06:33 2021 Kovo 09
Tiesioginis eteris
  • USD1.1866
  • RUB88.7408
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    Konservatoriai sugalvojo, kad ES vadovų susitikimuose Lietuvai turėtų atstovauti ne prezidentas, o premjeras. Tai akivaizdus politinis išpuolis prieš Gitaną Nausėdą. Karas?

    Apie dabartinio Lietuvos vadovo santykius su konservatoriais buvo ir yra daug kalbų. Prezidento rinkimų kontekste dominavo nuomonė, kad Gitanas Nausėda yra atsarginis šios partijos variantas, ir jo pergalė būtų jai ne idealus, bet tinkamas rezultatas, nes su juo, kaip ir su Dalia Grybauskaite, pavyktų rasti bendrą kalbą.

    Paprastai kalbant, buvo sakoma, kad Nausėda, kaip ir jo pirmtakė, šoks pagal Landsbergių dūdelę. Tačiau jau tai, kad konservatoriai ne parėmė jį, o iškėlė savo kandidatę, vertė daryti prielaidą, kad ne viskas vienareikšmiška šioje istorijoje.

    Tam tikru indikatoriumi šiuo atveju galėjo tapti Nausėdos santykiai su "valstiečių" valdžia. Negalima sakyti, kad jis su jais susidraugavo, bet lygiai taip pat negalima teigti, kad susipyko. Todėl po Seimo rinkimų klausimas dėl Nausėdos paklusnumo konservatoriams iš esmės vis dar buvo atviras. Įdomu, kad iki jų buvo kilęs skandalas dėl jiems artimo žurnalisto Andriaus Tapino kritikos prezidento žmonos atžvilgiu.

    Svarbiu signalu tapo vyriausybės formavimo procesas, kurio metu buvo matyti, kad būsima premjerė Ingrida Šimonytė nelabai patenkinta aktyviais prezidento bandymais paveikti ministrų kabineto sudėtį. Teko ieškoti kompromiso, ir tai parodė, kad Nausėda nenori būti politine konservatorių "kriauše".

    Praeitų metų pabaigoje Tapinas parašė, kad prezidentas, atrodo, turi daug laisvo laiko ir todėl galėtų padirbėti savanoriu, ir tai jau tapo panašu į informacinio Nausėdos spaudimo iš konservatorių pusės tendenciją. Tačiau vis dar nebuvo rimto pagrindo teigti, jog tarp šalių prasideda politinis karas.

    Neseniai iškilo klausimas dėl buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir buvusio krašto apsaugos ministro Raimundo Karolio paskyrimo ambasadoriais. Papildomai situaciją apsunkino tai, kad Lietuva neturi ambasadorių Amerikoje ir Europos Sąjungoje. Akivaizdu, kad konservatoriams būtų naudinga turėti ten sau ištikimus žmones, tokius kaip Linkevičius ir Karoblis. Tačiau Nausėda pareiškė, kad jiems reikia politiškai atvėsti.

    Ambasadorių skyrimas dar nesibaigė, ir šiame kontekste konservatorius Matas Maldeikis suorganizavo spaudos konferenciją su mintimi, kad į Europos vadovų susitikimus turėtų važiuoti ne prezidentas, o Vyriausybės vadovas, nes juose sprendžiami vidaus politikos klausimai. Tokiu būdu būtų perrašyta Lietuvos užsienio politikos tradicija, ir prezidento svarba šalies politinėje sistemoje pastebimai sumažėtų.

    Be to, reikia pažymėti, kad prezidentas aktyviau nei vyriausybė pasisakė už karantino režimo švelninimą. Dar kalbama, kad Nausėda bando bendrauti su atskirais valdančiosios koalicijos centrais, pirmiausia su Seimo pirmininke. Galiausiai, net rusiškos vakcinos atveju Prezidentūros pozicija buvo ne tokia vienareikšmiškai neigiama kaip Šimonytės.

    Kitaip tariant, Nausėdos santykiuose su konservatoriais pradeda didėti įtampa tiek užsienio, tiek vidaus politikos klausimais. Kol kas negalima teigti, kad tai politinio karo užuomazgos, bet tam tikros priešpriešos momentas yra akivaizdus.

    Kuo tai baigsis, šiuo metu pasakyti sunku. Dalia Grybauskaite irgi iš pradžių bandė veikti savarankiškai, o po to iš esmės tapo konservatorių prezidente. Nausėda, kaip teigiama, vis dar ieško savo vietos šalies politinėje sistemoje, bandydamas sustiprinti savo faktinę galią joje. Pažiūrėsime, ar jam pavyks atlaikyti konservatorių spaudimą — žaidimo statymai kyla.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

    Tegai:
    konservatoriai, Lietuva, Gitanas Nausėda

    Svarbiausios temos