuvo ir užtenka.

    O Andrius Mazuronis dar pabus Seimo nariu. Netgi Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pavaduotoju.

    Greit pamiršome "politinį triukšmelį" ir pasipiktinimo audrą visuomenėje, kai Seime buvo tyliai įregistruoti pasiūlymai dėl rentų neperrinktiems Seimo nariams.

    Ką tai turi bendro su "sąžininga politika", aukštais politinės kultūros standartais, kuriuos deklaruoja išrinktoji Seimo Pirmininkė?

    Tuometis Seimo vicepirmininkas Jonas Liesys po skandalingo akibrokšto iškart sustabdė narystę Liberalų sąjūdyje. Po savaitės Andrius Mazuronis jau "atitiko" liberalų deklaruojamą sąžiningos ir padorios politikos standartą.

    Liesys dabar jau "ne prie ko". Kitą realybė. Naujai daugumai Seime priimant įstatymus gali balsų ir pritrūkti. O Darbo partija juk geba prisitaikyti prie naujų realijų. Todėl Andriui Mazuroniui apsispręsti būti Seimo vicepirmininku "prireikė vos 15 sekundžių".

    Mazuronis tvirtina, kad jam šis paskyrimas netikėtas. Neva su juo niekas apie tai nekalbėjo. Ar gali taip būti, kad Viktorija Čmilytė-Nielsen atsitiktinai pasiūlė Mazuronį, jam apie tai nenutuokiant? Tuo sunku patikėti. Kažkuris iš dviejų sako netiesą arba apsimetinėja.

    Be Viktoro Uspaskicho žinios jo partijos nariams niekas postų nesiūlo. Siūlydami "darbietį", valdantieji nusiuntė aiškią žinutę "valstiečiams", kad su jais kalbos nebus. Geriau tarsis su Darbo partija.

    Bus dar paskirti Viktorijos Čmilytės-Nielsen keturi pavaduotojai. Du konservatoriai, vienas Laisvės partijos ir, žinoma, vienas "valstietis".

    Taigi, nuo opozicijos bus du pavaduotojai — "darbietis" ir "valstietis".

    Karbauskis po lapkričio 13-osios emocijų formaliai liks neteisus. Reglamentas juk išlaikytas. Klausimas kitas. Moralinis. Ar buvo būtina "valstiečiams" jau pirmame Seimo posėdyje trenkti šlapiu skuduru per veidą? Bet juk buvo 13 diena. Ir penktadienis. Politinis revanšas tik prasideda.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Dar šia tema

    Viktorija Čmilytė-Nielsen išrinkta Seimo pirmininke
    Naujoji liberalkonservatorių vyriausybė — ko ji sieks Lietuvai?
    Bakas pasipiktino, kad Seimą valdys teisiamų partijų atstovai
    Tegai:
    Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), valstiečiai, Liberalų sąjūdis, Seimas

    Svarbiausios temos