09:22 2021 Vasario 25
Tiesioginis eteris
  • USD1.2146
  • RUB89.4919
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    Džo Baideno rinkimų kampanijos metu Amerikos demokratai ne kartą žadėjo "nubausti" Rusiją (nesvarbu už ką) ir tuo pačiu metu smerkė Donaldą Trampą už vykdomą artimiausių JAV sąjungininkų susvetimėjimo politiką

    Tačiau pačiomis pirmosiomis 46-ojo JAV prezidento prezidentavimo minutėmis skaudus antausis buvo padarytas artimiausiam visomis šio žodžio prasmėmis sąjungininkui— Kanadai. Vienas iš dokumentų, kuriuos iškart po inauguracijos pasirašė Baidenas, buvo vykdomoji nutartis, panaikinanti leidimą tiesti naftotiekį "Keystone XL". Vienu plunksnos brūkštelėjimu buvo padarytas tiuškinantis smūgis Kanados ekonominiams interesams.

    Daug kenčiantis "Keystone" projektas iš tiesų galėtų tapti kertiniu Kanados ekonomikos akmeniu (kaip ir verčiamas jo pavadinimas). Gimęs dar 2005 metais, jis su sunkumais su prasiveržė per daugybę biurokratinių kliūčių Kanadoje ir JAV, o taip pat susidūrė su aršiu aplinkosaugininkų pasipriešinimu. Pagal idėją "Keystone XL" — tai 3,5 tūkstančio kilometrų naftos vamzdynas, kuris turėjo pumpuoti iki 800 tūkstančių barelių naftos per dieną iš Kanados Albertos provincijos į JAV naftos perdirbimo gamyklas Meksikos įlankos pakrantėje, visų pirma Teksase. Anot pačios įmonės, šis projektas turėjo sukurti arba paremti apie 60 tūkst. darbo vietų (42 tūkst. JAV ir 17 tūkst. Kanadoje).

    Šio vamzdyno svarbą Kanados ekonomikai ir jos finansų sektoriui įrodo faktas, kad nemaža dalis projekto savininko akcijų priklauso pagrindiniams šalies bankams (įskaitant didžiausią "Royal Bank of Canada") ir keletui pensijų fondų. O jau kurį laiką prie jo tiesiogiai prisijungė Albertos vyriausybė, kuri jau investavo 1,5 mlrd. dolerių, be to, šešių milijardų sumai skyrė paskolų garantijas. Ir visa tai — esant žiauriausiomis taupimo ir regioninų išlaidų švietimui mažinimo sąlygomis.

    Neatsitiktinai 2013 metais tuo metu dar pradedantysis politikas Džastinas Trudeau susitikime su naftos verslo atstovais "Keystone" pavadino "vienu iš svarbiausių mūsų kartos infrastruktūros projektų", pažadėjęs kovoti dėl jo įgyvendinimo iki galo, jei jo partija laimės rinkimus. Kritikuodamas tuometinį šalies ministrą pirmininką Stiveną Harperį dėl jo neaiškios pozicijos projekto gynime, Trudeau pareiškė naftos ir dujų magnatams: "Jums reikia vyriausybės, o ne cheerleading'o dalyvis". Galima sau įsivaizduoti, kaip stipriai Baidenas savo parašu smogė Kanadai.

    Трубы для нефтепровода Keystone XL в Гаскойне, Северная Дакота
    © REUTERS / Terray Sylvester
    Vamzdžiai naftotiekiui "Keystone XL"

    Viena vertus, naujojo prezidento negalima apkaltinti nenuoseklumu. Nuo pat pradžių demokratai su savo "žaliąja darbotvarke" priešinosi "Keystone". 2015 m. prezidentas Barakas Obama dekretu sustabdė leidimą tiesti naftos vamzdyną per Amerikos teritoriją. Be to, vienas iš pagrindinių šio žingsnio lobistų buvo viceprezidentas Džo Baidenas.

    Žinoma, demokratai visada pateisino savo poziciją tik būtinybe saugoti aplinką. Tačiau svarbų vaidmenį vaidina partijos interesai priimant šį sprendimą. Faktas yra tas, kad vienas pagrindinių naftotiekio naudos gavėjų bus verslo imperija, kurią sukūrė pagrindiniai Respublikonų partijos rėmėjai broliai Kochai. Taigi sunaikinę šį projektą, Obama ir Bidenas atėmė iš savo politinių oponentų didelę finansinę paramą. Žinoma, demokratinė JAV spauda stengiasi šio motyvo per daug neakcentuoti.

    Savo rinkimų kampanijos metu Bфidenas neslėpė savo ketinimo "nužudyti" "Keystone XL", panaikindamas leidimą jo statybai, kurį pasirašė Donaldas Trampas 2017 metų sausį (tai yra iškart po JAV prezidento inauguracijos). Pažadas uždrausti naftotiekį buvo vienas kertinių demokratų kandidato programos akmenų nuo praėjusių metų pavasario. Beje, tuo pačiu metu Kanados ministras pirmininkas Trudeau iškilmingai pažadėjo griežtai pasipriešinti bet kuriai Amerikos vyriausybei, jei bus atsisakyta tiesti naftos vamzdyną.

