23:04 2021 Kovo 03
Tiesioginis eteris
  • USD1.2048
  • RUB88.8857
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    NATO gynybos ministrai rengė dviejų dienų vaizdo konferenciją — tai pirmasis aukščiausiojo lygio susitikimas nuo Džo Baideno atėjimo į valdžią JAV

    Šio susitikimo rezultatai turės plataus masto pasekmes visam pasauliui — bet net ne todėl, kad ministrai aptars naujos strateginės aljanso koncepcijos, kurioje ne tik Rusija, bet ir Kinija bus įvardijama kaip pagrindinė priešininkai. Tai, žinoma, labai svarbu, tačiau pastaraisiais metais atlantistai nenuilstamai stengėsi vienyti Rusijos ir Kinijos aljansą, todėl nėra nieko netikėto. Tačiau aukščiausiojo lygio susitikime bus priimtas dar vienas sprendimas, kurio pasekmė gali būti kruvinos žudynės artimiausiais mėnesiais.

    Visuotinai žinoma, kad Donaldas Trampas tapo pirmuoju Amerikos prezidentu per daugelį dešimtmečių, kuriam valdant JAV nepradėjo nė vieno naujo karo, tačiau, be to, jis taip pat bandė nutraukti esamus, grąžinti Amerikos karius namo. Visų pirma, iš Afganistano — prieš metus Vašingtonas pasirašė susitarimą su Talibanu, kontroliuojančiu didžiąją šalies dalį, dėl Amerikos kariuomenės išvedimo.

    Jie (įskaitant PKK atstovus) turėtų būti visiškai išvesti iki gegužės 1 dienos — tai yra, iki pilnos Afganistano deokupacijos liko tik šiek tiek daugiau nei du mėnesiai. Trampui pavyko sumažinti kontingentą nuo dešimties iki 2,5 tūkstančio, tačiau be amerikiečių Afganistane vis dar yra 7,5 tūkstančio NATO karių. Natūralu, kad juos taip pat reikia išvesti — na ir jie nebūtų likę ten be amerikiečių. Tačiau dabar sprendimas išvesti karius gali būti atšauktas — būtent šį variantą ir svarsto NATO gynybos ministrai.

    Naujoji Amerikos administracija nenori išeiti Afganistano — formaliai sprendimas atmesti kariuomenės išvedimą dar nėra priimtas, tačiau Vašingtonas jau paskelbė, kad "peržiūri susitarimą" ir "svarsto, ar Talibanas vykdo savo įsipareigojimus". Atsižvelgiant į tai, kad naujasis valstybės sekretorius Antony Blinkenas pernai sakė, kad JAV turėtų likti Afganistane, klausimas gali būti laikomas išspręstu. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas neseniai skundėsi, kad sprendimas dėl "misijos Afganistane" nebus lengvas:

    "Mes galime likti ir tęsti savo karinį dalyvavimą. Arba galime palikti Afganistaną ir rizikuoti, kad šalis vėl taps teroristų prieglobsčiu. Nėra lengvo pasirinkimo. <...> Talibanas turi tesėti pažadus sumažinti smurtą ir nutraukti ryšius su teroristinėmis grupėmis. Vietoj to mes matome nepriimtiną smurtą iš Talibano pusės, kuris taip pat nukreiptas prieš gydytojus, teisėjus ir žurnalistus".

    Stoltenbergas atvirai perdeda: Talibanas gerbia įsipareigojimus, prisiimtus susitarime su amerikiečiais, susijusius su NATO pajėgų nepuolimu. Kalbant apie Afganistano vidaus konfliktus, jų sustabdyti neįmanoma, tačiau jų pagrindinė priežastis yra būtent besitęsianti Amerikos okupacija. Jei dabar Vašingtonas nuspręs atšaukti (oficialiai — atidėti, bet tai nekeičia esmės) kariuomenės išvedimą, Afganistane prasidės plataus masto karas. Talibanas jau valdo tris ketvirtadalius šalies teritorijos — jei amerikiečiai juos apgaus su kariuomenės išvedimu, jie vėl atnaujins visaverčius karo veiksmus prieš NATO durtuvuose sėdinčią Kabulo vyriausybę. Ir prieš amerikietiškus okupantus taip pat — nejaugi to siekia Baidenas?

    Amerikiečių problema yra ta, kad jie negali palikti Afganistano išlaikydami draugišką su jais režimą — tai visiškai atmesta. Beveik dvidešimt metų okupacijos Jungtinėms Valstijoms atnešė tik neapykantą įvairioms Afganistano visuomenės grupėms. Įskaitant tuos kolaborantus, kurie dabar yra valdžioje, jie puikiai supranta, kad kai tik amerikiečiai išeis, jų laikas baigsis.

