13:47 2020 Lapkričio 27
Tiesioginis eteris
  • USD1.1900
  • RUB90.1153
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    Ši dainelė bus amžina — amerikiečiai vėl išveda savo kariuomenę iš užsienio. JAV prezidentai daug kartų skelbė apie karinės misijos pabaigą — Bušas, ​​Obama ir Trampas. Bet nebuvo įmanoma visiškai išvesti kariuomenės — kodėl?

    Trampo administracija oficialiai paskelbė mažinanti karinius kontingentus Afganistane ir Irake — per du mėnesius pirmajame liks 2 500 žmonių (vietoj dabartinių 4 000), o antrame buvimas taip pat bus sumažintas 500 (iki tų pačių 2 500). Tačiau anksčiau Trampas kalbėjo apie savo ketinimą prieš Kalėdas grąžinti visus amerikiečius iš Afganistano namo, tačiau nuo pat pradžių buvo aišku, kad tai tik žodžiai. Net pagal susitarimą su Talibanu (radikalaus Talibano judėjimo nariais) amerikiečiai turi palikti Afganistaną iki kitų metų pavasario pabaigos.

    Bet visa tai ne rimta, ar ne? Visiškai amerikiečiai vis tiek neišvyks —  dabar sumažins, vėliau padidins? Jie turi kelis šimtus bazių visame pasaulyje (Vašingtone kalbėjo net apie 177 šalis, kuriose yra Amerikos kariuomenės), kas yra dviejų tūkstančių karių išvedimas iš dviejų musulmoniškų šalių?

    Tačiau faktas yra tas, kad tai nėra tik sąlyginis sumažinimas, bet priešpaskutinis žingsnis ilgiausios karinės operacijos šiuolaikinėje istorijoje užbaigimo: Amerikos karo Artimuosiuose Rytuose. Afganistano karas vyko 19 metų, o įkarštyje JAV kontingentas pasiekė beveik 100 tūkst. Irako karas yra dvejais metais trumpesnis — bet ir didesnis, nes iki 250 tūkstančių kareivių buvo tik amerikiečių kariai (o buvo ir sąjungininkų). Taip, JAV prezidentai daug kartų skelbė apie karinės misijos pabaigą — Bušas, ​​Obama ir Trampas. Bet nebuvo įmanoma visiškai išvesti kariuomenės — kodėl?

    Paprasčiausias atsakymas — nes jie to nenori — bus neteisingas. Kas nenori? Tas pats Trampas norėjo grąžinti amerikiečius namo iš Afganistano ir netgi pasirašė "kapituliacijos sutartį", tai yra susitarimą su Talibanu. Net ir dabar, net ir nuoširdžiais sprendimais, tai sukelia pasipiktinimą tiek Vašingtone, tiek NATO.

    Senato daugumos lyderis Mičas Makonelas Pentagono oficialaus pareiškimo išvakarėse parašė, kad "greitas amerikiečių kariuomenės išvedimas iš Afganistano dabar pakenks mūsų sąjungininkams ir džiugins tuos, kurie nori mums žalos. <...> Tai mums primintų žeminantį Amerikos pasitraukimą iš Saigono 1975 metais".

    NATO generalinis sekretorius taip pat nepatenkintas — jo teigimu, per greitas JAV ir sąjungininkų karių pasitraukimas gali paskatinti "šalį vėl tapti teroristinių išpuolių organizavimo platforma". Nesvarbu, kad tik 19 metų okupacinių pajėgų buvimas yra geriausia išpuolių, anksčiau vadintų partizanais, o dabar vadinamų teroristinėmis, priežastis. Bet tikriausiai generalinis sekretorius turi omenyje 2001 metų rugsėjo 11 dieną — sako, kad bin Ladenas surengė ataką prieš JAV, sėdėdamas Afganistano kalnuose? Bet ar atsakydamos Afganistano užpuolimu  JAV sumažino terorizmo grėsmę?

