03:25 2021 Sausio 25
Tiesioginis eteris
  • USD1.2158
  • RUB91.1009
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    Savo pareigas pradėjusi liberalų konservatorių Vyriausybė rengiasi peržiūrėti ir koreguoti kitų metų biudžetą. Lietuvos gyventojai prisimena tų metų "naktinę reformą" ir svarsto, kas gaus grietinėlę, o kas — tik biudžeto šaknis

    Kam krizė, o kam — tėvas

    Liberalų konservatorių Vyriausybė vėl grįžo į valdžią. Ir vėl jiems teko sunki dalia — atlaikyti ekonomikos krizę. Kaip ir 2008–2009 metais, dabartinę krizę išprovokavo globalios pasaulio problemos, o ne vidinės bėdos gana ramioje Lietuvoje. Šalis yra tvirtai prisirišusi prie bendrų Europos struktūrų (Europos Komisijos ir Europos Parlamento) ir aiškiai vykdo visus Briuselio įsakymus ekonomikos srityje. Ir už tokį paklusnumą gauna kuklius meduolius ir saldumynus.

    Štai naujajame 2021–2027 metų ES biudžete Lietuvai, pagal mažos valstybės, turinčios mažiau nei tris milijonus gyventojų, standartus, planuojama skirti didžiulę sumą, viršijančią penkis milijardus eurų. Briuselio ekonomistai, matyt, teisingai apskaičiavo pagalbą Lietuvos verslui, nukentėjusiam nuo koronaviruso pandemijos. Kaip ir kas gaus šiuos pinigus pačioje Lietuvoje? Štai kur klausimas.

    Verslininke, nepamiršk apie brangiąją partiją

    Nesunku numatyti, kad didžiulė šių milžiniškų dotacijų dalis atiteks verslo struktūroms, susijusioms su į valdžią atėjusiais konservatoriais ir liberalais. Juk reikia kažkaip atsidėkoti rėmėjams, kurie įnešė savo indėlį į rinkimų kampanijos finansavimą. Priešingu atveju per ketverius metus teks išleisti avarinį rezervą — savo partijos "auksą".

    Konservatoriai turi solidžiausią aukso puodą. Tai galima teigti vien pažvelgus į valstybės biudžeto Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams skiriamų metinių subsidijų dydį. O kiek iš savo pajamų į slaptą konservatorių iždą skiria verslininkai, tai žino tik siauras partijos aktyvistų ratas. Išdrįsiu padaryti prielaidą, kad bent dešimtinę, Biblijos terminais, skiria brangios partijos labui. Galbūt daugiau.

    Krizių valdytojai

    Kalbant apie eilinę ekonominę krizę, tai konservatoriai turi didžiulę patirtį kovoje su tokiomis katastrofomis. Prisiminkime, kaip jie per naktį drąsiai susidorojo su 2008–2009 metais. Nepakanka pinigų ižde? Sumažinkime pensininkų davinius. Ir jei vėl nepakaks, paprašysime komercinių bankų paskolų. Kokia palūkanų norma? Taigi nesvarbu. Tegul tai būna kitos vyriausybės galvosūkis, kaip sumokėti šias paskolas. Po mūsų — nors ir tvanas.

    O jau šiandien tikrai susitvarkysime. Jei 2008–2012 metais Vyriausybėje patyrusi Ingrida Šimonytė kontroliavo tik Lietuvos finansus, šiandien jos rankose yra visa vykdomoji valdžia. Atvirai pasakius, ir visas Seimas. Ar gali koalicijos jaunesniosios seserys — liberalai ir Laisvės partija — prieštarauti visagaliams konservatoriams. Taigi, tikrai karaliaus viena Šimonytė.

    Pirmiausia morališkai paruošime Lietuvos žmones būsimoms reformoms kelyje į "gerovės valstybę". Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas jau užsiminė, kad kitais metais biudžeto deficitas gali siekti net septynis procentus BVP. Tai reiškia, kad jau pavasarį reikės skolintis iš išorės kreditorių ne mažiau kaip milijardą eurų.

    "Papildomai šalia to, kas buvo suplanuota ateinančių metų biudžete, maždaug vienas milijardas eurų bus skirtas darbo vietų išsaugojimui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamoms priemonėms bus skirta maždaug apie 600 mln. eurų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonėms — apie 200 mln. eurų ir Finansų ministerijos atidėtų mokesčių priemonėms — dar apie 200 mln. eurų", — cituoja žiniasklaida Majauską.

    Kam grietinėlė, o kam — šaknelės?

    Šiame didžiuliame sraute dėmesį patraukia eilutė "atidėtų mokesčių priemonėms". Ar tai reiškia, kad kažkam išvis gali atleisti nesumokėtus už 2019 metus mokesčius? Tada, prašom, perskaitykite visą galimų laimingųjų sąrašą.

    Taigi, verslo atstovai jau išreiškė susirūpinimą.

    "Tai, tikriausiai, skausminga mums visiems ir ne vien tik dėl to, kad tai yra kažkokie apribojimai verslui, bet tai yra apribojimai, skirti kiekvienam mūsų kaip piliečiui. <...> Mūsų vienintelė viltis — jau kaip verslo bendruomenės, — kad valstybė tuo pačiu pasirūpins ir tam tikros paramos dalykais verslui", — sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

    Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sakė, kad smulkiajam ir vidutiniam verslui dar kartą reikia atidėti mokesčių mokėjimą, o stambiajam — prieigą prie kapitalo, turėtų būti leidžiama gauti paskolas, kurių palūkanų norma yra ne didesnė už tas, už kurias paskolas ims pati valstybė. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė prašo minimumo, kad prekybininkai turėtų galimybę kaip pavasarį, per pirmąją pandemijos bangą, susimokėti patalpų nuomą. Įdomu, kas yra tie laimingi pastatų savininkai, kurie prastovos metu gaus didžiulę nuomos kompensaciją? O kaip kompensuos paprasto prekybininko iš sostinės Gariūnų nuostolius? Klausimas retorinis.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Dar šia tema

    Nuo pirmojo karantino pradžios už prastovas išmokėta daugiau 171 mln. eurų
    Lietuvos bankų sektorius trečiąjį ketvirtį: uždirbta 21,6 % mažiau grynojo pelno
    Rusija tapo pagrindine Lietuvos eksporto partnere pagal trijų ketvirčių rezultatus
    Sudėtinga epidemiologinė situacija gali sulėtinti Lietuvos ekonomikos atsigavimą
    Tegai:
    Ingrida Šimonytė, krizė, karantinas, Seimas, Vyriausybė

    Svarbiausios temos