02:57 2021 Sausio 17
Tiesioginis eteris
  • USD1.2123
  • RUB89.0364
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    Kadenciją baigusi Vyriausybė, vadovaujama Sauliaus Skvernelio, priėmė konformistinį sprendimą skirti valstybinę pensiją buvusiai Seimo pirmininkei (2009–2012 metais) Irenai Degutienei. Kuo gi pagarsėjo ilgametė buvusi Seimo narė?

    Per praėjusius Seimo rinkimus tarp partijos "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) pastebėta keistenybė. Konservatorių sąraše autorius nerado Irenos Degutienės pavardės. Tačiau prieš ketverius metus ji kartu su Landsbergiu Jaunesniuoju buvo partijos kandidatų sąrašo priekyje. Tiesa, finišo tiesiojoje vidiniame partijos reitinge buvo tik ketvirta. Tačiau galiausiai konservatoriai ją pasiuntė į atsakingą vicepirmininko postą nuo opozicijos valdant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS).

    Senąją gvardiją — į pensiją

    Po šiltos Seimo pirmininko pavaduotojos kėdės atsėdėjusi dar vieną parlamentinių įgaliojimų kadenciją (2016–2020), ilgametė VIP konservatorė Irena Degutienė buvo... išsiųsta į pensiją. Bet ji dar ne tokia sena: 71 metai yra gražiausias politiko amžius. Pavyzdžiui, 78 metų Džo Baidenas netrukus gali tapti didžiųjų JAV prezidentu.

    Taigi, kas nutiko, kad konservatoriai atsisakė tokios patyrusios politikės? Tai paprasta. Jaunosios atžalos, vadovaujamos vainikuoto anūko Gabrieliaus Landsbergio, nustūmė į užkampį senąją gvardiją, kuri anksčiau taip pat bandė patraukti nemirtingąjį Vytautą Landsbergį nuo didžiosios politikos.

    Prisiminkime, kad tai įvyko 2000-ųjų pradžioje. Konservatorių partijos garbės pirmininkas, "pirmasis faktinis nepriklausomos Lietuvos vadovas" Vytautas Landsbergis buvo išsiųstas į garbės tremtį pirmosiose naujai į Europos Parlamentą iš Lietuvos atvykusių Europos parlamentarų gretose. O prie partijos vairo stojo ambicingas Andrius Kubilius. Jo komandoje tada buvo jauni ir energingi to meto politikai, tokie kaip Rasa Juknevičienė, Irena Degutienė, Audronius Ažubalis, Ingrida Šimonytė ir kiti. Tada visi jie tapo ministrais pirmojoje Kubiliaus vyriausybėje 1999–2000 metais, kai atsistatydino ministras pirmininkas Rolandas Paksas, o vėliau — 2008–2012 metų vyriausybėje.

    Partijos auksas

    Būtent Kubiliaus vyriausybės ministrai išgarsėjo didžiausiais sukčiavimais Lietuvos ekonomikoje. Visų pirma, 1999 metais didžiausia regione Mažeikių naftos perdirbimo gamykla buvo pusvelčiui atiduota "American Williams International". Būtent dėl ​​šio neskaidraus susitarimo premjero postą paliko "kylanti konservatorių žvaigždė" Rolandas Paksas, kuriam konservatoriai vis tiek neatleido tos išdavystės.

    O "antrojo atėjimo" į Ministrų kabinetą metu Kubiliaus vyriausybė jau buvo įvykdžiusi keletą šimtmečio aferų. Iš pradžių buvo apkarpytas padirbto projekto biudžetas, skirtas naujos Visagino AE statybai vietoje uždarytos Ignalinos. Ant Pietų Korėjos platformos padėtas SGD terminalo "Independence" pagrindas. O vėliau po peiliu buvo pakištas vienas didžiausių tuo metu komercinių bankų Lietuvoje — "Snoras". Tokiu būdu, matyt, jie ženkliai papildė konservatorių "skrynias partijos auksu".

    Ir visose šimtmečio aferose mirgėjo Irenos Degutienės vardas. Iš pradžių kaip darbo ir socialinės apsaugos ministrės (1996–2000), vėliau — Seimo pirmininkės 2009–2012 metais. Būtent vadovaujant Degutienei Seimas užfiksavo savotišką "Snoro" bankroto įstatymų peržiūros greičio rekordą. Vos per kelias valandas Finansų ministerijos, kuriai vadovavo dabartinė Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, paruošti įstatymai buvo apsvarstyti ir priimti per tris svarstymus. Jie nenuilstamai dirbo net naktimis. Konservatoriai labai mėgsta "naktines reformas".

    Tylenė rekordininkė

    Būtent tada Irena Degutienė išgarsėjo visoje šalyje. Jos sūnus verslininkas, neaišku kokio verslininkiško instinkto paskatintas, likus vos kelioms valandoms iki bankroto paskelbimo sugebėjo iš "Snoro" banko atsiimti savo įmonės pinigus. O Degutienės vyrui tą pačią akimirką pavyko sutvarkyti Santariškių klinikų, kuriose jis dirbo vieno filialo vadovu, pinigus. Prasidėjęs skandalas galėjo pasiųsti į teisiamųjų suolą Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, kuri, kaip spėjama, galėjo pasidalinti slapta informacija apie artėjantį "Snoro" bankrotą.

    Valdantiesiems konservatoriams šiaip ne taip pavyko nutildyti skandalą. O Generalinėje prokuratūroje, kur atitinkamą prašymą pateikė partijos "Tvarka ir teisingumas" deputatas Petras Gražulis, byla, matyt, buvo "užraukta". Pats Gražulis iki šiol žagsi nuo prisiminimų apie tą politinės karjeros momentą. O dabar Lietuvos generalinė prokuratūra prašo jau dabartinio Seimo panaikinti Seimo nario Gražulio teisinę neliečiamybę.

    Tai buvo konservatorių triukas atimti deputato Gražulio, kuris įtariamas prekyba poveikiu, imunitetą. Įdomu, ar jie atims iš jo neliečiamybę, ar ne?

    Savų didvyrių nepalieka

    Bet grįžkime prie Irenos Degutienės ir senosios konservatorių gvardijos. Į garbės tremtį Europos Parlamente konservatorių jaunimas išsiuntė buvusį ministrą pirmininką Andrių Kubilių ir buvusią gynybos ministrę (2008–2012 m.) Rasą Juknevičienę. Atokiau nuo vidaus piniginių reikalų. O buvusiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei senatvės pensijai buvo paskirta kukli 232 eurų valstybinė pensija. Matyt, už tylą dėl tų "ypatingų nuopelnų" papildant "partijos aukso" atsargas.

    Pažymėtina, kad buvęs Seimo pirmininkas (2016–2020 m.) Viktoras Pranckietis taip pat prašė skirti Degutenei skirti valstybinę pensiją. Seimo narys Pranckietis — jau ne "valstietis", o valdantysis liberalas. Iš tiesų politikoje nėra žodžio "išduoti", yra žodis "numatyti". Žiūrėk, galbūt kada nors konservatoriai prisimins, kaip Pranckietis didvyriškai kišo pagalius į ratus tų, kurie jį delegavo į Seimo pirmininko postą. Gal ir jam senatvėje atskils valstybinė pensija.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Tegai:
    valstybinė pensija, Irena Degutienė

    Svarbiausios temos