    Ar priešingai, ji dar labiau padidėjo — tai pačiai Europai? Ar agresija prieš Iraką ir vėlesnis jo žlugimas prisidėjo prie taikos, ar sukėlė šimtus tūkstančių mirčių ir visą virtinę karų, įskaitant Siriją, ir karą su "Kalifatu"?

    Tačiau ypač pavyzdinė yra Europos "atlantistų" reakcija — pavyzdžiui, Vokietijoje (iš kurios Trampui taip pat pavyko išvesti dalį Amerikos kontingento). Pavyzdžiui, yra straipsnis "Deutsche Welle" svetainėje. Propagandiniu pavadinimu "Karių išvedimas iš Afganistano ir Irako yra neatsakingas Trampo sprendimas" ir atitinkamomis išvadomis:

    "Nesuderintas amerikiečių kariuomenės išvedimas yra antausis JAV sąjungininkams. Visų pirma, NATO, kuris po rugsėjo 11 dienos, norėdamas paremti JAV, pirmiausia naudojo kolektyvinės savigynos principą, o tai reiškia — padėti sąjungininkui trečiosios šalies karinės atakos atveju. Ir dabar JAV prezidentas laužo geležinę taisyklę — pradėti kartu ir užbaigti operaciją kartu, atvykti ir išvykti iš šalies. NATO partneriai misijoje Afganistane priklauso nuo JAV logistinės paramos. <...> Jei svarbiausia aljanso valstybė narė nesilaiko susitarimų, tai NATO neturi ateities. Trampas išveda kariuomenę nepaisydamas savo generolų ir vadovaujančių respublikonų patarimų. Reikės daug jėgų, kad Baidenas persvarstytų tokį sprendimą. Daug daugiau gali įvykti iki sausio 20 dienos. Su pranešimu apie pasitraukimą nebėra abejonių, kad Donaldas Trampas tiesiogine to žodžio prasme yra pasirengęs eiti per lavonus, kad įtiktų jo šalininkams ir išlaikytų jų meilę ir pasibaigus prezidento kadencijai".

    Taigi išvesti kariuomenę reiškia eiti per lavonus. Karas yra taika, taika yra karas. O, taip, mes kalbame apie tai, kad Trampo neatsakingumas lems tai, kad tada JAV turės bėgti iš Afganistano, kaip iš Vietnamo, ir žus daugybė nuostabių amerikiečių kareivių? Tačiau "žaliosios beretės" ​​paliko Vietnamą dar gerokai prieš Saigono žlugimą — ir tas karas kainavo ne tik 50 tūkstančių amerikiečių, bet ir žymiai daugiau vietnamiečių gyvybių (tikslus aukų skaičius vis dar nežinomas).

    Sausio mėnesį 2500 amerikiečių karių liks Afganistane, tačiau pavasario pabaigoje jie visi turės palikti šalį. Net PKK samdiniai negali likti — jų dabar yra bent keli šimtai. Jei amerikiečiai (tai yra naujoji Baideno administracija) nukels pasitraukimo terminą, Talibanas atnaujins karo veiksmus. Anksčiau ar vėliau  — jie pužims Kabulą, o amerikiečiams teks bėgti iš Afganistano būtent taip, kaip jie pabėgo iš Vietnamo.

    Tačiau dėl to bus kaltas ne Trampas, bet tie, kurie nori pratęsti okupaciją, tie, kuriems nėra svarbus nei afganų, nei amerikiečių gyvenimas, tie, kurie prieš organizuotą pasitraukimą ir susitarimų su Talibanu įgyvendinimą. Tie, kurie galvoja, kad galima okupuoti svetimas šalis amžinai, ir nepastebi, kad nei užpuolikas, nei partizanai nebenori kovoti. Vieni nori kuo greičiau išvykti, kiti nori skubiai išsiųsti užsieniečius - — ir tik trečioji jėga yra pasirengusi tęsti kraujo liejimą. Tai neturi nieko bendra su Amerika ar Afganistanu.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Tegai:
    Afganistanas, Amerika

    Svarbiausios temos