11:03 2021 Sausio 17
Tiesioginis eteris
  • USD1.2123
  • RUB89.0364
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    Jungtinės Valstijos ir jos NATO sąjungininkai neturi ginklų, kurie iš tikrųjų ir galiausiai kelia grėsmę Rusijai Krymo pusiasalyje ar Kaliningrado srityje

    NATO sąjungininkų skaičiaus negalima paversti karinių operacijų kokybe net Afganistane (talibai — nėra aukščiausių technologijų priešai).

    Amerikiečių nejaudina didelis atsilikimas nuo Rusijos pažangių ginklų technologijų srityje (viršgarsinės raketos, oro gynybos ir elektroninio karo sistemos, povandeninės robotikos sistemos). Praktikuodamos "aukštųjų technologijų karo" taktiką, JAV sausumos pajėgos praėjusią savaitę per kelias valandas iš Vokietijos į Rumuniją skraidino dvi daugkartines paleidimo raketų sistemas HIMARS ("High Mobility Artillery Rocket System"), paleido keletą mokomųjų raketų į Juodąją jūrą ir greitai įrenginius grąžino į Ramšteino bazę.

    "Forbes" duomenimis, vienos dienos šaudymo misija Rumunijoje buvo Amerikos kariuomenės "ugnies jėgos atkūrimo" demonstravimas, "žinia Maskvai" ir "raketų staigmena" Rusijos pajėgų grupei Kryme. Kitaip ir būti negali, nes Juodoji jūra "greitai virsta Rusijos ežeru", o tai kelia grėsmę JAV interesams.

    Žinoma, du HIMARS paleidimo įrenginiai nelemia orų regione, tačiau 2018 metais Amerikos 41-oji artilerijos brigada grįžo į Vokietiją, į šioje brigadoje buvo keturios HIMARS baterijos (iš viso 36 paleidimo įrenginiai, kurių bendras paleidimas —  216 227 mm kalibro raketų). Amerikiečiai mano, kad didelis HIMARS dislokavimo greitis apsunkins priešo kontršūvius: "Sunku pataikyti į raketų paleidimo įrenginį, kuris žemėje praleidžia tik kelias valandas". Ir jie "ugnies reidus" praktikuoja keliose srityse.

    Panašios pratybos "Rail Gunner Rush" su tiesioginiu HIMARS sistemų šaudymu anksčiau buvo surengtos Estijoje, maždaug 110 km atstumu nuo Rusijos sienos. Tokiu būdu 2020 metų rugsėjo mėnesį JAV parodė savo "įsipareigojimą Baltijos šalių saugumui". Savo ruožtu Maskva "Rail Gunner Rush" laikė "provokuojančiomis ir itin pavojingomis regiono stabilumui".

    Spektakliai Europai

    JAV kariuomenė Europoje linkusi nepaisyti sąjungininkų interesų ir net pačios geografijos. "Forbes" pastebi: "Nuo Rumunijos pakrantės iki Krymo — tik 250 mylių (400 km) palei Juodąją jūrą. HIMARS, kurios buvo perdislokuotos į Rumuniją, kelia rimtą ir nenuspėjamą grėsmę Rusijos kariams regione". Rumunijos armijos vadas generolas majoras Lulianas Berdila patvirtina: "Mirtingumas, šiandien įrodytas per pratybose Juodojoje jūroje naudojamą atstumą, kalba pats už save". Beje, Rumunija ruošiasi įsigyti savo HIMARS sistemas iš JAV ir planuoja pasiekti visišką pasirengimą šių ginklų veikimui 2022 metais.

