20:46 2021 Vasario 26
Tiesioginis eteris
  • USD1.2121
  • RUB90.6697
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    Prasidėjus skiepijimui nuo COVID-19 vėl įsismarkavo batalijos dėl paties skiepijimosi. Pasaulis pasidalino ne į kairiuosius-dešiniuosius, ne į krikščionis-musulmonus, ne į turtuolius-vargšus, o į vakcinos draugus ir priešus. Ir abejojančius

    Bet ne Lietuvoje. Lietuvos valdžia neabejoja. Lietuvos valdžia turi strategiją. Konservatorių parengtą ir ne kartą tobulintą Rusijos sulaikymo strategiją. Juk Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) dabar valdžioje.

    Skiepijimosi priešininkams, kaip žinome, suteiktas angliškas terminas — antivakseriai. Jis gana šiuolaikiškai skamba ir sudaro įspūdį, kad antivakseriai — tai kažkoks naujoviškas ryžtingai nusiteikusių žmonių judėjimas.

    Žmogus ne į kiekvieną klausimą geba rasti racionalų atsakymą. Paprasčiau pasitikėti minios logika. Arba klausyti partinių žmonių, kurie patriotiškai skanduoja miniai — "Sputniko saulės į Lietuvą nevešim". Tokią konservatorių veiką galima apibūdinti kaip antivakserių judėjimą, kuris, remdamasis menkai patikrinta informacija, kelia nepasitikėjimą ir baimę visuomenėje. Dar labiau apsunkina medikų kovą už žmonių gyvybes.

    Antivakserių judėjimai nėra naujiena, tačiau kodėl jie geriausiai matomi būtent dabar ir kelia problemų? Kaip atsirado antivakseriai?

    Skiepų baimė tokia sena, kaip ir patys skiepai, ji kyla su naujų skiepų išradimu. Atsiranda savotiškas ciklas: nauja vakcina sukelia naują pasipriešinimo bangą, kuri su laiku sumažėja, kol vėl išrandama nauja vakcina.

    Šį ciklą pradėjo pirmųjų skiepų išradėjas Edward'as Jenner'is, kuris XVIII a. pabaigoje pastebėjo, jog žmonės, persirgę karvių raupais, įgauna imunitetą nuo raupų. Bandydamas tai įrodyti, jis vykdė eksperimentus su savo vaikais, tačiau susilaukė ne pripažinimo, o visuomenės pasipiktinimo ir pasmerkimo.

    Su laiku tobulėjant skiepų technologijai ir vaikų skiepijimui tapus privalomam, keitėsi ir visuomenės požiūris. Tačiau ir tada buvo kuriamos įvairios prieš skiepus nusiteikusios organizacijos.

    Šiuolaikinių kovotojų prieš skiepus karta atsirado kartu su kombinuota MMR vakcina, skirta apsisaugoti nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės, sukūrimu.

    Britų gydytojas Andrew Wakefield'as 1998 metais pareikalavo atlikti nuodugnesnius tyrimus dėl galimų šios vakcinos šalutinių poveikių.

    Tačiau nepriklausomi ekspertai įrodė, jog ponui Wakefield'ui viena teisinė firma sumokėjo, reikalaudama atrasti bet kokią priežastį, galinčią sukompromituoti tą vakciną. Teisminiams procesams prasidėjus ir moksliniam žurnalui pašalinus publikuotą antivakserinį straipsnį, Pandoros skrynia jau buvo atidaryta. Žiniasklaida, siekdama geresnio skaitomumo, pasinaudojo šia tema ir paskleidė po pasaulį šios baimės šmėklą.

    "Sputnik V" vakcinos baimės šmėkla klaidžioja ir šiuolaikinėje Lietuvoje. Rusijos galios pavidalu. Kaip grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui.

    Pusmetį trukusios abejonės dėl rusiškos vakcinos nuo koronaviruso "Sputnik V" saugumo ir efektyvumo ėmė sklaidytis, kai britų mokslinis žurnalas "The Lancet" paskelbė duomenis iš šio skiepo klinikinių tyrimų.

    Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Žozepas Borelis "Sputnik V" pavadino gera žinia žmonijai. Vokietija ir Prancūzija neatmeta galimybės pirkti šiuos skiepus. O Lietuva tapo pirmąja šalimi Europos Sąjungoje, paskelbusia, kad vakcinos nepirks nepaisant vaistų rinkos reguliuotojo sprendimų.

    Premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad Lietuva nepirks "Sputnik V" vakcinos, net jeigu ją bus leista naudoti Europos Sąjungoje. Užsienio reikalų ministras, konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad "Sputnik V" saulės į Lietuvą neveš. Pasiklausė konservatorių garbės pirmininko Vytauto Landsbergio patarimo?

    Vis dėlto buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga mano, kad jeigu Lietuvai visgi pritrūktų vakarietiškų vakcinų, šalis turėtų svarstyti pirkti "Sputnik V". Net jeigu tai būtų didelis politinis pralaimėjimas. "Jeigu tai būtų gyvybės ar mirties klausimas, manau, kad šalis turėtų tą labai rimtai svarstyti", — sakė Veryga.

