23:57 2021 Vasario 25
Tiesioginis eteris
  • USD1.2225
  • RUB90.3519
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    Austrijos kancleris Sebastianas Kurcas paragino atsisakyti "geopolitinių tabu", kai Europos vaistų agentūra (EVA) svarsto galimybę registruoti vakcinas iš Rusijos ir Kinijos

    Kiek anksčiau apie tai, kad sprendimas naudoti "Sputnik V" turėtų būti ne politinis, o mokslinis, pagrįstas klinikinių tyrimų trečiojo etapo rezultatų paskelbimu žurnale "Lancet", sakė Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas. Apie Ispanijos pasirengimą vartoti rusišką preparatą (su EVA patvirtinimu) pranešė Madridas. 

    Kalbant apie Vokietiją, šalies vadovybės ketinimas aktyviai bendradarbiauti šiuo klausimu su Maskva, atidžiai išnagrinėjus, tapo akivaizdus dar sausio mėnesį, kai Angela Merkel viešai paskelbė Berlyno pasirengimą padėti registruojant Rusijos preparatą Europoje. 

    Be to, vokiečiai dar anksčiau pradėjo ruošti dirvą šiam žingsniui. Šiuo metu įtakingiausia Europos žiniasklaida tiesiogine prasme bombarduoja savo auditoriją teigiamomis publikacijomis apie "Sputnik V". Padėtis suprantama: po daugelio mėnesių agresyvios kampanijos, skirtos diskredituoti Rusijos preparatus, reikia skubiai pakeisti visuomenės požiūrį, nes, matyt, tai atliks reikšmingą vaidmenį skiepijant ES gyventojus. 

    Tačiau pirmieji būsimų informacinių ir politinių permainų ženklai, kurių tada daugelis nepastebėjo, pasirodė prieš mėnesį — ir būtent Vokietija iškart atliko pagrindinį vaidmenį šiame procese. 

    Formaliai situacija atrodo taip, kad nauja "Lancet" publikacija staiga visiems atvėrė akis apie tikrąją "Sputnik V" kokybę. Ką tik paaiškėjo, kad Vokietijoje vakcinos gamybos vietos paruošimas jau yra pačiame įkarštyje. 

    Apskritai vokiečiai dar kartą patvirtino savo, kaip Europos lyderių, statusą. Kol likusieji (na, išskyrus Vengriją, kuriai netrukdo užsispyrusi rusofobija — kaip lenkams, kurie taip pat nėra linkę atsigręžti į Briuselį) laukė rezultato, Vokietija perėmė politiškai reikšmingą ir ekonomiškai naudingą poziciją. 

    Situacija yra visiškai tokia pati kaip ir su "Nord Stream-2", kurio įgyvendinimo Berlynas atkakliai siekia, nepaisant jokių "Kremliaus nusikaltimų": tai yra pernelyg svarbi ir perspektyvi problema. Rusijos vakcina pasirodė per gera, kad ją būtų galima ignoruoti — būtent tai iš pradžių planavo daryti Vakarai. 

    Ir pačioje Europoje viskas nėra puiku. 

    Vakcinų trūkumas yra didžiulė problema. Dozių labai trūksta, o kova dėl jų įgauna skandalingą posūkį. 

    Dar viena kliūtis buvo rimtas nusivylimas Europos kuriamu preparatu — anglų-švedų "AstraZeneca" duoda labai vidutinius efektyvumo rezultatus (šiek tiek daugiau nei 60 proc.). 

    Dvi amerikietiškos vakcinos — "Pfizer" ir "Moderna" — yra puikios pagal efektyvumą (apie 95 proc.), tačiau yra ir kita monetos pusės. Paprastai nurodomos trys aplinkybės: a) didelė kaina, b) labai griežti gamybos ir logistikos reikalavimai, kurie apsunkina gamybą, laikymą ir gabenimą, c) nežinoma vakcinos apsauginio poveikio trukmė. 

    Yra dar vienas momentas, apie kurį žiniasklaida ir valdžios institucijos kalba retai, tačiau apie kurį žmonės akivaizdžiai dažnai galvoja. Abu vaistai yra sukurti naudojant novatorišką technologiją, kuri dar nėra išlaikiusi visaverčio žmogaus sveikatos saugos testo. Štai kodėl kiekviena mirtis netrukus po vakcinacijos sukelia tokį atgarsį — ir jų yra daug, nors, žinoma, "po" nereiškia "dėl". 

    Atsižvelgiant į tai, "Sputnik V" oficialiai — atlikus visus tyrimų etapus — sublizgėjo, o šis preparatas yra šiek tiek mažiau efektyvus nei "pas amerikiečius" (91,6 proc.), tačiau daug pigesnis, nereikalauja itin sudėtingo temperatūros režimo ir tuo pačiu metu buvo sukurtas remiantis platforma, kuri egzistuoja jau dešimtmečius ir todėl saugumas ištirtas viduje ir išorėje. Dėl tos pačios technologijos patikimumo Rusijos preparato apsaugos trukmė užtikrintai apibrėžiama kaip aukšta. 

    Rusijos mokslininkų proveržis dabar sulaukia malonių žodžių Vakaruose, kur "Sputnik V" sukūrimas lyginamas su pirmojo Sovietų Sąjungos dirbtinio palydovo paleidimu 1957 metais. Vokietijos "Welt" žurnalistas, kuris atkreipė dėmesį į šią paralelę, pažymėjo, kad "nuo to laiko Rusija vargu ar galėtų kuo nors nustebinti Vakarus techniniu požiūriu". 

    Taip sakoma apie šalį, kuri yra pirmaujanti tokiose pramonės šakose kaip branduolinė energetika, viršgarsinės technologijos, elektroninis karas ir daugybė kitų. Taip sakoma apie šalį, kurioje sukurta ir dominuoja — ir nevaržo išorinės konkurencijos, kaip Kinijoje — nuosava interneto aplinka (paieškos sistema, pašto paslaugos, socialiniai tinklai, antivirusinės paslaugos ir pan.). Taip sakoma apie šalį, apie kurios skaitmeninimo lygį Vakarai gali tik svajoti.

    Savaime kyla klausimas: ar Rusijai trūksta technologinės pažangos, galinčios nustebinti Vakarus, ar jie patys uoliai ignoruoja jos sėkmę, kol gyvenimas į tai nurodys ir dar su tokia jėga, kad ignoruoti bus visiškai nebeįmanoma? 

    Toks niekinimas ir tikslingas menkinimas, žinoma, gali sukelti nuoskaudą ir apmaudą. Kita vertus, yra ir teigiamų aspektų: kadangi Europa ir JAV nuolat nuvertina Rusiją, tai leidžia juos nuolat stebinti. 

    Ir nugalėti, kai atsiras poreikis. 

    Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Dar šia tema

    Graikijos laikraštis paragino vyriausybę skubiai įsigyti "Sputnik V"
    Dar viena šalis pirks Rusijos "Sputnik V" vakciną
    "Lancet" paskelbė trečiojo "Sputnik V" tyrimo etapo rezultatus
    Kremlius įvertino "Lancet" paskelbtų "Sputnik V" bandymų rezultatus
    Tegai:
    vakcinacija, Vokietija, Rusija, Sputnik V

    Svarbiausios temos