    Taigi Baideno sprendimas buvo tikėtas ir visiškai atitinka jo rinkimų programą. Bet čia mes prieiname prie kitos šio konflikto pusės — prie to, kaip šis sprendimas buvo pateiktas pasauliui, o pirmiausia pačiai Kanadai, pagrindinei strateginei JAV partnerei. Juk niekas neskubino Baideno, nereikalavo, kad jis pasirašytų šį dekretą per pirmąją buvimo Ovalioje salėje valandą. Jis turi pakankamai laiko palaikyti oficialų mandagumą ir, bent jau dėl varnelės, pasikonsultuoti su Otava jai opiu klausimu. Bet ne, Kanadai iš pradžių buvo pranešta apie tokio svarbaus verslo projekto nužudymą, ir tik po poros dienų naujasis JAV prezidentas paskambino Kanados vyriausybės vadovui. O Trudeau vietoj pažadėto "įnirtingo pasipriešinimo" dabar yra priverstas pateikti taikinamuosius pareiškimus: neva, mes su amerikiečiais daugiau turime to, kas vienija nei su amerikiečiais nei išskiria.

    O juk dar vienu svarbiu Baideno pažadu užsienio politikos srityje buvo atsisakymas nuo paniekinančio jo pirmtako elgesio su artimiausiais JAV sąjungininkais. Būdamas kandidatu į prezidentus, demokratų globotinis pasmerkė šį požiūrį ir pažadėjo atkurti draugiškus santykius su partneriais, pirmiausia pabrėždamas Kanadą. Tačiau, kaip rodo jo parašas po dekretu dėl "Keystone" statybų sustabdymo, naująjį JAV prezidentą kaimynų politiniai ir ekonominiai interesai dominą ne labiau nei Trampą. Jau nekalbant apie elementarių mandagumo taisyklių net sąjungininkų atžvilgiu ignoravimą.

    Būtent į tai — į visišką partnerių interesų nepaisymą — nurodo dabar įsiutęs Albertos ministras pirmininkas Džeisonas Kenis, kuriam strateginio naftotiekio laidotuvės yra siaubinga katastrofa. Jis jau ragina savo šalies Vyriausybę imtis griežtų atsakomųjų priemonių ir net įvesti ekonomines sankcijas JAV. Be to, jo pasipiktinimą palaiko ir kitų Kanados provincijų regioninių vyriausybių vadovai.

    Be to, savo dekretu Baidenas dar kartą demonstruoja pasauliui visišką JAV nesugebėjimą derėtis. Jei anksčiau visi žinojo, kad pagrindinė užsienio politikos kryptis nepriklauso nuo Baltųjų rūmų administracijos pasikeitimo, tai savanoriški Trampo ir Baideno veiksmai patvirtina absoliučią bet kokių ilgalaikių susitarimų, pasirašytų su Vašingtonu, nenaudingumą. Galima įvairiai įvertinti Baideno motyvus "Keystone" likimo atžvilgiu. Tačiau net "Forbes" šį žingsnį pripažįsta "pavojingu precedentu", nurodydamas, kad milijardai dolerių, kuriuos jau išleido naftotiekio investuotojai, buvo iššvaistyti "dėl naujojo prezidento užgaidos". Žinoma, JAV niekas net neužsiminė apie net dalinį nuostolių atlyginimą. Tai ne ponų reikalas — atsakyti už savo garantijas cholopui, vadinamam "strateginiu partneriu".

    Susidaro įspūdis, kad Baidenas muša savuosius, kad kiti bijotų. Iš tiesų, jei naujoji administracija elgiasi taip griežtai savo kaimyno atžvilgiu, galima sau įsivaizduoti, kaip agresyviai ji elgsis tų šalių, kurios oficialiai pripažintos konkurentėmis ir priešininkėmis, atžvilgiu. Visų pirma, Rusijos ir Kinijos atžvilgiu. Panašu, dabar niekam neturėtų kilti abejonių, kad Trampo metu pradėtas karas prieš "Nord Stream-2" projektą bus tik sustiprintas. Vėlgi, prieštaraujant Jungtinių Valstijų Europos sąjungininkų interesams, kuriuos Baidenas pažadėjo gerbti ir apsaugoti. Šiomis dienomis apie šiuos interesus dar kartą pareiškė Angela Merkel. Ir eilinį kartą šiuos Vokietijos kanclerės pareiškimus Vašingtonas ignoruos.

    Tačiau draudimas įgyvendinti ypatingos svarbos infrastruktūros projektą, koks yra "Keystone", turi ir atvirkščiają pusę. Palaidojęs šį naftotiekį, Baidenas atima iš JAV galimybę atsisakyti Venesuelos naftos ir žaidžia kitų naftos šalių naudai. Neatsitiktinai vienas iš respublikonų senatorių šį sprendimą apibūdino kaip politikos "Saudo Arabija — pirmoji" demonstravimą.

    Jei 46-asis prezidentas pradės vykdyti ir tolesnius savo pažadus atsisakyti naftos gamybos ir uždrausti skalūnų dujų gavybos frekingo technologijas (hidraulinio sluoksnių skaldymo), Europa tuo labiau supras, kad neverta tikėtis Rusijos energijos išteklius pakeisti amerikietiškais. Net nepaisant daugybės Vašingtono patikinimų, kad "demokratinės laisvės dujos" išgelbės europiečius nuo "Rusijos priklausomybės".

    Pavyzdys su "Keystone" europiečiams aiškiai demonstruoja, ko vertos sutartys ir pažadai su amerikiečiais. Taigi iš katastrofiškų problemų, kurias Baidenas sukūrė Kanadai, Rusija galiausiai netgi gali gauti sau naudą.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

    Tegai:
    nafta, Kanada, Džo Baidenas, ekonomika, JAV

    Svarbiausios temos