    Vienintelis galimas kompromisinis variantas, kuris leistų išvengti postamerikietiško karo visų prieš visus, būtų koalicinės vyriausybės sukūrimas — ir kaip tik tai, matyt, buvo aptarta slaptuose JAV ir Talibano sutarties prieduose. Tačiau Kabulo valdžia bijo eiti į kompromisus su Talibanu, todėl nuo sutarties pasirašymo praleido visus metus, visais įmanomais būdais buvo delsiama tikrų Afganistano vidaus derybų pradžią. Laukė valdžios pasikeitimo Vašingtone? Žinoma. Bet ar Baidenas yra pasirengęs išlaisvinti naują karo Afganistane etapą, vėl ten nusiųsdamas tūkstančius amerikiečių kareivių (ir tuo pačiu jis turės perkelti tiek vokiečius, tiek kitas NATO nares)? Ir visa tai tam, kad galiausiai paliktų Afganistaną po metų ar dvejų ar trejų, tik daug nepalankesnėmis JAV sąlygomis?

    Iš pradžių JAV norėjo įsitvirtinti Afganistane, kad įtvirtintų įtaką visoje Centrinėje Azijoje, įskaitant kaimyninę Rusiją ir Kiniją. Tačiau, kaip parodė pastarieji 20 metų, amerikiečiai neturėjo patikimos paramos Afganistane, jau nekalbant apie tai, kad Talibanas niekur nedingo ir toliau kontroliuoja didžiąją šalies dalį. Iš pradžių Trampui nerūpėjo visuotinės atlantistų kontrolės visame pasaulyje planai — todėl jis buvo pasirengęs išvesti savo karius ir pamiršti Afganistaną. Baidenas, kaip ir visa jo globalistų komanda, tiki Amerikos sugebėjimu išlikti pasaulio hegemonu, nors tam jokių sąlygų nėra. Tačiau net ir dabartiniai Vašingtono lyderiai supranta, kad išsilaikyti Afganistane neįmanoma, todėl visiškas amerikiečių pasitraukimas vadovaujant Baidenui atrodo gana tikėtinas net ir po to, kai buvo atsisakyta Trampo įsipareigojimų gegužės 1 dieną.

    Dabar Vašingtonas turės dvi tolesnių veiksmų variantus.

    Pirmas — Talibanas atnaujins karo veiksmus, JAV užaugins kontingentą, bandys padrąsinti Afganistano armiją, tačiau visa tai baigsis kaip įprasta, tai yra niekuo. Po ko amerikiečiai vėl pradės derybas su Talibanu — bandydami jiems įvesti naują susitarimą, tačiau galiausiai viskas apsiribos bandymu susitarti dėl naujos kariuomenės išvedimo datos. Bandymas bus nesėkmingas, ir viename iš puolimu talibai užims Kabulą. O amerikiečiams teks skubiai evakuotis iš savo karinių bazių gėdingai.

    Antrasis variantas kol kas dar galimas, tačiau Amerikai tam reikalinga Rusija. Jie turi įtikinti Talibaną, kad dabartinis atsisakymas išvesti karius yra laikina priemonė ir jie turi naują okupacijos pabaigos datą. Tai reiškia, kad JAV nenutraukia 2020 metų vasario mėnesio susitarimo — jos tik šiek tiek keičia savo įsipareigojimų vykdymą. Ar gali Talibanas tai padaryti? Taip, bet tik su viena sąlyga: jei prasidės tikros Afganistano vidaus derybos. Tam, kad tai padarytų, būtina labai stipriai spausti Kabulo valdžios institucijas — tai turėtų padaryti ne tik JAV, bet ir Rusija bei Kinija. Tiesą sakant, Talibanui reikės griežtų didžiųjų valstybių garantijų, kad vyks Amerikos kariuomenės išvedimas, o Kabulo valdžia turi susidurti su tuo, kad neturi nieko kito, kaip tik susitarti su Talibanu dėl jėgų konfigūracijos ir pusiausvyros postamerikietiškame Afganistane.

    Rusija būtent tai ir verčia daryti amerikiečius — kaip tapo žinoma, iki vasario pabaigos Maskvoje turi būti surengtas daugiašalis susitikimas dėl Afganistano susitarimo "išplėsto trejeto" formatu. Rusija, Jungtinės Valstijos, Kinija ir dvi Afganistano kaimynės, darančios jai didelę įtaką — Pakistanas ir Iranas. Nors Irano dalyvavimas vis dar kelia abejonių (iraniečiai iš principo nenori sėsti prie vieno stalo su amerikiečiais), Baideno administracija jau yra pasirengusi susitikimui, apie tai trečiadienį pranešė specialusis Rusijos prezidento pasiuntinys Afganistane Zamiras Kabulovas.

    Kabulovo pareiškimai nuskambėjo sovietų kariuomenės išvedimo iš Afganistano 32-ųjų metinių proga — tačiau mūsiškiai ten buvo devynerius metus, o amerikiečiai — daugiau nei 19. Jei žinoma Vašingtone nugalės rūpestis dėl savo nacionalinių interesų — juk jokia Rusija nėra reikalinga norint likti Afganistane. Viskas, ko reikia, yra beprotiškas tikėjimas savo visagalybe ir išskirtinumu — tuo netiki nei afganai, nei rusai, nei visas pasaulis. Ir patys amerikiečiai, kurie negyvena "Vašingtono pelkėje".

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Tegai:
    Afganistanas, karas, JAV, Rusija

    Svarbiausios temos