    Panašu, kad Rumunijoje sėkmingai įvyko amerikiečių HIMARS sistemų sąveikos su Rumunijos daugialypėmis raketų sistemomis demonstravimas, NATO suformavo operacinę aplinką ir operacijų teatre sukūrė efektyvią strateginio atgrasymo versiją. Tačiau iš tikrųjų dvi 41-osios artilerijos brigados HIMARS pasinėrė į lėktuvą MC-130J, nuskrido į Rumunijos Kogalniceanu oro bazę, vaizdingai (sąlygiškai) pabendravo su 352-osios JAV specialiųjų operacijų divizijos karininkais ir su Rumunijos sausumos pajėgų daliniais. Negražiai apšaudė Juodąją jūrą ir išskrido atgal į Vokietiją.

    Galbūt mes tik stebime logistikos tobulinimą, o realioje kovinėje situacijoje 41-oji JAV armijos artilerijos brigada nuskris į Gruziją ar Ukrainą, arčiau priešo. Net tokiu atveju iškrovimo metu HIMARS sistemos gali būti sunaikintos ore ar aerodromuose, tai leidžia Rusijos kosmoso žvalgybos sistemos, oro gynybos sistemos S-400 ir "Iskander-M". Bet kokiu atveju, tokios JAV kariuomenės operacijos (pasirodymai) Europoje kelia grėsmę ne tiek Rusijai, kiek Rumunijai, Baltijos šalims ir kitoms laikino ar nuolatinio HIMARS sistemos dislokavimo vietoms, kurios reaktyvūs sviediniai ir raketose gali būti aprūpinti taktinėmis branduolinėmis galvutėmis. Maskva yra priversta reaguoti ir kurti atsakomąsias priemones.

    Tikrosios galimybės

    Kovos sąlygomis Amerikos HIMARS sistema pirmą kartą buvo išbandyta 2010 metų vasario mėnesį Afganistane. Buvo atliktos dvi raketų paleidimo priemonės, kurios gerokai nukrypo nuo reikalaujamos trajektorijos ir nukrito nuošalyje nuo taikinio (dėl to žuvo keli civiliai gyventojai). Tyrimo metu HIMARS operacija buvo sustabdyta, tačiau šiandien daugiau nei 400 raketų yra JAV kariuomenėje.

    Irake HIMARS kompleksai buvo naudojami kovoje su teroristais nuo 2015 metų lapkričio. Keli šimtai įvairių tipų raketų buvo paleisti ties įvairių taikinių. Duomenų apie paleidimo efektyvumą nėra.

    "High-Mobility Artillery Rocket System" yra labai mobili JAV armijos raketinės artilerijos sistema ant FMTV važiuoklės gali gabenti šešias 227 mm raketas (Rusijos analogai yra daugkartinės paleidimo raketų sistemos "Uragan" ir "Smerč") arba vieną taktinę ATACMS ( rusų "Točka-U" analogas). Galima gabenti orlaiviu C-130 Hercules.

    Mašina kompensuoja savo nuosavo paleidimo įrenginio nebuvimą įvairiais konteineriais su įvairaus tipo ir kalibro raketomis. Savaeigis paleidimo įrenginys gali nešti skirtingų savybių (nevaldomas ir valdomas) raketas. Gamykloje sviediniai ir raketos dedami į sandarius transportavimo ir paleidimo konteinerius, techninis patikrinimas prieš šaudymą neteikiamas.

    Kovinis savaeigio paleidimo įrenginio svoris su šaudmenų apkrova yra apie 11 tonų. Mašina pajėgi važiuoti iki 85 km / h greičiu, važiuoti turimomis kuro atsargomis be papildymo iki 480 km. Kompleksą kontroliuoja trijų asmenų įgula, esanti salono viduje. Šaudymas galimas bet kuria kryptimi, aukščio kampais iki +60 laipsnių.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Dar šia tema

    Rusija sureagavo į JAV grasinimus dislokuoti naujas raketas Europoje
    Karo ekspertas: naujos Rusijos raketos sukels isteriją JAV
    "National Interest" įvardijo penkis pavojingiausius Rusijos karinius laivus
    Tegai:
    raketos, Rumunija, Baltijos šalys, Rusija, JAV

    Svarbiausios temos