17:58 2021 Vasario 28
Tiesioginis eteris
  • USD1.2121
  • RUB90.6697
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    Estijos užsienio reikalų ministerija ragina Borelį atsistatydinti, Lietuvos premjerė sako, kad ne ES užsienio politikos vadovas turi nurodyti, kurią vakciną pirkti laisvę mylintiems baltams. Rytų Europa vis dažniau ES senbuviams nurodinėja, kaip gyventi ir ką daryti

    Europos rusofobai ES užsienio reikalų ministro Žozepo Borelio vizitą Rusijoje pavadino "nesėkme". Bandymai pagerinti Briuselio ir Maskvos santykius sukėlė audringą isteriją, visų pirma, tarp Baltijos limitrofų — ES išlaikytinių. Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets pirmoji išbarė Borelį.

    "Dar prieš vizitą sakiau, kad viena iš šio vizito prielaidų turėtų būti proga susitikti su Aleksejumi Navalnu. Vasario 2 dieną pasmerkiau Navalno įkalinimą Rusijoje ir, kaip ir kiti Europos bei JAV lyderiai, pareikalavau nedelsiant jį paleisti", — paskelbė nuosprendį Liimets.

    O Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė į aukšto rango Europos Komisijos pareigūno autoritetą metė net ne akmenį, o riedulį. Atsakydama į žurnalistų klausimą apie Rusijos "Sputnik V" vakcinos atsiradimo galimybę ES šalyse apskritai ir ypač Lietuvoje, apie ką Borelis užsiminė viešėdamas Maskvoje, Lietuvos vyriausybės vadovė sarkastiškai pažymėjo, kad ne Boreliui spręsti šiuos reikalus.

    "Atsiprašau, bet negaliu vadovautis prielaidomis, todėl, kad EMA sprendžia dėl to, kokia vakcina turi būti patvirtinta, o ne ponas Borelis. Ir daugiau komentarų negu pasakiau šia tema nebus, nes tikrai "Sputnikas" nėra ta vakcina, kurią mes esame įtraukę į savo vakcinavimo portfelį", — sakė Šimonytė.

    Šiek tiek anksčiau Ingrida Šimonytė kategoriškai, pagal buvusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės (pirmosios pasaulyje Rusiją pavadinusios "teroristine valstybe") stilių, pareiškė: "Jie sako, kad "Sputnik V" yra tinkama naudoti, tačiau kažkodėl Putinas šios vakcinos nenori naudoti Rusijos gyventojams — vietoje to jis ją siūlo pasauliui, kaip dar vieną hibridinį ginklą skaldyti ir valdyti".

    Remdamiesi visu tuo, galime drąsiai teigti, kad "Baltijos šalių pekinai" pirmieji užpuolė "dramblį" Žozepą Borelį po jo "nesėkmingo" vizito Maskvoje. Jis neįvykdė rusofobų uždavinio "supurtyti režimą" ir išvaduoti Navalną iš kalėjimo! Koks tu, pone Boreli, tuomet visos ES diplomatijos vadovas? Jei kas nors iš Baltijos šalių tarptautinės politikos lyderių būtų atsidūręs tokioje atsakingoje pozicijoje, jis nebūtų suklydęs — būtų patvarkęs ir Lavrovą, ir Putiną!

    Pavyzdžiui, su tokia svarbia misija galėjo būti siunčiamas jaunas ir drąsus Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis tikrai būtų pakaitinęs padus Rusijos opozicionierių teisių ir laisvių pažeidėjams. Na, nieko, turėkime kantrybės. Dabar jaunasis didžiojo Vytauto Landsbergio, pridėjusio ranką prie TSRS žlugimo 1990-aisiais, palikuonis, tariasi su lenkais bendražygiais rusofobijos klausimais ir tars savo svarų žodį.

    Varšuvoje Gabrielius aptarė ne tik problemas, susijusias su žodžio laisve Rusijoje ir Baltarusijoje, bet, be abejo, kartu su kolegomis lenkais aptarė žvalgybą rytiniame ES ir NATO fronte, kuris buvo patikėtas "piktiesiems ES nykštukams" — buvusioms TSRS respublikoms. Gynybai šiame fronto sektoriuje buvo suformuotos dvi kovos grupės — Višegrado ketvertas ir Liublino trikampis. Jų pagrindinė užduotis yra užimti Baltarusijos teritoriją pagal Vašingtono generalinio štabo patvirtintas Ukrainos "Euromaidano" instrukcijas ir karinius planus. O Baltijos, Lenkijos ir Ukrainos reindžeriai bus aprūpinti ginklais ir maisto produktais iš Europos sandėlių atsargų.

    Kaip jums tai patinka, vokiečiai, prancūzai ir italai? Ar jums reikia karšto taško Europos širdyje, iš kurio gali įsiliepsnoti trečiojo pasaulinio karo ugnis? Ir tai gali uždegti pagrindiniai euro subsidijų vampyrai — baltai, vadovaujami Lenkijos. Savo provokacijas jie pridengs gražiais žodžiais apie kovą už laisvę ir žmogaus teises Rusijoje ir Baltarusijoje. O visi, išdrįsę abejoti jų ketinimų teisumu, bus priskirti "Europos žmonių priešams" ir bus apdrabstyti purvu, kaip kadaise apdrėbta sovietinė sistema, o visai neseniai — Trampas ir jo šalininkai.

    Taigi, ES rytinis flangas ne tiek Maskvai ar Minskui kelia galvos skausmą, kiek Briuseliui, Berlynui ir Paryžiui. Kremlius jau atvirai pareiškė, kad "nesiruošia klausytis ir atsižvelgti į mentoriškus nurodymus iš užsienio", tačiau yra pasirengę lygiateisiam ir intensyviam dialogui su visomis suinteresuotomis šalimis visose srityse — pradedant "Sputnik V" vakcinos tiekimu ir baigiant susitarimais dėl branduolinių ginklų ribojimo.

    "Rusijos Federacija buvo ir tebėra suinteresuota atgaivinti santykius tarp Maskvos ir Briuselio. Mes tai tikrai palaikome ir nebuvome šių santykių žlugdymo iniciatoriai", — sakė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas Žozepo Borelio vizito į Maskvą rezultatus.

    Tai yra, Maskva pagarbiai bendraus tik su adekvačiais Europos ir pasaulio politikais, o ne su isterikais ir "chamais".

    Pagal ES įstatymus, Lietuvos balsas prilygsta Vokietijos ar Prancūzijos balsams. Visi Europos Sąjungos įstatymai priimami tik vienbalsiai pritariant. Buvusios sovietinės respublikos tuo pasinaudoja prašydamos daugiau subsidijų ir išmokų. Ryškus pavyzdys yra neseniai Lenkijos ir Vengrijos konsoliduoto septynerių metų ES biudžeto blokavimas. Berlynas ir Paryžius jau pradėjo kalbėti, kad laikas pakeisti šią "lygybės" tvarką ir kad vieno ar kito Europos Sąjungos nario balsų svoris turėtų būti diferencijuojamas pagal materialų indėlį į bendrą katilą. Priešingu atveju, būtų gerai parengti "savanoriško pasitraukimo iš ES" įstatymo pataisas — pridėti formuluotę "priverstinis išvarymas iš ES".

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Tegai:
    Lietuva, ES

    Svarbiausios temos