14:19 2021 Vasario 28
Tiesioginis eteris
  • USD1.2121
  • RUB90.6697
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    Dviejų Lietuvos Seimo parlamentinių komitetų nariai pasisakė tik už draudimą įvažiuoti į šalį artistams, palaikantiems "priešiškus režimus", o URM operatyviai sureagavo ir penkeriems metams nuleido sienos užkardą prieš Filipą Kirkorovą

    Kiekviename kampe šaukdama apie žodžio laisvę, Lietuvos valdžia užčiaupia burnas tiems, kas nesutinka su jų požiūriu į vykstančius procesus vienoje ar kitoje planetos dalyje. Viskas yra naujosios Amerikos galios doktrinos, kuri užčiaupė burną net prezidentui Donaldui Trampui, rėmuose.

    Tiesa, Lietuvoje šie metodai buvo naudojami jau seniai. Lietuvos pseudopatriotai yra Rusijos atlikėjų persekiojimo pradininkai. Vienu metu įvažiavimas į šalį jau buvo uždraustas Aleksandrovo dainų ir šokių ansambliui, Tureckio chorui, dainininkams Grigorijui Lepsui ir Olegui Gazmanovui. Taigi, Lietuvos gyventojų labai nenustebino Filipo Kirkorovo įtraukimas į "asmenų, kuriems uždrausta įvažiuoti į Lietuvą", sąrašą.

    Daugelis tik gūžtelėjo pečiais ir pasukiojo pirštu ties smilkiniu. Šią naujieną pakomentavo oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova:

    "Absurdui ir iš tikrųjų vien tokių kaltinimų kvailumui papildomų komentarų nereikia. Apskritai pažymime, kad represinis požiūris į artistus tapo tikru jaunų Europos demokratinių šalių požymis".

    Lietuvos "draudėjų" pateikti argumentai atspindi rusofobijos gilumą ne tik Baltijos šalyse, bet ir pasaulyje. Jie sako, kad Rusijos menininkai yra "minkštoji galia", neleidžianti Lietuvos žmonėms pamiršti draugystės ir geros kaimynystės laikų vieningoje TSRS tautų šeimoje.

    Filipas Kirkorovas
    © Sputnik / Владимир Трефилов

    "Pagrindinis mūsų didžiųjų kaimynų uždavinys yra išlaikyti mus šioje kultūrinėje ir informacinėje erdvėje, sukelti nostalgiškus jausmus", — su kartėliu sako Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.

    Tiesa, tokių nostalgiškų žmonių Lietuvoje yra daug. Bilietai į Rusijos atlikėjų koncertus didžiuliuose sporto ir koncertų kompleksuose visada būna išparduoti. Matyt, tai gąsdina Lietuvos valdžią, kuri per 30 nepriklausomybės metų nesugebėjo Lietuvos gyventojų sukiršinti su rusais. O fantazijos, kad Rusija vėl "okupuos" Lietuvą, sukasi tik karščiuojančiose Lietuvos politinio elito, kurio didžioji dalis yra buvę sovietų nomenklatūros nariai, smegenyse. Pakanka kelių pavyzdžių iš naujausios istorijos. Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaite dėstė Aukštojoje partinėje mokykloje, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius buvo vienas iš Lietuvos komjaunimo vadovų. O visa konservatorių viršūnė, vadovaujama Vytauto Landsbergio, sovietmečiu gyveno sočiai ir laimingai. Žmonės viską prisimena.

    O šiandien jaunieji Landsbergio-Grybauskaitės darbų tęsėjai pralenkia savo mokytojus. Jie ketina įtraukti į sąrašą tų, kuriems neleidžiama patekti į šalį, tuos menininkus, kurie "viešai ar savo kūryba išreiškia paramą agresyviai Rusijos ar kitos valstybės, pažeidžiančios tarptautinę teisę, užsienio politikai arba abejoja Lietuvos konstitucinėmis vertybėmis, teritoriniu Lietuvos sąjungininkų vientisumu."

    O Vytauto Landsbergio pasekėjų jauniklių priešakyje yra anūkas Gabrielius. Senelis jam patikėjo vadovauti Lietuvos užsienio politikos frontui. Įdomu, kokiu fronderizmu pagarsės puikios šeimos palikuonis užsienio reikalų ministro kėdėje.

    Pavyzdžiui, buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė įėjo į istoriją kaip pirmoji, Rusiją pavadinusi "teroristine valstybe". 2014 metų vasario mėnesį, kilus Maidano isterijai aplink Ukrainą, ji atvirai šiurkščiai elgėsi su Rusijos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Lietuvoje Aleksandru Udalcovu. Kaip tada rašė laikraštis "Lietuvos rytas" (2014 metų vasario 5 dieną), skiriamųjų raštų priėmimo metu Grybauskaitė pradėjo pokalbį su Udalcovu klausimu: "Ar jūs dar neužspringote lietuvišku pienu?" O vėliau pokalbio metu ji paklausė diplomato: "Tai kada gi jūs pagaliau mus uždusinsite "Gazpromo" dujomis?"

    Naujasis Rusijos Federacijos ambasadorius Aleksejus Isakovas į Lietuvą atvyko 2020 metų gruodžio 13 dieną. Bet iki šiol jis nebuvo kviečiamas į rūmus Daukanto aikštėje, kad būtų įteikti skiriamieji raštai.

    Ar prezidentas Gitanas Nausėda jį priims, ar eis savo pirmtakės pėdomis? Bet net jei prezidento rūmuose bus laikomasi diplomatinės etikos normų, tai Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, su kuria ambasadorius turės glaudžiai bendrauti per visą kadencijos laiką, Aleksejus Viktorovičius gali tikėtis bet kokių netikėtumų. Nereikėtų stebėtis.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Tegai:
    draudimas atvykti, Užsienio reikalų ministerija, Filipas Kirkorovas

    Svarbiausios temos