    Veryga nepatikslino, kas politiškai pralaimėtų, Lietuvos žmonės ar TS-LKD. Bet jie irgi žmonės.

    Tuo tarpu parlamentaras, konservatorius, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis atmeta netgi tokią prielaidą. "Mes turime pakankamai vakcinų, pakankamai smegenų, infrastruktūros ir institucijų, kurios užtikrintų tą transatlantinę vienybę ir mūsų pačių piliečių saugumą", — tvirtino Pavilionis.

    Veryga tiesioginėje laidoje paragino Pavilionio nepainioti mokslo ir politikos. Į tai reaguodamas, Pavilionis pareiškė, kad dalis politikų Lietuvoje "taip siaurai žiūri į tam tikrus reikalus, kad nemato viso konteksto". 

    "Supraskite, mielieji, <...> Rusija pradžioje užkariauja mūsų protus. Kai užkariauja mūsų protus, ateina laikas teritorijoms. Nepasiduokime tam", — ragino politikas.

    "Pagrindinis Kremliaus instrumentas yra mus skaldyti ir valdyti. Ne tik teritoriškai — mūsų smegeninėje", — laikėsi savo ponas konservatorius Pavilionis.

    Pasigirsta nuomonė, jog dabartinės abejonės dėl skiepijimosi nuo COVID -19 niekaip nesusiję su judėjimu prieš skiepus, kad tai tiesiog sutapimas, nes kai kurie žmonės niekada nebuvo paskiepyti ir nesirgo. Tačiau viską paaiškinti galima vadinamuoju bandos imuniteto principu.

    Remiantis šia teorija, bendruomenėje esanti kritinė paskiepytų gyventojų masė savo imunitetu neleidžia ligai sklisti toliau ir taip apsaugo populiacijos dalį, kuri dėl kokių nors priežasčių negali pati pasirūpinti imunitetu. Problema iškyla, kai ta kritinė masė mažėja, nes kartu mažėja ir visos bendruomenės imunitetas, arba ligos nešėjas patenka į kitą bendruomenę, kuri neturi jokio imuniteto. Taip vienas žmogus gali sukelti epidemiją.

    Taigi, vis didesnė antivakserių sėkmė, skatinant žmones nesiskiepyti, lemia ir vis didesnes epidemijas. Ligas gali užprogramuoti ne tik mūsų pačių, bet ir aplinkinių partiniai įsitikinimai. Todėl prieš kovojant su įsivaizduojama grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui reikia pagalvoti apie visos Lietuvos gyventojus. Skiepijimasis rusiška, nerusiška vakcina gali išgelbėti žmogaus gyvybę nepriklausomai nuo jo tautybės ar pilietybės. Taip pat nepaisant jo partinės priklausomybės.

    Prieš septynerius metus TS-LKD Vasario 16-osios išvakarėse pristatė Rusijos sulaikymo planą. Minkštąja Rusijos sulaikymo strategija pavadintame dokumente siūlyta griežčiau kontroliuoti nuo Rusijos interesų priklausomą Lietuvos žiniasklaidą ir verslą, mažinti rusiškos produkcijos kiekius Lietuvos televizijoje, iš Lietuvos viešųjų erdvių pašalinti sovietmečio ideologinius kūrinius. Planas tebevykdomas. Dabar sulaikoma "Sputnik V" vakcina.

    Dar po metų TS-LKD iniciatyva buvo surengta diskusija "Politinė Rusijos sulaikymo strategija Baltijos jūros regione". Diskusijoje buvo pristatytas Andriaus Kubiliaus, Audroniaus Ažubalio, Rasos Juknevičienės, Lauryno Kasčiūno, Žygimanto Pavilionio ir Emanuelio Zingerio parengtas memorandumas "Lietuvos politinė nacionalinio saugumo strategija: Rusijos sulaikymo strategija Baltijos regione".

    Tuomet kalbėdamas apie memorandumą TS-LKD šešėlinės Vyriausybės užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pažymėjo, kad memorandumas yra politinio veikimo dokumentas. "Nes dabartinė Lietuvos užsienio politikos strategija yra plaukti žemyn upe", — tuomet pažymėjo ponas Ažubalis.

    Ponas Ažubalis taip ir liko ant kranto šešėlyje. Į politinę sceną įžengė Gabrielius Landsbergis. Konservatorių partijos garbės pirmininko Vytauto Landsbergio anūkas. Gabrielius dabar Lietuvos užsienio reikalų ministras. Ne Ažubalis. Gabrielius Landsbergis dabar Lietuvos užsienio politikos kapitonas. Ir nenukrypdamas plukdo Lietuvos laivą senelio nustatytu kursu.  

    Tiesa, iškreiptu būdu. Kaip kitaip pavadinti konservatorių antivakserių judėjimą prieš "Sputnik V" vakciną?

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Tegai:
    COVID-19, koronavirusas, Sputnik V, Rusija, Lietuva, vakcinacija, vakcina

    Svarbiausios temos